Buvo įdomu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose dalyvauti specialioje spaudos konferencijoje. Joje pristatyti jauniausio mūsų krašto muziejaus penkerių metų veiklos rezultatai bei artimiausi planai.

"Džiugu pranešti, kad parodytas suinteresuotumas mūsų archeologijos radiniais, kuriuos eksponuoti pas save pageidauja garsiausias Prancūzijos Luvro muziejus Paryžiuje", - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų muziejaus direktorius, humanitarinių mokslų daktaras Vydas Dolinskas. Anot jo, tokį pageidavimą išreiškė Luvro muziejaus prezidentas Jeanas-Lucas Martinezas, kai pernai rugsėjį lankėsi Vilniuje.

"Jam, kaip archeologui, labiausiai krito į akį mūsų archeologinė ekspozicija, ypač senoji keramika - istoriniai kokliai ir kitos architektūros ar buities detalės", - tvirtino Valdovų rūmų vadovas.

Taip pat planuojama į Vilnių iš Bavarijos miesto Miuncheno atvežti ten saugomų lituanistinių bei polonistinių vertybių parodą. Tas paveldas, kaip turtingų Lietuvos ir Lenkijos nuotakų kraitis ar dovanos ten pateko viduramžiais. Tai ir auksakalystės kūriniai, valdovų portretai, herbiniai gobelenai, stiklo dirbiniai, rankraštinės knygos, žemėlapiai ir daugelis kitų dalykų.

Valdovų rūmų istorinių interjerų ekspozicija lankytojus kviečia į puošnias menes su atkurtais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią Lobyno salę. Vilniaus žemutinės pilies vietoje dalis gotikinės gyvenvietės pilimi virto XIII amžiaus pabaigoje - XIV amžiaus pradžioje. Pirmieji ikigotikiniai ir gotikiniai mūriniai pastatai siejami su karaliaus Mindaugo arba pirmųjų Gediminaičių - didžiųjų kunigaikščių Vytenio bei Gedimino - vardais. Carinės Rusijos administracijos iniciatyva buvusių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių mūrai buvo nugriauti 1799-1801 metais. Rūmų atkūrimo darbai prasidėjo 2002 metais ir tęsiasi iki šiol.

Man, kaip Niujorko lietuvių radijo programos korespondentui, ši spaudos konferencija sudarė patogią progą paklausti apie Jungtinėse valstijose gyvenančių tautiečių paramą prisidedant prie Valdovų rūmų atkūrimo. Į šį klausimą atsakė Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, humanitarinių mokslų daktarė Jolanta Karpavičienė. Ji pažymėjo, kad Valdovų rūmų atkūrimo programų vykdytojams labai aktyviai talkina 2000 metais įkurtas visuomeninis Valdovų rūmų paramos fondas, kuriam vadovauja Algirdas Vapšys, Edmundas Kulikauskas ir kiti. Fondas ne tik telkia Lietuvos visuomenės ir išeivijos lėšas Valdovų rūmams atkurti, bet ir pagal galimybes propaguoja Rūmų atkūrimo idėją, rengia įvairias viešas akcijas, remia Valdovų rūmų leidybą, radinių restauravimą, parodas, edukacinius renginius. 2005 metais fondas pradėjo kaupti autentiškus meno kūrinius bei istorijos vertybes atkuriamų Valdovų rūmų interjerui.

Nuo savo įsteigimo Fondas surinko apie 5 mln. Lt. (tai sudaro apie 2 proc. A korpuso statybų kainos. Valdovų rūmų atkūrimą įvairiomis formomis ir lėšomis parėmė per 70 000 rėmėjų. Prie minėtos sumos sutelkimo, nuo pat pradžių, prisidėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Fondas, vadovaujamas Vytauto Kamanto. PLB Fondo lėšos (apie 67 000 USD) buvo pervestos Valdovų rūmų paramos fondui. Stambiausias rėmėjas yra daktaras Juozas Kazickas. Apie penktadalį iš VRPF sutelktų lėšų (apie 1 mln. Lt) surinko 2003 m. įsteigtas Valdovų rūmų paramos komitetas JAV, kuriam vadovauja Regina Narušienė. Komiteto lėšos (apie 420 000 USD) naudojamos konkretiems Valdovų rūmų atkūrimo projektams įgyvendinti. Viena stambiausių rėmėjų yra ir ponia White, kuri testamentu Fondui paliko savo namą. Valdovų rūmų paramos komitetas (JAV) finansavo, kad būtų įrengta antro aukšto Gotikinė salė. Saulės laikrodžiui Valdovų rūmų fasade įrengti lėšas skyrė Milda Napjus ir jos sūnus Erikas.

Rėmėjų lėšomis nupirkti penki XVI-XVII a. gobelenai, rekonstruotos dvi krosnys, sumontuoti penkiolikos langų vitražai. Įgytos darbo priemonės restauratoriams (traukos spintos, mikroskopas), remiama knygų apie Valdovų rūmus leidyba. Tikrai graži parama.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-01-22 16:07

Atgal