2022 m. liepos 4 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Aktualijos

*print*

Archyvas :: ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS TARNYBOS 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA (3 DALIS)

2014-07-16
 
 

4. EKSPERTINIS VERTINIMAS IKITEISMINIUOSE TYRIMUOSE

 

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio kategorijoms. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje atliktos ekspertizės ikiteisminiuose tyrimuose dėl pornografinės vaizdo ir garso produkcijos laikymo ir platinimo, vaikų seksualinio išnaudojimo yra baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose pagrindas.

2013 metais buvo atliktos 49 (2012 m. - 57) šios kategorijos informacijos ekspertizės; bendra tyrimui pateiktų objektų apimtis - 97 val. (2012 m. - 449) audiovizualinės medžiagos ir 7863 (2012 m. - 16417) nuotraukos. Palyginti su 2012 metais, ataskaitiniu laikotarpiu buvo prašoma įvertinti 80 proc. mažiau audiovizualinės medžiagos ir 52 proc. mažiau nuotraukų.

Daugiausiai prašymų šiuose ikiteisminiuose tyrimuose pateikė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) - 13, Vilniaus ir Kauno apskričių VPK pateikė po 8 prašymus, Klaipėdos - 5, Panevėžio - 3, Alytaus ir Telšių - po 2, Tauragės, Utenos ir Marijampolės - po 1 prašymą; 3 prašymus pateikė Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir 2 prašymus - Lietuvos radijo ir televizijos komisija dėl „Viasat AS" retransliuojamos programos „Private Spice" ir įmonės „Wide Media LLC" programos „SuperOne" turinio priskyrimo erotinio ar pornografinio pobūdžio informacijos kategorijoms.

Iš 49 gautų prašymų pateikti specialistų išvadą 18 atvejų kreiptasi pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 309 straipsnio 1 dalį (dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose nėra vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai); 14 atvejų - ikiteisminį tyrimą pradėjus pagal BK 309 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas); 13 atvejų - tyrimus pradėjus dėl kelių nusikalstamų veikų: mažamečio asmens išžaginimo (BK 149 straipsnio 4 dalis), mažamečio asmens seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis), lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (BK 1501 straipsnis), privertimo lytiškai santykiauti (BK 151 straipsnio 2 dalis), mažamečio asmens tvirkinimo (BK 153 straipsnio 2 dalis), vaiko pirkimo arba pardavimo (BK 157 straipsnio 1 dalis), vaiko išnaudojimo pornografijai (BK 162 straipsnio 1 dalis). Iš visų pateiktų prašymų atlikti objektų tyrimą tik vienu atveju nebuvo nustatyta pornografinio pobūdžio informacijos.

Kita tyrimų sritis, kurioje Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nuolat teikia ekspertų išvadas - ikiteisminiai tyrimai dėl nesantaikos kurstymo viešojoje informacijoje.

Daugiausia nesantaikos kurstymo, raginimo smurtauti bei tyčiojimosi atvejų 2013 metais nustatyta seksualinės orientacijos bei rasės, tautybės, kilmės ar kalbos atžvilgiu (žr. 4 lentelę, 25 psl.). Didžioji dalis nesantaiką, fizinį susidorojimą ar smurtą skatinančių komentarų buvo skelbiama populiariausiuose interneto portaluose lrytas.lt ir delfi.lt. Ataskaitiniu laikotarpiu dėl ekspertų (specialistų) išvadų pateikimo į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipėsi didžiųjų Lietuvos miestų (apskričių) vyriausieji policijos komisariatai: Vilniaus ir Kauno apskričių - po 24 kartus, Šiaulių apskrities - 21, Panevėžio apskrities - 20, Telšių apskrities - 12. Per laikotarpį atliktos 123 ekspertizės, jose ištirta: 320 interneto komentarų, 15 straipsnių, 3 skrajutės, 3 piešiniai, 2 socialinio tinklo paskyros užrašai su nuotraukomis, 1 straipsnis, 1 vaizdo įrašas (žr. 3 lentelę).

