2022 m. rugpjucio 9 d., Antradienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Dialogai apie žiniasklaidą

*print*

Archyvas :: Vilija Butkuvienė: keisti dalykai vyksta vietinės spaudos užkulisiuose

2016-12-12
 
Vilija Butkuvienė

Vilija Butkuvienė

 

Tebesitęsiant laikraščių ir žurnalų prenumeratai norisi priminti faktą - didžiausio, kone 30 000 tiražo laikraščiu 20 metų yra „Vakarų Lietuva", su septyniais Vakarų Lietuvos rajonų laikraščiais platinamas priedas. Apie šį unikalų reiškinį ir rajonų laikraščių kooperaciją kalbėjomės su Nacionalinės rajonų ir miesto laikraščių leidėjų asociacijos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga" vyriausiąja redaktore Vilija Butkuviene.

 

Gal pradėkime nuo to, kokiomis nuotaikomis metus baigia regioninė spauda?

 

Ekonominė situacija nėra mums palanki. Nuolat mažėja reklamos apimtys, esame eliminuoti iš valstybės institucijų skelbiamų informacinės sklaidos viešųjų pirkimų, turime problemų dėl laikraščių platinimo kaimiškose vietovėse. Susiduriame ir su psichologiniu spaudimu. Kai kurių savivaldybių merai- carai (ypač tokiais pasijuto po tiesioginių rinkimų) bando vietinę spaudą „pastatyti į vietą", internetinėje erdvėje nuolat pranašaujama  mūsų baigtis, o dar ir iš Vilniaus bokštų  išgirstame arogantiškus purkštavimus: ar ta vietinė spauda tebėra?..

Tačiau stengiamės nenukabinti nosies. Mes gi turime būrius ištikimų skaitytojų, kurie, drąsiai galiu teigti, būtent ir yra pilietinės visuomenės dalis regionuose. Tai - kultūros darbuotojai, mokytojai, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų aktyvistai ir kt. Netiesa, kad vietinė spauda neįdomi jaunimui. Taip, tai daliai, kuri nuo ryto iki vakaro nosis sukišę į kompiuterių ekranus, mes nesame įdomūs. Bet šis jaunimas ir pridėtinės vertės nekuria - jiems niekas neįdomu, išskyrus jų virtualųjį pasaulį. Tačiau moksleivija, jaunimo organizacijų lyderiai, dalyvaujantys įvairiuose projektuose, yra suinteresuoti savo veiksmų sklaida. Tad redakcijų santykis su jais yra labai glaudus.

Beje, ne vienas būtent rajonų laikraščių redakcijose išugdytas, įgavęs praktikos, vėliau žurnalistikos mokslus baigęs jaunasis žurnalistas dabar sėkmingai dirba nacionalinėje žiniasklaidoje.

 

 

Kaip kilo mintis kooperuotis, steigti Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociaciją?

 

Atgavus nepriklausomybę rajonų spauda stojosi ant kojų: vieni laikraščiai iš savivaldybių glėbio ištrūko steigdami akcines bendroves, kiti kūrėsi iš naujo. Bene svarbiausia visų jų užduotis buvo suburti savo skaitytojų ratą ir įsitvirtinti. Nors tada Lietuvoje internetas dar buvo beveik neregėtas ir portalai  nekišo kojos spaudai, išsilaikyti vietos rinkoje, kai rajonuose laikraščiai dygo it grybai po lietaus, buvo sudėtinga. Be to, šalies administracinė reforma, kai buvo įsteigtos apskritys, buvo palanki didžiųjų miestų laikraščiams, kurie netruko pasiskelbti apskričių. Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Minėta administracinė reforma mus, Šilutės „Pamario", Kretingos „Pajūrio naujienų", Skuodo „Mūsų žodžio", Klaipėdos rajono „Bangos" laikraščių redakcijas, paskatino sukti galvą, kaip neužleisti pozicijų  uostamiesčio leidiniams, kurie apsiskelbė apskrities arba krašto laikraščiais. Taip gimė mintis kooperuotis, bendrai leisti  priedą kartu su savo rajonų laikraščiais, patenkančiais į Klaipėdos apskrities teritoriją. Energingiausias mūsų laikraščių susivienijimo iniciatorius 1995 m. buvo „Pamario" redaktorius Petras Skutulas.

