Angelina Liaudanskienė,
LŽS Vilniaus skyriaus valdybos narė
Balandžio 6 dieną Lietuvos Respublikos Seime įvyko tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai", skirta išeivijos žurnalisto ir redaktoriaus Vytauto Gedgaudo gimimo 110-osioms metinėms.
Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis. Kreipdamasi į konferencijos dalyvius Seimo Pirmininkė akcentavo laisvo žodžio - vieno svarbiausių liberalios demokratijos vertybių - svarbą.
„Nepriklausomas laisvas žodis, įtvirtinantis demokratijos principus, kritinę mintį ir atvirumą, Lietuvai buvo ir bus neginčijama vertybė," - sakė Seimo Pirmininkė.
Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė Gedgaudų šeimos indėlį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, taip pat akcentavo V. Gedgaudo žmonos Stefanijos reikšmingą darbą ir indėlį ne tik į skautų judėjimą, bet ir į jos vyro atminimo įamžinimą. Seimo Pirmininkė LŽS Vilniaus skyriaus valdybos narėms Lianai Binkauskienei ir Angelinai Liaudanskienei perdavė gėlių puokštę, skirtą Vytautui ir Stefanijai Gedgaudams. Lietuvos Respublikos Seimo puokštė buvo nuvežta į Antakalnio kapines ir padėta ant Gedgaudų šeimos kapo, esačio ant Menininkų kalnelio.
Anot vienos iš konferencijos organizatorių bei pranešėjų - Vilniaus universiteto docentės dr. Jolantos Mažylės, V. Gedgaudą (1912-1999) galima vadinti žurnalistikos Idealistu.
„Jis buvo žmogus ne sau, o Idėjai. Žurnalistas, rašytojas, redaktorius, likimo ir karo audrų nublokštas gyventi toli nuo Lietuvos, visą savo gyvenimą paskyrė Tėvynei ir savo tėvynainiams. Artimųjų liudijimu, tylus ir ištvermingas savo užmojuose bei darbuose Vytautas Gedgaudas turėjo aiškias gaires ir tikslus savo gyvenime. Tai - pagarba žmogui ir laisvos Tėvynės idėja", - sakė dar prieš tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją surengtos parodos „Laiko sūpuoklėse" sumanytoja ir autorė, LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė, V. Gedgaudo premijos laureatė dr. J. Mažylė.
Konferencijos pirmojoje sesijoje „Istorijos punktyrai" Vilniaus universiteto prof. dr. Remigijus Misiūnas pranešime „Išeiviškos Lietuvos periodika: kontekstai ir tekstai" labai plačiai apžvelgė išeivijos spaudos ištakas ir raidą, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė pranešime „XX a. JAV lietuvių informacinės sklaidos trajektorijos" savitai pristatė JAV lietuvių leidybą anglų kalba 1950-1990-aisais metais. „Istorijos punktyrų" sesijos diskusiją moderavo Vytautas Jonas Juška, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir LŽS narys.
Unikaliu bendrystės tiltu pavadintoje antrojoje sesijoje labai plačiai buvo pristatytos išeivijos lietuvių dabartinės žiniasklaidos ir žurnalistikos aktualijos. Jas auditorijai nuotoliniu būdu išsamiai pateikė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, Ramunė Lapas - JAV lietuvių laikraščio „Draugas" vyriausioji redaktorė, Neringa Budrytė - Italijos lietuvių interneto portalo Itlietuviai.it vyriausioji redaktorė, Sigitas Birgelis - Lenkijos lietuvių „Aušros" leidyklos vyr. redaktorius ir direktorius, Airijoje gyvenantis žurnalistas, V. Gedgaudo premijos laureatas Svajūnas Sabaliauskas-Geladuonis. Unikalaus bendrystės tilto diskusiją moderavo LŽS ir NŽKA pirmininkas Dainius Radzevičius.
Trečiojoje konferencijos sesijoje apie žinias bei jų sklaidos kanalus kalbėjo Gintaras Songaila - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius, Ruslanas Iržikevičius - naujienų portalo „The Lithuania Tribune" vyr. redaktorius ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis. Šią diskusiją, į kurią aktyviai įsijungė ne tik konferencijos dalyviai, bet ir Seimo nariai Dalia Asanavičiūtė bei Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, moderavo NŽKA narys, LŽS pirmininko pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas.
LŽS ir NŽKA pirmininko Dainiaus Radzevičiaus manymu, ši konferencija yra ypatingas Lietuvos bendrystės tiltas su išeivijos žiniasklaida ir žurnalistais. Ir labai svarbu, kad mūsų organizacijos šiemet minėdamos V. Gedgaudo atminimo metus, atsigręžė į savo tautiečių žurnalistų, gyvenančių svetur, profesijos iššūkius.
Renginį organizavo LR Seimas, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Fridricho Eberto fondas.
IŠ SPAUDAI RENGIAMOS LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS:
Gedgaudas Vytautas *1912 04 05 Rusija -†1999 11 29 Klyvlendas (JAV), žurnalistas, redaktorius. 1922-30 mokėsi Viekšnių progimnazijoje ir Mažeikių g-je. 1933-39 Kaune redagavo leidinius "Iliustruotas pasaulis", "Laiko žodis", "Laikas", "Telegramos". 1939-50 gyveno Paryžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą įstojo į Svetimšalių legioną, kovojo Afrikoje. 1945-50 slapyvardžiu Vytautas Arūnas rašė politines apžvalgas Čikagos lietuvių dienraščiui "Draugas". 1946-48 Paryžiaus un-te studijavo lit-rą, Kinematografijos aukštojo mokslo in-te - kino režisūrą. Buvo Prancūzijos žurnalistų sąjungos narys ir generalinio sekretoriaus pavaduotojas, taip pat Laisvųjų žurnalistų sąjungos narys, jos valdybos narys. 1950 išvyko į JAV. 1950-54 ir 1956-58 Brukline dirbo laikr. "Vienybė", 1954-56 grįžęs į Prancūziją, kūrė dokumentinius filmus, nuo 1958 Klyvlende dirbo laikr. "Dirva", 1968-91 jo redaktorius. 1964-67 Klyvlende ir Čikagoje turėjo meno galerijas, kuriose parodas rengė ir lietuvių dailininkai. Parašė novelių rinkinį "Aistrų kovos" (1935). Nuo 1991 LŽS garbės narys. 1997 įsteigta LŽS ir NŽKA Vytauto Gedgaudo premija. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Pav.
Rubrika Aktuali informacija yra SRTRF projekto dalis.
.jpg){kind=logo}
.jpg)
Komentarai (0)