Loreta Nikolenkienė,
LŽS narė
Praėjusį trečiadienį Žurnalistų namuose įvyko išplėstinis LŽS Senjorų klubo Tarybos posėdis. Jame be aštuonių (nebuvo tik Gedimino Končiaus) Tarybos narių, dalyvavo LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius, jo pavaduotojas Vytautas Kvietkauskas, rašytojas Jeronimas Laucius, kiti kolegos. Posėdį vedė klubo pirmininkas Ipolitas Skridla.
Tradiciškai iš pradžių buvo pagerbti ir apdovanoti sukaktuvininkai. Šį kartą savo gražias sukaktis šventė dvi mūsų kolegės - Gerda Gudjurgienė ir Teresė Kezienė. Klubo pirmininkas Ipolitas Skridla tumpai pristatė mūsų kolegių kūrybinius kelius.
Gerda Gudjurgienė - Giedraitytė
Kolegė Gerda mokėsi Merkinės vidurinėje mokykloje, 1972 metais baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. Dirbo Valstybiniame radijo ir televizijos komitete, Minties leidykloje,
1970-1991 metais dirbo laikraštyje „Tarybinė Klaipėda" (vėliau - „Klaipėda"), buvo korektorė, kopespondentė. 1995-1998 metais buvo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė spaudai. Redagavo laikraštį „Savivaldybės žinios". Rašė apie Klaipėdos miesto pramonės įmones, pajūrio gamtos apsaugą, medicinos aptarnavimą, rengė ir redagavo specialius laikraščio puslapius „Namų židinys", „Neringa", „Klaipėdietė". Dalyvavo Klaipėdos moterų sąjūdyje, rašė apie jo veiklą.
Nuo 1982 metų yra LŽS narė, buvo LŽS vykdomajo komiteto narė (2001).nuo 2014 metų LŽS Senjorų klubo Tarybos narė.
2009 metais išleido atsiminimų knygą „Atmintis yra rojus, skirtą 650-osioms Merkinės metinėms, 2019 metais - publicistikos knygą „Žurnalisto duona vėjų mieste", kurioje papasakojo apie Klaipėdos miesto liakraščio žurnalistų darbą.
2019 metais buvo apdovnota medalių „Už nuopelnus žurnalistikai".
Teresė Kezienė
Kolegė Teresė gimė Užpaliuose, Utenos apskrityje. 1959 baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. Beveik 35 metus (1957-1991) dirbo laikraštyje „Tiesa" (vėliau - „Diena"). Buvo korektorė, literatūrinė darbuotoja, korespondentė.
Nuo 1960 metų LŽS narė. Daugiausia rašė dorovės, medicinos, mokslo klausimais. Parašė apybraižų apie žymius Lietuvos mokytojus, gydytojus, mokslo žmones.
Bendradarbiavo savaitraštyje „Literatūra ir menas", žurnaluose „Tarybinė moteris", „Švyturys", „Kultūros barai".
Apie Lietuvos mokslą ir mokslininkus išleido apybraižų knygą „Sustabdytos akimirkos" (2005). Po vyro žurnalisto Aleksandro Kezio mirties išleido jo raštų rinkinį „Duona ir grožis - iš vienų rankų (2003).
Apdovanota Mokslų Akademijos, Aukščiausiosios Tarybos, LŽS garbės raštais. 1987 m. Jai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios žurnalistės garbės vardas.
Vardiniai parkeriai
Ipolitas Skridla perskaitė du LŽS pirmininko įsakymus, kuriais gražių jubiliejų proga ir už ilgametį žurnalistinį darbą bei aktyvią veiklą Lietuvos žurnalistų sąjungoje kolegės Gerda Gudjurgienė ir Teresė Kezienė buvo apdovanotos vardiniais parkeriais.
- Linkiu šias parkeriais užrašinėti svarbiausias mintis... - sakė Dainius Radzevičius, įteikdamas apdovanojimus.
Abi kolegės buvo LŽS Senjorų klubo Tarybos vardu apdovanotos ir Padėkos raštais. Juos įteikė Ipolitas Skridla ir klubo pirmininko pirmasis pavaduotojas Alfonsas Kairys.
Koleges Gerdą ir Teresę nuoširdiai sveikino ir Dalia Karvelytė, Albertas Vaidila, Jeronimas Laucius, Vytautas Vaitkus, Loreta Nikolenkienė, kiti kolegos.
Algirdo Matulevičiaus Mažoji Lietuva
Miela buvo Žurnalistų namuose vėl matyti po sunkios ligos į rikiuotę sugrįžusį LŽS Senjorų klubo Tarybos narį, daktarą Algirdą Matulevičių. Kartu su juo pasidžiaugti jo nauja knyga "Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje". Manau, kad nesuklysiu pasakęs, kas šį, Kauno leidyklos "Naujasis lankas" išleista knyga yra ne tik įdomi, sakyčiau, net unikali. Jos autorius yra ne tik mūsų kolega, LŽS narys, aktyviai veikiantis LŽS Senjorų klubo Taryboje, 2019 metais apdovanotas medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai", bet ir žinomas istorikas, enciklopedininkas, garsus Mažosios Lietuvos tyrėjas. 1973 m. jis sėkmingai apgynė disertaciją apie Mažąją Lietuvą, lietuvininkų etnogenezę, gyvenamą teritoriją, jų ir vokiečių santykius, vokiškosios kolonizacijos ir germanizacijos procesus, didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimą. Vėliau sudarė originalų Mažosios Lietuvos žemėlapį. Daugiau kaip 43 metų jis leido įvairias enciklopedijas, su kolegomis parengė ir išleido nemažai enciklopedijų ir žinynų lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Parašė ir kelias monografijas apie Mažąją Lietuvą.
Mažąja Lietuva jis gyvena kasdien. Ir šį kartą kolega Algirdas pasinaudojo proga pakalbėti apie ją, įteikdamas Dainiui Radzevičiui savo naują knygą "Mažosios Lietuvos ir lietuvninkų fenomenas Europos kultūroje", visiems kitiems - naujus žurnalo „Donelaičio žemė" numerius.
Ateities planai
Buvo aptarti ir tolimesni klubo veiklos apmatai. Iki šiol vystyta gana aktyvi bendruomeninė veikla dėl korona viruso pandemijos buvo kiek pristabdyta. Tačiau minčiai kurį laiką ją visiskai sustabdyti, nepritarė dauguma Tarybos narių.
Nežiūrint to, kad klube visi yra rizikos faktoriaus amžiaus, nutarta ir toliau plėtoti klubo veiklą. Aišku, atsižvelgiant į epidemiologų rekomendacijas, sveikatos apsaugos ministerijos draudimus.
Rubrika Žurnalistų namuose yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.
Komentarai (1)