Kooperacijos idėjai vystyti, leidinių kokybei gerinti, žurnalistų kvalifikacijai kelti 2001 m. įsteigėme Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociaciją. Vienas iš didžiausiai jos nuopelnų- kelerius metus vykęs mokymo projektas, kurį rėmė Nyderlandų Karalystės Užsienio reikalų ministerijos MATRA programa. Tokios apimties nemokamų mokymų, kuriuose dalyvavo apie 200 vietinių redakcijų darbuotojų iš visos Lietuvos ir kuriuose teorinės žinios buvo derinamos su praktika, man regis,  Lietuvoje daugiau niekas ir nesuorganizavo.

 

 

Turbūt vienas reikšmingiausių žingsnių kooperacijos sėkmei buvo ryžtas įkurti savo spaustuvę Kretingoje. Kaip pavyko įgyvendinti šį sumanymą?

 

Mokymuose kurti verslo planai, Nyderlanduose, Norvegijoje įgyta patirtis  subrandino dar vieną bendrą idėją: 2005 m. įsteigta UAB „Vakarų spaustuvė", kuri spausdina ne tik Vakarų Lietuvos laikraščius, bet ir kitus šalies leidinius. Žinoma, spaustuvei steigti ir jai modernizuoti buvo naudojamos ne tik kooperuotos „Vakarų Lietuvos" redakcijų lėšos, bet imti banko kreditai. Deja, spaustuvė, kuri atpigino leidybos kaštus, sukūrė naujų darbo vietų, niekaip „neįsipaišė" į ES paramą (matyt, ne to lizdo paukščiai esame), niekada nesulaukė jokio valdžios, kuri paprastai lankstosi stambiajam verslui,  dėmesio. O juk mūsų spaustuvės išlikimas- irgi išskirtinis reiškinys. Tuo pat metu moderni ir naši spaustuvė buvo pastatyta Klaipėdoje, kuri visgi bankrutavo. Prisiminkime, 2009 m. po naktinės reformos, kai buvo panaikinta PVM lengvata spaudai, nemaža dalis Lietuvos regioninės spaudos leidinių pradėjo spausdintis Lenkijoje ar kitose šalyse, kuriose PVM nulinis arba lengvatinis. Tai suprantama - laikraščiai siekė išgyventi krizės sąlygomis, ieškojo pigesnių galimybių. Tuo tarpu mes likome spausdintis „Vakarų spaustuvėje", vadinasi, pildėme Lietuvos biudžetą ir konkuravome šalies rinkoje.

Dabar „Vakarų spaustuvė" kvėpuoja lengviau - jau nebeturi bankų paskolų naštos, puoselėja naujų paslaugų planus. Ištverti krizę, grąžinti paskolas buvo labai sunku - ši patirtis būtų atskira tema. Mes, leidėjai, labai džiaugiamės, kad spaustuvėje dirba profesionalūs spaudėjai, jai nuo pat įkūrimo vadovauja atsidavęs savo pareigoms direktorius Virginijus Vitkauskas.

Beje, šiuo metu Kultūros ministerijos užsakymu buvo atlikta apklausa dėl PVM lengvatos tikslingumo spaudai, gruodžio 20 d. ta tema Vilniuje organizuojama diskusija. Matyt, kažkam niežti nagai minėtą lengvatą panaikinti esą siūlant alternatyvius rėmimo variantus. Kažkaip netikiu šio užmojo geranoriškumu.

 

 

Daugiau pakalbėkime apie tą unikaliąją „Vakarų Lietuvą"?

 

1995 m. šilutiškiai pirmi ėmėsi maketuoti „Vakarų Lietuvos" priedą. Tuomet tai buvo keturių puslapių nespalvotas leidinys, įlenkiamas į keturis rajonų laikraščius kartą per savaitę. Leidinys, kuriame buvo skelbiamos rajonų naujienos, apskrities aktualijos, regiono ir ne tik reklama, buvo sutiktas nedraugiškai: tuometis Klaipėdos apskrities administracijos viršininkas priekaištavo, kodėl leidybos nesuderinome su administracija. Žinoma, tai mums buvo nė motais. Cenzūra Nepriklausomoje Lietuvoje jau nebeegzistavo.

Keletą metų „Vakarų Lietuva" buvo platinama ir su „Vakarine Palanga", vienu metu ją įsidėdavo ir „Vakarų ekspresas". 2001 m. sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžio paskatinti prie keturių redakcijų prisijungė dar trys aplinkinių rajonų laikraščiai: Plungės „Plungė", Telšių „Telšių žinios", Mažeikių „Santarvė".

