2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų namuose

*print*

Archyvas :: Žurnalistų namuose pristatomas žinomo kino ir televizijos filmų kūrėjo Broniaus Slavinsko filmas “LDK radiniai”.

2014-07-02
 
Bronius Slavinskas

Bronius Slavinskas

 

Vytautas Žeimantas

 

 Lietuvos Meno kūrėjų asociacijos ir Žurnalistų sąjungos narį, televizijos ir kino dokumentalistą Bronių Slavinską galima teisėtai vadinti kultūros paveldo metraštininku..

 Lietuvos istorija, garbinga praeitis, archeologų darbai ir atradimai, kultūros paveldo vertybės, jų išlikimo problemos, literatūros ir meno žmonės, jų kūriniai ir likimai... Štai bene svarbiausios temos, prie kurių prisilietė kolegos Broniaus plunksna ir operatoriaus kamera.

Prieš gražų laiko tarpą - apie 1968 - uosius metus, Bronius Slavinskas buvo pirmasis žurnalistas tuometinėje televizijoje, kuris pats  filmavo ir pats  rašė tekstus savo siužetams. Tuomet tai buvo naujovė televizijos žurnalistikoje.

Daug autorinių laidų buvo sukurta iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų bei kaimyninių šalių... Galima paminėti tokius įsimintinus jo sukurtus dokumentinius filmus kaip - „Amžinasis smuikininkas" - apie rašytojo A.Vienuolio buvimą Gruzijoje, sukurtą 1982 m. , „Gervėčių godos"- 2001m., „Gudijos lietuviai"- 1994 m., „Dainuojanti nežinia"- (su režisieriumi V.Puplauskiu) apie Punsko, Seinų lietuvių gyvenimą,  „Kali laska"- apie Baltarusijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius,  „Kunigo A.Gauronsko pamokos" - apie Karaliaučiaus krašto lietuviškas mokyklėles - 1995m.,  „Kasparas Bekešas"- 2010 m., „Penkiolika metų drauge", „Amžių sūkuryj"- apie paminklosaugininkus - 2010m., „Valdovų rūmų atkūrimo kronika" (šešios serijos), - 2003-2010m.,  „Azerstano šalis"- V.Krėvės pėdsakais Azerbaidžane. Televizijos juostose įamžinti Pelesa, Seinai, Punskas, Karaliaučius, Tilžė ir kitos vietovės, parodytos ten gyvenančių lietuvių šiokiadieniai ir šventės, jų ryšiai su Lietuva.

Liepos 2 dieną, 11 val. Žurnalistų namuose autorius žada parodyti vieną iš savo sukurtų filmų, skirtų mūsų kultūros paveldui. Tai filmas „LDK radiniai", kurio trumpą apžvalgą čia ir pateikiame.

Kiekvienas laikmetis turi savo specifiką, paliekantis savą kultūrinį sluoksnį, savo pėdsaką. Tačiau kokie jie? LDK karalių ir didikų meno ir kultūros vertybės atsidūrė Europos muziejuose -  Vienoje, Stokholme, Krokuvoje, Rusijoje - Maskvos, Sankt Peterburgo ,  Baltarusijos, kitų šalių muziejuose ir archyvuose, ir mes jų, dėl gerai žinomų istorinių ir dabartinių aplinkybių, negalime susigrąžinti, ar surasti.

Vien Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje nuo 1987 metų archeologai, architektai jau atsikasė iki seniausių 13 - 16 amžių buvusių medinių ir mūrinių pamatų, surado netikėčiausių metalinių, odinių, ūkinių ir buitinių daiktų, papuošalų. Lietuva turi vieną iš gausiausių eksponatų kolekcijų Europoje -  iš viduramžių laikotarpio.

Po Vilniaus išvadavimo 1661 metais, valstybei reikėjo dengti karo išlaidas, todėl buvo kaldinamos monetos - taip vadinami Jono Kazimiero šilingai. Sidabrinio nominalo monetos buvo kaldinamos iš vario, kad kuo greičiau būtų galima padengti karo su Maskva išlaidas. Yra ir daugiau panašių atradimų. Filme žiūrovas pirmą kartą pamatys kaip neseniai vienas kaimietis, ardamas savo lauką, surado netikėtą lobį - Mindaugo laikų sidabrinius pinigus...

Žemutinės pilies teritorijoje, atkasus vieno pastato pamatus, buvo rasta apie tūkstantis monetų, daug įvairių ruošinių ir atraižų... Tai 1664 - 1666 metų kaldinimo šilingai. Galima daryti prielaidą, kad pačios pirmosios monetos buvo kaldinamos Vytauto ir Jogailos laikais Vilniuje.

Galime pasidžiaugti - Lietuva turi didžiausią koklių kolekciją Europoje. VI - tame šimtmetyje koklių siužetai daugiausia buvo religinio turinio. Pav., buvo toks įsivaizdavimas, kad naujame pasaulyje viskas turi būti atvirkščiai. Štai koklio fragmente matosi vienas zuikis ginkluotas lanku, kitas šautuvu - medžioja šunis, visiškai atvirkščiai, kaip būtų daroma taip vadiname senajame pasaulyje. Tai yra literatūrinis siužetas, kuris atsispindi to meto mene, lygiai taip pat ir kokliuose, krosnyse... 

Mūsų lietuviškas renesansas, jo stilius, paplitęs interjeruose 16-tame šimtmetyje,  yra unikumas Europoje.  Daug mums nežinomos medžiagos, LDK kultūros paveldo klodų yra Švedijoje. Manoma, kad kai kas iš Vilniaus  buvo išvežta 1655-56 metais ir vėliau, kai švedai šeimininkavo Lietuvoje. Gal kur nors yra eksponatai, piešiniai arba aprašymai neatpažinti, be kokių nors titulinių lapų, kad tai yra apskritai Lietuva ir pan. Taip atsitiko ir su Valdovų rūmų piešiniu Krokuvoje, Čartoriskių muziejuje. Niekas iš tenykščių nežinojo, kad tai yra Vilnius, nes ant jo nebuvo jokio patvirtinančio ženklo. Tyrinėdama Varšuvoje, dr. Rūta Vitkauskienė taip pat matė  Pranciškaus Smuglevičiaus piešinių albumą - originalą. Bet tai yra miniatiūros, darytos iš toli. Taip pat surado Vilniaus universiteto pastatų projektus, su botanikos sodo planais. Įdomu tai, kad jie daryti ant to paties popieriaus, pagaminto vienos Olandijos firmos ir rašyti prancūzų kalba.

Apie minėtas ir kitas LDK radinių paieškas, kolegos Broniaus filme savo įžvalgas, hipotezes   išsako žinomi Lietuvos  archeologai, istorikai, mūsų kultūros paveldo vertybių saugotojai.

Filmas "LDK radiniai" vertas aktyvesnio visuomenės dėmesio.

 

Rubrika Žurnalistų namuose yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis

       .   

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-29 11:20
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Jonas

2014-07-02 08:47

Sveikinu Bronių su nauju filmu.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

D.L.

2014-06-29 10:28

Pažiūrėsim, kai dugną dėsim.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media