 

3 lentelė

 

Tyrimų dėl nesantaikos kurstymo apimtys

 

Institucija

Pateikti prašymai

Išnagrinėti prašymai

Atsisakyta prašymų

Atliktų tyrimų apimtis

Neištirta per laikotarpį

Nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31

Vilniaus apsk. VPK

24

-

1

66 komentarai

3 skrajutės

-

Kauno apsk. VPK

24

-

-

52 komentarai

1 vaizdo įrašas (youtube.com)

2 užrašai su nuotr. (facebook)

-

Šiaulių apsk. VPK

21

-

-

36 komentarai

3 piešiniai

-

Panevėžio apsk. VPK

20

-

-

36 komentarai

-

Telšių apsk. VPK

12

-

-

62 komentarai

-

Klaipėdos apsk. VPK

7

-

-

8 komentarai

-

Utenos apsk. VPK

7

-

-

20 komentarų

1 straipsnis

-

Tauragės apsk. VPK

5

-

-

33 komentarai

-

Alytaus apsk. VPK

2

-

-

4 komentarai

-

Marijampolės apsk. VPK

2

-

-

3 komentarai

-

Iš viso prašymų:

124

123

1

 

-

Prašymų atlikti tyrimą apimtis

 

-

1

320 komentarų

3 skrajutės

3 piešiniai

2 užrašai su nuotraukomis

1 vaizdo įrašas

1 straipsnis

-

4 lentelė

 

Nesantaikos kurstymo viešojoje informacijoje charakteristika

 

 

Gautų prašymų (pranešimų) charakteristika

2010

2011

2012

2013

 

Informacija apie gautus ir išnagrinėtus skundus (pareiškimus)

Gauta skundų (pareiškimų)

9

7

7

11

Iš jų gauta iš:

valstybės institucijų ir įstaigų

-

-

3

2

nevyriausybinių organizacijų

-

-

2

4

kitų asmenų

9

7

2

5

Įvertinta objektų

n. d.

6

11

15

Nustatyta nesantaikos kurstymo atvejų

-

-

-

1

Informacija apie gautus ir išnagrinėtus prašymus ikiteisminiuose tyrimuose

Gauta prašymų

75

55

125

123

Atlikta ekspertizių

6

104

129

123

Įvertintų objektų[1]

60

739

375

329

Iš jų nustatytas nesantaikos (neapykantos, diskriminacijos) kurstymas:

dėl rasės, tautybės, kilmės ar kalbos

7

11

32

16

dėl seksualinės orientacijos

11

121

16

50

dėl tikėjimo, įsitikinimų (pažiūrų) ar religijos

-

-

6

2

dėl socialinės padėties (užimamų pareigų)

-

-

3

3

dėl istorinių faktų (holokausto) neigimo

3

1

-

-

Iš jų nustatytas tyčiojimasis (niekinimas, įžeidimas):

dėl rasės, tautybės, kilmės ar kalbos

22

87

158

69

dėl seksualinės orientacijos

10

401

14

140

dėl tikėjimo, įsitikinimų (pažiūrų) ar religijos

-

11

21

2

dėl socialinės padėties (užimamų pareigų)

-

9

11

6

Iš jų nustatytas kurstymas smurtauti (fiziškai susidoroti):

dėl rasės, tautybės, kilmės ar kalbos

14

29

58

38

dėl seksualinės orientacijos

4

220

16

50

dėl tikėjimo, įsitikinimų (pažiūrų) ar religijos

-

2

7

1

dėl socialinės padėties (užimamų pareigų)

-

5

2

2

Iš jų:

žurnalistų kūriniuose

(publikacijose, tinklaraščiuose, leidiniuose, TV laidose)

4

-

6

2

 

 

III. IŠVADOS IR PASIŪLYMAI


 

