Žurnalistų namuose

Vytautas Žeimantas

Tądien  Vilniuje, Žurnalistų namuose pasklido tikros jūros kvapai. Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus" nariai iš Klaipėdos atvežė ne tik gaivų jūros pulsą, bet ir gerą, kūrybingą nuotaiką, įdomių jūros pasakojimų bei didoką pluoštą klubo išleistų knygų.

"Žadame atvežti į Vilnių Baltijos bangų ūžesį ir gerą klaipėdietišką nuotaiką. Marinistinio albatroso skrydis iš Klaipėdos į Vilnių - pirmas toks bandymas. Taip pat išgirsite, kas tas lietuviškas „Albatrosas", - kvietime gundė kolegos klaipėdiškiai, vedimi klubo prezidento Vidmanto Matulio.

Svečius ir vilniečius nuoširdžiai pasveikino LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

Vilniečiams kolegoms, aišku, buvo įdomu išgirsti, kas iš tikrųjų yra tas klubas "Marinus".

"Kai Lietuvoje dvelktelėję laisvės gūsiai žmonių širdyse vėl atgaivino kelionių aistrą, jūros šauksmui neabejingų žurnalistų ir jiems simpatizuojančių buriuotojų klubas „Marinus", kurį ir man teko kurti, mikliai pakėlė bures Baltijos jūroje ir nenuleido jų net penkiolika metų. Kasmetinės jachtų su „Marinus" vėliava išvykos man ir bendražygiams buvo sielos atgaiva, didžiulis pažinimo džiaugsmas, kurio anksčiau gyvendami uždaroje visuomenėje negalėdavome pajusti", - taip klubo atsiradimo sąlygas įvardija žurnalistas ir būriuotojas Venantas Butkus.

"Marinus" klubo prezidentas Vidmantas Matulis trumpai pristatė klubo narius, nuveiktus darbus. Būtent klaipėdiškiai  žurnalistai iškėlė mintį uostamiestyje pastatyti paminklą "Išplaukusiems laivams ir negrįžusiems jūrininkams". Jų dėka Smiltynėje iškilo didinga ir įspūdinga Albatroso plasnojanti figūra. Klubo dėka išleista ir daug marinistinių knygų.

Taip, tą popietę buvo pasakyta daug žodžių apie marinistinę žurnalistiką, buriavimą, jūrą, laivyną, žvejybą, jachtas, jūrų keliones ir mielą buriavimo ligą.

Įdomu buvo paklausyti žinomo buriuotojo ir žurnalisto Venanto Butkaus, kuris pristatė savo naujausią knygą „Burėse - Baltijos vėjas. Buriuotojo užrašai".

"Pradėjęs buriuoti nesitaikiau nei į čempiono laurus, nei į garbingas jachtos kapitono pareigas. Tiesiog norėjau dažniau matyti mėlyną jūrą, žydrą padangę ir baltąsias bures. Esu dėkingas likimui, kad daugiau kaip keturiasdešimt metų bendraudamas su jūra, įsiliejęs į spalvingą burių pasaulį, patyriau nepakartojamų akimirkų ir sutikau daugybę nuostabių žmonių.

Kai pirmąkart sėdęs į jachtą pasijutau kaip devintajame danguje, manoji karta dar nepažinojo „feisbukų" ir „tviterių" - tuomet savo įspūdžius išliedavome ranka rašytuose dienoraščiuose. Buriuodamas margindavau kišeninį dviejų pirštų storumo bloknotą dermatino aplankais. Jame išsaugoti mano po burėmis prabėgusių dienų aidai, pastabos apie širdin kritusius bendražygius, po kruopelytę surankioti faktai apie Lietuvos buriavimo pradininkus bei jų pasekėjus. Nerasite šioje knygoje itin šiurpių, kvapą gniaužiančių jūreiviškų nuotykių aprašymų, gal tik šiek tiek romantikos...", - teigia Venantas Butkus. 

