Fotografija

Gyvenime kartais atrandi terpę, kur gali atskleisti visus savo gabumus. Tik kiekvienam tie atradimai vis skirtingi. Kraštietis Zinas Kazėnas, meno pagalba apkeliavęs beveik pusę pasaulio, su savo darbais vis sugrįžta į Pasvalį.

 Pasvalio krašto muziejuje Pasvalio miesto šventės metu iškilmingai uždaryta Z. Kazėno paroda „Pasvals apė alo, oro ir kitko". Parodoje buvo eksponuojami jo tapybos, fotografijos darbai, iliustruoti tarmiškais tekstais. Gimęs Linkuvoje, autorius vidurinę mokyklą baigė Pasvalyje, todėl ir jo tekstuose vyrauja 60-ies metų senumo tarmiškumas. Pasvalyje jis jau yra surengęs daugiau kaip 20 parodų.

„Niekada nedirbau jokioje valdiškoje įstaigoje, todėl niekada nereikėjo kalbėti bendrine kalba - „lietuviškai". Parodoje užrašyti tekstai atgyja iš vaikystės prisiminimų", - pasakojo parodos autorius.

„Tam pačiam Pasvaly, jeigu paklausys, tė Pumpenų gatvės gal ėr Biržų gatvės gal visiškė kitėp šnekėdava. Ėš letuviška tė visor mažė kas šnekėje, gal koke mokytojė, daktars ėr galj ėš valdžios kas nebūt", - štai tokius vaikystės dienų prisiminimus parodoje tarmiškai dėstė Z. Kazėnas. Vietoj knygų skaitymo jis mieliau rinkdavosi žvejybą rankomis Lėvens upėje. Nedaug pramogų vaikystėje tebuvo, o žvejybos vietų pavadinimus jis ir dabar dar prisimena: „Moterų duobė", „Vyrų duobė", „Prie geležinkelio". Ne veltui ir jo parodoje eksponuoti stilizuoti žuvų atvaizdai. Parodos uždaryme dalyvavusiems geriausiems žvejams - Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos mokiniams - autorius įteikė po savo kūrybos paveiksliuką.

Parodos autorius Z. Kazėnas - Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, laisvai samdomas fotografas. Vienas pirmųjų Lietuvoje spalvotos fotografijos srityje pradėjo aktyviai bendradarbiauti su leidyklomis, išleido daugiau kaip 600 proginių atvirukų, įvairios paskirties bukletų bei knygelių, fotoalbumų. Jis yra apkeliavęs daugybę tolimų, egzotiškų šalių - lankėsi Havajuose (JAV), Japonijoje, Mauritanijoje, Polinezijoje, Senegale, Sirijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Islandijoje, Izraelyje... Savo įspūdžius iš kelionių jis perteikia fotoreportažų, fotografijų, tapybos darbų parodose Lietuvoje ir užsienyje, autorinių parodų skaičius jau priartėjo prie 200. Kraštietis dirbo Sąjūdžio Informacinės agentūros fotografu, apsilankė 250-yje mitingų bei akcijų. Apie tų dienų įvykius jis yra surengęs net 78 fotografijos parodas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.

Uždarius Z. Kazėno parodą, lankytojai buvo pakviesti į jo kurtų trumpų filmų peržiūrą muziejaus salėje. Apie tarmių vartojimą Lietuvoje pasakojo Lietuvių kalbos instituto darbuotoja doc. dr. Janina Švambarytė-Valužienė. Ji sakė, kad šie metai Lietuvoje yra paskelbti tarmių metais.

Pasitelkdama žemėlapius, doc. dr. J. Švambarytė-Valužienė kalbėjo apie tarmių skirstymą ir jų klasifikaciją. Lietuvių kalbos instituto duomenimis, Lietuvių kalboje nuo seno skiriamos dvi pagrindinės tarmės - aukštaičių ir žemaičių. 

Lietuvių tarmės skirstomos smulkiau - į patarmes, šios gali būti dalijamos į dar smulkesnius tarminius vienetus - šnektas ir pašnektes.

Aukštaičių tarme kalbama šalies centrinėje, pietų ir rytų lietuvių kalbos ploto dalyje. Jos pagrindu susiformavo bendrinė lietuvių kalba. Žemaičių tarmė vartojama vakarinėje Lietuvos dalyje. Jos atsiradimui ypač reikšmingas buvo kuršių vaidmuo: būdingiausios šios tarmės ypatybės koncentruojasi buvusioje kuršių žemėje. Iš lietuvių tarmių ji yra artimesnė latvių kalbai. Pirmąją išsamią lietuvių tarmių klasifikaciją paskelbė Antanas Baranauskas.

Pasak mokslų daktarės docentės Janinos Švambarytės-Valužienės, manyta, jog išnykus arklui, nebeliks ir to krašto tarmės. Tarmės liko, nors ir pakito gimtosios kalbos situacija. Lietuvoje kalbinis peizažas gerai atsiskleidžia senosiose kapinėse, būtent jose galima surasti daug kalbinių ypatybių.

„Kalbinis Lietuvos peizažas truputį keičiasi - tai natūralus procesas, tačiau ypatingai gerbiu tas šeimas, kurios išmoko savo vaikus ir tarmės, ir gražios bendrinės kalbos", - paskaitoje akcentavo Lietuvių kalbos instituto darbuotoja doc. dr. J. Švambarytė-Valužienė.

Pasvalio rajono savivaldybės inf.