Pristatydama Lietuvos Respublikos Seimui 2013 metų veiklos ataskaitą, žurnalistų etikos inspektorė teikia šias išvadas ir pasiūlymus:

 

•1.                   2013 metais nuosekliai buvo vykdoma Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veikla ir įstaigos strateginiame veiklos plane numatyti prioritetai: reorganizuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą į Žmogaus teisių apsaugos žiniakslaidoje kontrolieriaus įstaigą, siekiant veiklos principų suderinimo su kitų Seimui atskaitingų pareigūnų (kontrolierių) ir jų vadovaujamų institucijų veiklos principais; parengti atskirą žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos veiklą reglamentuojantį įstatymą, kuris užtikrintų ne tik jo veiklos nepriklausomumą, bet ir suteiktų daugiau galimybių ginti žmogaus teises skirtingose visuomenės informavimo srityse. 2013 metais šiomis kryptimis žengti pirmieji žingsniai: (1) parengtas įstatymo projektas, (2) parengtas Seimo nutarimo projektas dėl įstaigos perkėlimo į aukštesnę valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupę. Tačiau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veikla ir vykdoma misija netapo pagrindu perkelti ją į aukštesnę grupę. Motyvai išliko panašūs, kaip ir 2008 metais - Seimo nutrarimo projekto išvados rengėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad institucija dalyvauja formuojant valstybės politiką ir ją įgyvendina tik vienoje valdymo srityje - žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo priemonėse, įstaigos veiklos balas atitinka III grupę. Pagrindinė įstaigos veiklos sritis - skundų dėl pažeistų asmens teisių gynimo nagrinėjimas ir kitų pažeidimų tyrimas, Vyriausybės ir Seimo komitetų, išskyrus įstaigos veiklą kuruojantį Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, buvo ignoruota.

•2.                   2013 metais parengto ir suinteresuotų institucijų bei visuomenės pastaboms pateikto Lietuvos Respublikos žmogaus teisių apsaugos žiniasklaidoje kontrolieriaus įstatymo projekto tikslas - ne tik pakeisti veiklos objekto ir realijų nebeatitinkantį žurnalistų etikos inspektoriaus pavadinimą į žmogaus teisių apsaugos žiniasklaidoje kontrolieriaus akcentuojant žmogaus teisių apsaugą visuomenės informavimo priemonėse kaip strateginį šios įstaigos veiklos tikslą, bet ir išsamiau nustatyti šio pareigūno veiklos teisinius pagrindus, įgaliojimus (funkcijas) patikslinant skundų tyrimo ir sprendimų priėmimo procedūrą, įtvirtinant senaties terminą atliekamiems tyrimams, kaip vieną iš tyrimo nutraukimo pagrindų numatant taikos sutarties sudarymą tarp ginčo šalių ir kontrolieriaus, praplečiant jo įgaliojimus savo iniciatyva pradėti tyrimą, pakeičiant ir patikslinant kontrolieriaus skyrimo tvarką ir atleidimo iš pareigų pagrindus. Šį projektą kritiškai sutiko žurnalistų bendruomenė, esą juo žurnalistus siūloma laikyti apsimelavusiais, kol jie neįrodė priešingai.

•3.                   Dar vieną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos teisėkūros iniciatyvą perėmė Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Anušauskas, kuris inspektoriaus pasiūlymo pagrindu 2013-10-29 Seime įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šio teisės akto projekto tikslas - pakeisti ir papildyti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų nuosavybės santykių deklaravimo tvarką, t. y. nustatyti platesnį deklaruojamų duomenų spektrą ir tokiu būdu užtikrinti skaidresnę ūkio subjektų, veikiančių visuomenės informavimo srityje (viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų), veiklą. Inspektorius savo veikloje nuolat pabrėžia sąžiningo viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų nuosavybės santykių deklaravimo svarbą, kuris turi įtakos žiniasklaidos skaidrumui ir turinio objektyvumui.

