2024 m. spalio 9 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kitu kampu

*print*

Archyvas :: Trys Šventosios „savininkai“: „Esame gražūs tokie, kaip stovim ir kitokie nenorim būt“

2017-05-16
 
Gediminas Griškevičius

Gediminas Griškevičius

 

Gediminas Griškevičius

Palanga

Ne 2017 metų balandžio, o 2017 metų gegužės1-oji gal ir galutinai atsakė, kas iš tiesų yra Šventosios šventų ir nešventintų tyrulių, pievų ir erdvių savininkai, ir nieko čia keisto, nes mažai kas keistina Gegutės dieną, Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą 13-ųjų metinių dieną, o ir labiausiai socialdemokratišką Tarptinę darbo dieną Saulės kopimu aukštyn arčiausioje Šventosios pievoje gėrėjosi trys patys tikriausi teritorijų savininkai - gandrai.  Jie, o taip pat dešimtys, šimtai kitų paukščių virš Šventosios upės ir jūros, virš Būtingės, o dar toliau - latviškosios Nidos ir Papės, dar žaliųjų girių gyventojai atsako į esminį klausimą, kuo žavūs ir patrauklūs šie kraštai civilizacijos tempų pervargintiems „atklajūnams"?

Natūralumu. Gamtos ramuma yra žmogaus sveikata. Visa tai ir turi Šventoji, Būtingė - kraštai, į kuriuos atsipūsti, atsigaivinti nuo „kasdienybės centrifūgos" aš pats su malonumu sistemingai iškeliauju jau 32-metus.

Kur jau kur, o 34, 48 hektarų ploto Būtingės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje, kaip ir Kuršių nerijoje, yra „pati - pati - pati" natūraliausia, sveikiausia Lietuvos valstybės teritorijoje Ozono zona, smėlio ir vandenų švarumas, kopų natūralumas, dar „nenudralintos" botanikų žodynuose išvardintosios augmenijos rūšys. „Pajūrio pelėžirnis", „Baltijinis putelis", „Sultingoji jūrasmiltė", „Druskė", „Pajūrinė smiltlendrė".

Kiek žemėje stebuklų! Net smėlis išaugina savo įsčiomis savaip „penimus" miglinių šeimos augalų gentainius. Smiltlendrės pavadinimo kodai - žodžiai (iš graikų k.) „ammos" („smėlis") ir „philos" („mėgstantis"). Štai ir „Ammophila". „Ammophila arenaria" - „Pajūrinė smiltlendrė", varpinių šeimos kopų augalas su tankiu keru ir šakota varpa.

Jeigu šitiek kalbama - jau ne „nulinis variantas". Pasaulis ir žavus visaspalve augmenijos ir gyvūnijos įvairove. Šventoji turi tai, ko jau neturi vis labiau „triukšmėjanti" Palanga. Šventojoje, Būtingėje įsiaudrinusi siela nurimsta, pusiausvyrą žmogus atgauna greičiau, negu Palangos „bumčikyne".

Šventajai, kaip tiems gandrams - pievų ir tyrų savininkams nebūtina ir neauktuali jokia skubi „civilinės valdžios" pagalba, gal čia net ir to spekuliatyviai mistinio uosto nereikia. Mes, galvodami apie milijoninius pelnus, galime likti visokeriopi skurdžiai ir be smiltlendrių, žalčių, stirnų, be gandrų ir visų kitų paukščių dėmesio, neatsargiai užgriozdindami tas dieviškas pakrantes, smėlynus geležinkeliais, kranais, „fūromis", atliekų rūšiavimu, laivų ūkavimais ir naftos smarve, - kam mums ta visa industrinė „Kapitalizmo velniava", buldozeriškai naikinanti ne tik idiliškos gamtos grožį, bet sėjanti ir žmonių susvetimėjimą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-06-12 11:25
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media