Pagaliau kandidatų į būsimą valdžią sąrašai jau beveik aiškūs ir paviešinti. Beliko tik mums, rinkėjams, atsirinkti, kurie iš jų būtų verti valdyti mus savivaldybėse, būti merais ar prezidentūroje.

Deja, kiekvienų rinkimų metu pasirinkę savo nuomone geriausius, po to ištisus ketverius metus dejuojame ir aimanuojame, kad vėl ne tuos išsirinkome. Arba tuos, bet jie, kažkodėl tik įkopę į valdžią, visiškai pamiršo savo gražius rinkiminius pažadus. Ir mūsų teisėti lūkesčiai kažkodėl ir vėl neišsipildė.

Galbūt, tai atsitinka dėl to, kad mes netinkamai pairengiame rinkimams? Žiūrėkite, kodėl anais - tarpukario - laikais po rinkimų beveik nesigirdėdavo tų dejonių, kad vėl nepataikyta rinkimuose. O jei jų ir būdavo, tai ne tokių gausių, kaip dabarties laikais.

Pasižiūrėkime, kaip anais laikais ruošdavo rinkėjus šiam atsakingam ne tik jiems, betir visai šaliai, veiksmui. Štai ką apie tai liudija tarpukario laikų žurnalas „Geležinkelietis". Tiesa, čia kalbama bus ne apie rinkimus į savivaldybes ar Prezidentūrą, bet į Seimą. Bet mums įdomi bus pati rinkimosi technologija:

„ VISI PRIE URNŲ RINKIMŲ DIENOMIS!

Buvusių seimų praktika parodė, kad partijų sudarytas seimas negali sėkmingai tvarkyti krašto reikalų. Partinės rietenos skaldė kraštą į atskiras grupes, kurios kovodamos tarpusavy dėl pirmavimo, nešė nesantaiką į visus visuomenės sluoksnius. Tokiose sąlygose bendri visam kraštui siekimai buvo nustumti į paskutinę vietą. Partinis antagonizmas buvo persimetęs į visas gyvenimo sritis. ...

Per paskutinį dešimtmetį atsirado tiek naujų psichologinių veiksmų, iškilo tiek naujų reikalavimų, kad jokiu būdu neįmanoma grįžti prie senų gyvenimo metodų. Šiandien kiekvienas tautietis kitaip galvoja, kitaip jaučia. Todėl ir naujoji tautos atstovybė turės atitikti pakitusias gyvenimo sąlygas. Mūsų vyriausybė jau seniai buvo susirūpinusi savosios tautos atstovybės atsakingu sušaukimu... Vienas išsvarbiausių naujo seimo rinkimų įstatymų esminių skirtumų yra partinės rinkimų sistemos principo pašalinimas. Dabr jau partijų komitetai nebegalės siūlyti savo kandidatų į seimo atstovus. Juos siūlys apskričių tarybos. Tokiu būdu naujasis įstatymas šią siūlymo į seimo atstovus teisę iškelia į aukštesnį laipsnį, nes kandidatų į seimą siūlymas yra teisė, surišta su didele atsakomybe. Atsakingą darbą dirbti nepavedama bet kam, bet tik tam, kuo galima pasitikėti , kad jis yra tinkamas tam darbui, turi reikiamų ypatumų ir autoriteto... Jei palyginsime, kam svarbi kandidatų siūlymo teisė buvo palikta anksčiau ir kam ji pavesta dabar, tai pamatysime, kad tik dabar kandidatų siūlytojai yra labai tampriai susiję su visa tauta...

Todėl skirtomis naujai tautos atstovybei rinkti dienomis kiekvienas be išimties geležinkelietis turi būtinai pasiekti savo apylinkės rinkimų būstinę ir šventai atlikti savo pilietinę pareigą. Nė vienas, senas ar jaunas, mažiau ar daugiau užimtas, turįs rinkiko teisę, negali palikti neatidavęs savo balso. Tai yra kiekvieno iš mūsų šventa pareiga, kurią turime atlikti ne tik mes patys, bet ir kitus paskatinti tatai daryti ...".

Štai taip. Tik šitaip atsakingai renkantis, po to gal ir nebeprireiktų aimanuoti ir dejuoti, kad vėl ne tie atėjo į valdžią. Ypač pikta, kad dažniausiai tie, kurie patys nedalyvauja rinkimuose, vėliau piktinasi naujai išriinkta valdžia. O patys juk kalti, ar ne?

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-02-03 10:43

Atgal