•4.                   Apžvelgiant 2013 metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus galima daryti išvadą, kad pažeidimų, palyginti su 2012 metais, mažėjo. Nors beveik nekito garbės ir orumo, privatumo pažeidimų skaičius, reikšmingai - 32 proc. - sumažėjo kitų pažeidimų; be to, 25 proc. daugiau skundų pripažinti nepagrįstais. Dažniausi asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimai konstatuoti, kai be asmens sutikimo skleidžiama informacija apie asmens sveikatą, asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, kitus asmens duomenis, nuotraukos, fotografuojami (filmuojami) vaikai ir jų nuotraukos skelbiamos be tėvų sutikimo. Privatumo pažeidimų nebuvo nustatyta nei vienu iš atvejų, kai į žurnalistų etikos inspektorių kreipėsi viešieji asmenys, teikdami skundus dėl savo ir jų šeimos narių asmens duomenų (vardų, pavardžių, informacijos apie jų ir jų šeimos turtą) paskelbimo interneto portale www.rekvizitai.lt.

•5.                   Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas yra nustatęs draudimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būti viešosios informacijos rengėjais. Nors išimtis numatyta tik mokslo ir mokymo įstaigoms, ja pasinaudojo Druskininkų savivaldybės institucijos ir įstaigos. Atlikęs nuodugnų tyrimą žurnalistų etikos inspektorius priėmė sprendimą, kad Druskininkų savivaldybės įstaigų leidžiamų „Mano Druskininkų" leidyba yra neteisėta. Tyrimas pradėtas gavus kitų dviejų Druskininkuose leidžiamų laikraščių - „Druskonis" ir „Druskininkų naujienos" - atstovų skundus. Inspektoriaus 2013 m. pabaigoje priimtas sprendimas apskųstas teismui, leidinys „Mano Druskininkai" leidžiamas toliau.

•6.                   Lietuvos miestų ar rajonų savivaldybių administracijų ir žiniasklaidos atstovų santykius aštrino ne tik noras uzurpuoti viešąją erdvę ir palaužti nuolatinius valdžios kritikus, bet ir sunkios ekonominės sąlygos, didėjanti konkurencija. Todėl pakilusi įtampa regionuose tarp vietinės valdžios ir žiniasklaidos, kuri išprovokavo daugiau nei įprastai vietos valdžios atstovų skundų, Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatų požiūriu (jose nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija) rodo nereikalingą savivaldybės institucijų / pareigūnų jautrumą. Iš 12 žurnalistų etikos inspektoriui pateiktų vietos valdžios atstovų skundų tik 3 buvo įvertinti kaip pagrįsti. Likusioji dalis - 75 proc. vietos valdžios atstovų pretenzijų regioninei žiniasklaidai atmestos kaip nepagrįstos. Didžiausia regioninės žiniasklaidos kritika teko jau minėtos Druskininkų savivaldybės ir Švenčionių rajono savivaldybės pareigūnams. Tačiau nei vienas iš šių savivaldybių atstovų pateiktų skundų (abi jų pateikė po 3) nepripažintas pagrįstu.

•7.                   Prieš tai minėtu klausimu aktualus Seimo nario J. Razmos įregistruotas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama pažaboti savivaldybių institucijų dalyvavimą visuomenės informavimo procesuose. Vis dėlto, inspektoriaus nuomone, savivaldybės institucijų ir įstaigų dalyvavimą visuomenės informavimo procesuose būtų galima spręsti ir kitaip - tikslinant ne subjektą (kas gali būti viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas), bet objektą (kokį leidinį subjektas gali leisti).

•8.                   Visuomenės informavimo įstatymas šiuo metu nereglamentuoja taikaus ginčų sprendimo galimybės inspektoriui nagrinėjant skundus dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Matydamas mediacijos taikymo reikšmę, inspektorius parengtame Žmogaus teisių apsaugos žiniasklaidoje kontrolieriaus įstatymo projekte pasiūlė nustatyti inspektoriui papildomą teisę - siūlyti ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Kita vertus, Visuomenės informavimo įstatyme esančias nuostatas būtų galima papildyti nauja inspektoriaus teise - pasiūlyti ginčo šalims sudaryti taikos sutartį. Taikių susitarimų skaičius 2013 metais buvo 5, t. y. dukart mažiau nei 2012-aisiais.

