Aktualijos

Vytautas Žeimantas

Vilniuje, Žurnalistų namuose buvo pristatyta žurnalisto, valstybės pripažinto meno kūrėjo Algimanto Jazdausko knyga „Žmonės iš saulės". Kartu buvo paminėtas ir pasaulinės Raudonojo Kryžiaus (RK)organizacijos 150-metis.

Žurnalistų namų salė vos nesutalpino atėjusius žmones. Susirinko gausus būrys kolegų žurnalistų, knygos autoriaus draugai, buvę bendradarbiai, Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovai, valdybos nariai, veteranai, jaunimo savanoriai. Renginį vedė NŽKA ir LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Lietuvos RK draugijos generalinė sekretorė Gražina Jevgrafovienė apžvelgė Tarptautinio RK judėjimo istoriją. Draugijos darbuotoja Elzė Maciulevičiūtė papasakojo apie nūdienos humanitarinės organizacijos veiklą. Knygos autorių Algimantą Jazdauską, taip pat RK draugiją solidžios sukakties proga sveikino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė. Daug šiltų žodžių pasakė Draugijos pirmininkas, medicinos mokslų daktaras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis.

Buvo smagu girdėti gerus žodžius, skirtus kolegai Algimantui Jazdauskui. Jis to tikrai nusipelnė, nes yra žinomas Lietuvos žurnalistas, praktiškai visą savo gyvenimą paskyręs žurnalistikai. Dar studijuodamas Vilniaus universitete žurnalistiką, pradėjo dirbti savaitraštyje „Literatūra ir menas". Baigęs aukštąjį mokslą, keturiolika metų dirbo „Komjaunimo tiesoje". Nuo 1974 metų - žurnale „Tarybų darbas", buvo redaktoriaus pavaduotojas. Šiose pareigose jis dirbo ir 1990 metais reorganizavus šį žurnalą į „Valstybės žinias" Vėliau dirbo atkurtuose laikraščiuose „Lietuvos aide" ir „Geležinkelininke", naujai sukurtame savaitraštyje „Bičiulystė".

Tarp trijų „Bičiulystės" įkūrėjų buvo ir Lietuvos Raudonasis Kryžius. Nuo čia prasidėjo kolegos Algimanto bendravimas su RK, aišku, jeigu neimsime dėmesin tą faktą, kad jis 1936 metais gimė Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje.

Raudonojo Kryžiaus tematikos kolega Algimantas ėmėsi rimtai, kūrybingai, todėl 1995 metais jam buvo pasiūlyta vadovauti žurnalui „Raudonasis Kryžius". Šio žurnalo vyriausiuoju redaktoriumi jis išdirbo dvylika metų, sukaupdamas daug reikšmingos ir įdomios informacijos apie šią garbingą misiją vykdančią draugiją. 1998 metais jis išleidžia nedidelę knygą „Ištakos ir intakai". Ji išėjo lietuvių ir anglų kalbomis, joje bendrais bruožais buvo apibūdinta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus istorija.

Dabar mūsų rankose jo „Žmonės iš saulės" - solidi, kietais viršeliais, per 300 puslapių turinti studija, apžvelgianti Lietuvos RK draugijos istorinį kelią nuo jos ištakų, nuo 1919 metų, kai buvo įkurta Lietuvos RK draugija, pradėtos statyti ligoninės Nepriklausomybės kovose sužeistiems kariams ir civiliams gydyti, buvo pradėta teikti humanitarinė pagalba cariniams tremtiniams, politkaliniams, karo pabėgėliams.

Knygos autorius skiria daug dėmesio Lietuvos RK pirmeiviams ir vėlesniems vadovams, žmonėms kūrusiems ir stiprinusiems šią draugiją, visuomenėje plėtojusiems humanistines pagalbos idėjas. Tai Rokas Šliūpas, Aloyzas Petrikas, Jurgis Alekna, Vladas Ingelevičius, Motiejus Nasvytis, Jonas Staugaitis, Kazimieras Šaulys, gražus būrys gailestingųjų seselių.

Buvo įdomu paklausyti ir kolegos Algimanto priminimus apie tai, kaip buvo rašoma knyga, apie varginantį faktų rinkimą archyvuose, dėl finansinių problemų užtrukusį knygos spausdinimą.

Knygos pristatyme kalbėję kolegos žurnalistai Stanislovas Pleskus, Jonas Vėlyvis, kiti, palankiai įvertinę šią knygą, linkėjo autoriui tęsti šį darbą, parašyti knygą ir apie Lietuvos RK veiklą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, nes šios garbingos draugijos istoriją rašoma ir dabar.

Knygą išleido „Gairių" leidykla. Joje yra plati pavardžių rodyklę, archyvinių ir spausdintų šaltinių sąrašas. Ji gausiai iliustruota iki šiol spaudoje neskelbtomis nuotraukomis. Ją redagavo irgi kolega žurnalistas Povilas Lapeikis, skoningai apipavidalino dailininkė Aušra Čapskytė.

Renginys Žurnalistų namuose praėjo jaukiai ir turiningai, susirinkę praturtėjo naujomis žiniomis. Džiugu, kad naujieji Žurnalistų namai įgauna kultūrinės ir visuomeninės veiklos pagreitį. Yra pagrindo tikėtis, kad Žurnalistų namai tikrąją tų žodžių prasme taps žurnalistų namais, kultūrinės ir profesinės traukos namais.