Būtent „Pajūrio naujienos", „Banga", ‚Santarvė", „Plungė", „Telšių žinios", „Mūsų žodis", „Pamarys" iki šiol tebeleidžia „Vakarų Lietuvą" visam Vakarų Lietuvos regionui: nuo Mažeikių iki Pagėgių. Dabar leidinys jau yra aštuonių puslapių, spalvotas, išeina antradienį ir trečiadienį. Jo specifiškumas labai pasiteisino: leidinys yra įlenkiamas į minėtų rajonų laikraščių vidurį, todėl turi realų tiražą. Tai labai naudinga ir efektyvu reklamos užsakovams. Žinoma, naujųjų technologijų proveržis, emigracija aptirpdė ir rajonų laikraščių skaitytojų gretas, tačiau ir dabar „Vakarų Lietuvos" tiražas siekia apie 30 000 egzempliorių. Dauguma skaitytojų yra prenumeratoriai, vadinasi, nuolatinė auditorija.

 

 

Kaip vertinate šiandienos žiniasklaidos situaciją?

 

Nesu ekspertė, bet, manau, yra daug paviršutiniškumo, vis labiau nuleidžiama profesionalumo kartelė, vaikantis vienadienių skandalų, apskritai prarandamas skaitytojų pasitikėjimas žiniasklaida. Juk kaip šauksi, taip atsilieps?.. Devalvuota žurnalisto profesija. Ciniškas valdžios požiūris žiniasklaidą, išbandant valdiškais pinigais, ją sėkmingai skaldo ir žemina mūsų misiją visuomenei.

 

 

Tad kokią ateitį prognozuojate rajonų laikraščiams?

 

Spaudai dėl naujųjų technologijų (beje, vietinė spauda šioje srityje irgi brandina naują planą) proveržio prognozuojama ne itin šviesi ateitis. Tačiau rajonų laikraščiai, nors kažkam ir atrodą atgyvenomis, yra radę savo nišą, žmonių tebeskaitomi ir laukiami. Ypač tie, kurie stengiasi išlaikyti profesionalios žurnalistikos standartus, investuoja į jaunosios redakcijos kartos ugdymą, drąsiai gina demokratijos pozicijas savivaldybėse. Patikėkite, tai - labai sunku, nes išlaikyti objektyvumą vietinėje aplinkoje yra itin didelis iššūkis. Būkime atviri, vietos laikraščio turinį dar stipriau veikia pažįstamų ratas, reklamos užsakovų pretenzijos, partinių grupuočių interesai, vietinės valdžios opozicijos ir pozicijos peripetijos ir t. t. Tačiau redakcijos gebėjimas veikiant specifiniams vietiniams faktoriams išlaikyti kuo neutralesnę poziciją pasitelkus kuo aukštesnius žurnalistikos principus yra mūsų išlikimo garantija. Tiesiog neturime kitos išeities - privalome tokia siekiamybe gyventi.

Europos Sąjungos šalyse yra sukurta įvairių instrumentų, kaip remti spaudą, o ypač labiausiai pažeidžiamą - regioninę. Tačiau Lietuvoje situacija kitokia: čia net Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonde nuolat reikia įrodinėti, kad regioninė programa yra reikalinga ir pasiteisina.

 

 

Tad optimizmo įkvepia vienijimasis sprendžiant bendras problemas?

 

Taip. Juo labiau, kad pastaruoju metu ypač keisti dalykai vyksta vietinės spaudos užkulisiuose, kur vis įžūliau šmirinėja kai kurie pinigingi verslo  ar politikos veikėjai, kuriems žiniasklaidos priemonės reikalingos įtakai  regione stiprinti. Šį rudenį net du rajonų laikraščiai  patyrė netikėtus smūgius. Įsilaužus į mūsų Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narės -  Kaišiadorių rajono laikraščio „Atspindžiai" redakcijos - patalpas pagrobti  arba sugadinti kompiuteriai, pinigai neliesti. Šakių rajono laikraštį „Valsčius" tyliai, susitaręs su didžiąja dalimi  bendrovės akcininkų ir įgijęs jų įgaliojimus, užvaldė žinomas  rajono verslininkas. Redakcijos kolektyvas pasielgė principingai - visi paliko darbo vietas ir pradėjo leisti „Laikraštį „Valsčius".

Kokia ateitis besusiklostytų, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų kooperacija jau yra unikali patirtis, tai svarbi detalė Lietuvos žiniasklaidos vystymosi istorijos mozaikoje. Tuo labiau kad šios smulkios asocijuotos struktūros pavyzdys 2003 m. įkvėpė įsikurti dabar sėkmingai gyvuojančiai Nacionalinei rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijai. Juk daug rankų didžią naštą pakelia. Ar ne?

 

Dėkojų už pokalbį.

Kalbino Daiva Červokienė

Rubrika Dialogai apie žiniasklaidą yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-12-28 13:09
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media