•9.                   2013 metais toliau gerėjo inspektoriaus sprendimų įvykdymo rodiklis (65,2 proc.): viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) dažniau skelbė inspektoriaus sprendimais reikalautus viešosios informacijos paneigimus, rezoliucines sprendimų dalis, šalino kitus nustatytus pažeidimus, taip pat rečiau inspektoriaus sprendimus skundė administraciniam teismui.

•10.               2013 metais Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo apskųsta 18 žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų (12 proc.). Tais pačias metais apeliacinėje instancijoje dėl inspektoriaus sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo buvo išnagrinėta 12 bylų. Aptariamu laikotarpiu itin išsiskyrė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai: pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo 83,3 proc. palankūs inspektoriui, o apeliacinės - tik 58,3 proc. Toks didelis atotrūkis tarp šių dviejų instancijų praktikos vertinant inspektoriaus priimtus sprendimus buvo tik 2009 metais.

•11.               Labiausiai šį atotrūkį lėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-02 nutartimi pakeista praktika dėl termino, per kurį žurnalistų etikos inspektorius priimdamas sprendimą turi taikyti įspėjimą viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui). Vertėtų pažymėti, kad Visuomenės informavimo įstatyme toks terminas niekada nebuvo nustatytas, o teismas iki minėtos nutarties priėmimo nebuvo priėjęs išvados, jog tokio termino nebuvimas įstatyme yra teisės spraga. Ir nors išplėstinė teisėjų kolegija (1) kitaip įvertino inspektoriaus skiriamo įspėjimo teisinį pobūdį (ne kaip administracinę sankciją), (2) kitaip skaičiavo įspėjimo skyrimo senaties terminą (pagal analogiją netaikydamas ATPK 35 straipsnio 1 dalies), tačiau nepanaikino šio teismo priimto sprendimo. Atsižvelgdama į teisėtų lūkesčių, res judicata, protingumo principų svarbą, taip pat į proceso atnaujinimo instituto išimtinumą ir jo paskirtį, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, jog nagrinėjamu atveju intervencija į užbaigtoje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą yra netikslinga ir negalima, kadangi ji paneigtų principines proceso atnaujinimo instituto nuostatas.

•12.               Nevienodas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo požiūris į inspektoriaus veiklą nulėmė atitinkamą šių bylų baigtį: teoriškai inspektoriaus sprendimai buvo arti tiesos, tačiau praktiškai - jie panaikinti. Be to, apeliacinėje instancijoje ne visos administracinės bylos, kuriose buvo svarbus atnaujinto proceso rezultatas, buvo sustabdytos. Bylų baigtis atnaujintuose procesuose, kaip rodo inspektoriaus praktika teismuose, verčia suabejoti proceso atnaujinimo instituto praktine reikšme. Neaišku kaip gali būti paliekamas galioti teismo sprendimas, kuris priimtas klaidingų vertinimų pagrindu. Peršasi ir išvada, kad žodinio proceso panaikinimas apeliacinės instancijos teisme kartu panaikina galimybę ginčo šalims atkreipti teismo dėmesį į naujus (aktualius) teismų praktikos pasikeitimus, kuriuos teismas pats ne visada pastebi.

•13.               Siekiant vienodo fizinio asmens garbės ir orumo bei jurdinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, kai dėl to teikiamas skundas inspektoriui, reikalinga papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį žodžiais: „<...>, taip pat informaciją pažeidžiančią, kenkiančią juridinio asmens dalykinei reputacijai. Draudžiama skleisti dezinformaciją apie juridinį asmenį.", o įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „nagrinėja suinteresuotų fizinių asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo bei juridinių asmenų skundus dėl pažeistos jų dalykinės reputacijos." Taip pat siūlytina išbraukti Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, kadangi ši sąvoka yra nebevartojama, o jos turinį apima šio straipsnio 20 dalis.

