Almanachas "Žurnalistika 2008"
Almanachas "Žurnalistika 2009"
Almanachas "Žurnalistika 2010"
Almanachas "Žurnalistika 2011"
Almanachas "Žurnalistika 2012"
Almanachas "Žurnalistika 2013" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2013" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2014" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2015" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2016" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2017" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2018" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2019" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" I dalis
Almanachas "Žurnalistika 2020" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2021" I dalis Almanachas "Žurnalistika 2021" II dalis
Almanachas "Žurnalistika 2022" I dalis
|
||||||||
Archyvas :: Deimantas Jastramskis išleido monografiją „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“2019-10-02 Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Deimantas Jastramskis, siekdamas ištirti, kokios žiniasklaidos politikos buvo formuojamos 1990-2016 m. Lietuvoje ir kokie žmonės tam darė įtaką, išleido monografiją „Žiniasklaidos politika Lietuvoje". „Buvo įdomu tyrinėti žiniasklaidos politikos vyksmą nuo 1990-ųjų pradžios. Kodėl žiniasklaidos privatizavimas vyko komplikuotai? Kaip sovietinės cenzūros įstaiga „Glavlitas" buvo transformuota į Spaudos kontrolės valdybą, kurią įsteigė paskutines dienas prieš nepriklausomybės paskelbimą gyvavusi LTSR Ministrų taryba? Tai vieni iš įdomiausių, monografijoje aptariamų klausimų", - teigia knygos autorius. Monografijoje nagrinėjamas Lietuvos žiniasklaidos politikos formavimo procesas septynių parlamentinių ciklų metu, veikiant šešiolikai Lietuvos Vyriausybių. Tyrime nustatoma, kaip žiniasklaidos politikas formulavo Lietuvos Vyriausybės ir kokios žiniasklaidos politikos buvo realizuotos priimant teisės aktus. Taip pat, kokie žiniasklaidos politikos lauko dalyviai (valstybės institucijos, interesų grupės, pavieniai asmenys arba politikos verslininkai) darė įtaką formuojant politikos darbotvarkę ir priimant politinius sprendimus. „Per daugelį metų žiniasklaidos politikos lauke keitėsi lyderiai, tačiau dažniau pirmu smuiku grodavo žiniasklaidos organizacijos ir asociacijos nei valstybės institucijos. O viena iš populiariausių žiniasklaidos politikos temų buvo LRT reguliavimas. Apskritai, viešoji žiniasklaidos politika dažnokai buvo nevieša - tik viešas jos rezultatas", - apie atliktą tyrimą kalba D. Jastramskis. Knygą išleido Vilniaus universiteto leidykla.
Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-10-02 10:58
Rašyti komentarą |
||||||||
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba. Sprendimas: Fresh media |
Komentarai (0)