•14.               Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba vykdo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau - ir Įstatymas) pažeidimų stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programas. Šio įstatymo pažeidimų 2013 metais užfiksuota 59 proc. mažiau nei 2012 metais: draudžiamos informacijos - 80 proc. mažiau, ribojamos - 23 proc.

•15.               Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir analizės skyrius 2013 metais aptiko 14 Įstatymo pažeidimų, kurie buvo perduoti ekspertiniam vertinimui. Taikant pažeidimų prioritetizavimo principą ir „pastebėjau-pašalinau" (angl. notice & take down) procedūrą, kaip vieną efektyvesnių priemonių kovojant su neteisėta ir (ar) žalingo turinio informacija internete, ekspertiniam vertinimui paprastai neteikiami: 1) mažareikšmį poveikį turintys pažeidimai; 2) pažeidimai, kuriuos viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nedelsdamas pašalina, reaguodamas į žurnalistų etikos inspektoriaus pranešimą; 3) pažeidimai, kuriuos padariusių asmenų nėra galimybės identifikuoti. 2013 metais dėl pastebėtos žalingos informacijos į interneto portalų redakcijas kreiptasi 40 kartų: 16 - dėl draudžiamos, 27 - dėl ribojamos informacijos (nuo 2010 metų iš viso kreiptasi 169 kartus).

•16.               2013 metais neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti informacija dažniausiai pastebėta interneto portaluose balsas.lt ir lrytas.lt, taip pat laikraštyje „Akistata". Už šiurkščiausius Įstatymo pažeidimus administracinė atsakomybė pritaikyta portalo balsas.lt valdančios bendrovės direktoriui ir laikraščio „Lietuvos rytas" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojui. Dažniausi pažeidimai buvo susiję su smurtinio, erotinio pobūdžio, baimę ir siaubą keliančios informacijos sklaida.

•17.               Ataskaitiniu laikotarpiu Įstatymo požiūriu buvo vertinama informacija apie elektronines cigaretes. Įvertinusi jų reklamą, prie inspektoriaus veikianti ekspertų grupė pripažino ją darančia neigiamą poveikį nepilnamečiams, todėl jos sklaidai turi būti taikomi apribojimai. Atsižvelgdamas į tai, kad nacionaliniu mastu Tabako produktų direktyva nėra įgyvendinta, o neištirtų naujų produktų pasirodymas rinkoje apsunkina juos pristatančios viešosios informacijos vertinimą, inspektorius rekomenduoja viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) prieš skleidžiant informaciją apie elektronines cigaretes, taip pat kitus naujus, neištirtus produktus, atsakingai įvertinti šių produktų galimą poveikį nepilnamečiams, prireikus kreiptis į kompetentingas institucijas.

•18.               Be institucinės reklamos kontrolės ir teisinių instrumentų, būtina vaikus nuo mažens šviesti mokant kritiškai vertinti, atsirinkti informaciją, ugdant atsparumą viešajai, o ypač užsakomajai informacijai. Vykdydami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos misiją, įstaigos specialistai 2013 metais dalyvavo Lietuvos mokytojams švietimo įstaigų darbuotojams skirtame renginyje - „metodinėje dienoje" - kuriame skaitė paskaitą apie informacinį (medijų) raštingumą tema „Viešosios erdvės tekstai pamokoje - pilietiškumo ugdymo galimybė". Gera terpė visuomenės švietimui ir mokymui apie žiniasklaidą - „Saugesnio interneto" projektas, kuriame Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dalyvauja nuo 2005 metų.

•19.               Pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos bendradarbiavimo sutartį per 2013 metus buvo ištirta 15 „karštąja linija" gautų interneto vartotojų prašymų/pranešimų dėl informacijos internete, susijusios su rasine, tautine ar kitais pagrindais kurstoma nesantaika, pornografija, taip pat kitos neteisėto turinio informacijos skelbimo. Įvertinus pateiktus prašymus, dėl 6 iš jų nuspręsta kreiptis į Policijos departamentą dėl galimai nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų, 6 atvejais pritaikytos atitinkamos poveikio priemonės Įstatymo pažeidėjams, likusiais 3 atvejais nerasta pagrindo pradėti tyrimą.

•20.               Teisinių konsultacijų teikimas neįtvirtintas kaip atskira inspektoriaus ar jo vadovaujamos tarnybos funkcija, tačiau sudaro svarbią inspektoriaus veiklos dalį. Dėl konsultacijų (visuomenės informavimo problemų, galimų žmogaus teisių pažeidimų) asmenys paprastai kreipiasi telefonu arba elektroniniu paštu. Kreipiasi tiek viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, tiek asmenys, susidūrę su viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veikla, tiek valstybės ir savivaldybių institucijos. Patirtis šioje srityje rodo, kad pateiktos konsultacijos padeda (1) išvengti galimų pažeidimų, (2) operatyviai išspręsti kilusį ginčą, (3) sužinoti visuomenės nuomonę jai svarbiais klausimais. 2013 metais suinteresuotiems asmenims suteiktos 199 konsultacijos (45 proc. daugiau nei 2012 m.). Šioms konsultacijoms skirtas laikas - 57 val. (23 proc. daugiau nei 2012 m.).

•21.               Nuo 2014 m. sausio 1 d. atnaujinus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainę ir įdiegus papildomus įrankius, užduoti klausimą ir gauti atsakymą tapo dar paprasčiau. Nuo 2011 metų pradėtų teikti konsultacijų pagrindu yra rengiama ir 2014 metais numatyta publikuoti „dažniausiai užduodamų klausimų" rubrika.

•22.               Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje atliktos ekspertizės ikiteisminiuose tyrimuose dėl pornografinės vaizdo ir garso produkcijos laikymo ir platinimo, vaikų seksualinio išnaudojimo yra baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose pagrindas. 2013 metais buvo atliktos 49 šios kategorijos informacijos ekspertizės; bendra tyrimui pateiktų objektų apimtis - 97 val. audiovizualinės medžiagos ir 7863 nuotraukos. Palyginti su 2012 metais, ataskaitiniu laikotarpiu buvo prašoma įvertinti 80 proc. mažiau audiovizualinės medžiagos ir 52 proc. mažiau nuotraukų. Iš 49 gautų prašymų pateikti specialistų išvadą 18 atvejų kreiptasi pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose nėra vaizduojami vaikai arba asmenys pateikiami kaip vaikai; 14 atvejų - dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas; 13 atvejų - dėl kelių nusikalstamų veikų. Iš visų pateiktų prašymų atlikti objektų tyrimą tik vienu atveju nebuvo nustatyta pornografinio pobūdžio informacijos.

•23.                Daugiausia nesantaikos kurstymo, raginimo smurtauti bei tyčiojimosi atvejų 2013 metais nustatyta seksualinės orientacijos bei rasės, tautybės, kilmės ar kalbos atžvilgiu. Didžioji dalis nesantaiką, fizinį susidorojimą ar smurtą skatinančių komentarų buvo skelbiama populiariausiuose interneto portaluose lrytas.lt ir delfi.lt. Ataskaitiniu laikotarpiu atliktos 123 ekspertizės, jose ištirta: 320 interneto komentarų, 15 straipsnių, 3 skrajutės, 3 piešiniai, 2 socialinio tinklo paskyros užrašai su nuotraukomis, 1 straipsnis, 1 vaizdo įrašas.

___________________

 



[1] Pastaba. Skaičius nurodo, kiek ištirta visų formų viešai paskelbtos informacijos.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-08-08 09:56
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media