"Visi buriuotojai, ir tie, apie kuriuos pasakoju knygoje, man primena marinistikos klasikų Roberto Stivensono ir Džozefo Konrado kūrinių herojus. O jiems didžiausią palaimą teikė akistata su sūriais jūrų vėjais. Taip pat ir toji dieviška šviesa, gaubianti per bangas eikliai šuoliuojančius burlaivius, valdomus keistuolių, kuriems kažkodėl labai patinka juose gyventi. Buriuodami jachtomis skersai ir išilgai išraižėme visą Baltiją, aplankėme kone visus garsiausius rytinės ir vakarinės pakrantės uostus, jūrų muziejus. Ieškodami lietuvių jūreivystės ištakų ir jų sąsajų su kaimynais nusigavome iki Alandų salyno, Norvegijos sąsiaurių, kanalais ir ežerais perplaukėme Švediją. Įsimintinų kelionių po Baltiją maršrutus, įvykius, su draugais patirtus įspūdžius išguldžiau paskutiniajame šios knygos skirsnyje „Marinus" klubo odisėjos". Dabar kitokios jachtos raižo jūras, buriuotojų užmojų negniaužia biurokratai-jiems atsivėrė keliai į visą pasaulį", - teigia Venantas Butkus.

Man buvo miela gauti šią įdomią knygą su gražią dedikacija, kurią pasirašė klaipėdiškiai kolegos Venantas Butkus, Ramūnė Barokienė, Vidmantas Matutis, Gediminas Pilaitis, Adėle Dičkova, Eugenijus Macius, Dalia Bikauskaitė ir Vida Bortelienė.

Vidmantas Matulis pristatė ir kitą klubo iniciatyva išleistą knygą - iš Vilniaus kilusio jūrų kapitono Eimučio Astiko prisiminimus "Mačiau žaliąjį spindulį".

"Visuomenė klimpsta į pragmatiškumo liūną - materialūs dalykai vis labiau stelbia dvasingumą. Nėra išimtis ir jūreivystė. Kai pradedame be atodairos žavėtis vien tik prekybos motorlaiviais plukdomų krovinių gausa, uostų pelnais, jūros grožiui ir romantikai žmogaus širdyje tarsi nebelieka vietos, - teigia kapitonas Eimutis Astikas. -Sovietmečio marinistų pieštas jūrininkų įvaizdis buvo gerokai nutolęs nuo tikrovės. Atrodė, kad juos į laisvojo pasaulio uostus gindavo tik viena mintis - įsigyti pigesnių prekių, namuose jas pelningai parduoti ir bravūriškai siautėti restoranuose. Nors laikai pasikeitė, tie patys seni vaizdiniai vis dar sklando - jūreivystėje aukštinamos ne dvasinės, o materialinės vertybės. Ar nebus taip, kad blėstant romantikai jūrininkai pamažu taps tik eiliniais darbo rinkos mechanizmų sraigteliais? Per pusšimtį laivyne praleistu metų man teko bendrauti su įvairiais jūrininkais. Tarp jų buvo ir tokių, kurie uoliai mokėsi svetimų kalbų, užsienio uostuose lankydavo muziejus, knygynus, džiaugdavosi įsigiję ne madingų apdarų, o brangių meno albumų, muzikos įrašų. Jiems darbas laivuose netrukdė lavintis ir tobulėti - kai kurie net parašė ir apgynė disertacijas. Tik pesimistus jūra gniuždo, varo į nevilti, o žvaliems, energingiems žmonėms tai - džiaugsmo, įkvėpimo, dvasinės atgaivos, nauju vilčių šaltinis".

Pasak Eimučio Astiko, jo knyga yra tarsi mozaika, sudėliota iš margų akmenų - jūroje ir krante patirtu nuotykiu, pažinčių su svetimais kraštais, vizijų, koks bus ateities laivynas ir kaip toliau klostysis lietuvių bei jūros santykiai.

"Rašiau pirmiausiai galvo­damas apie jaunus žmones, besirengiančius tapti jūrininkais. Viliuosi, kad įdomus darbas laivuose, kelionės po viso pasaulio vandenynus išplės jų akiratį, sustiprins ir kūną, ir dvasią, - teigia Eimutis Astikas. - Kai saulė slepiasi už horizonto, jūrą kartais nutvieskia žaliasis spindulys. Kalbama, kad žmones, išvydusius šį gamtos stebuklą, aplenkia visos bėdos ir nelaimės. Man pasisekė - jūroje žaliąjį spinduli regėjau nekart. Norėčiau, kad jis apšviestų ir kitus jūrininkus".

Kolega Gediminas Pilaitis papasakojo įdomią istoriją ir apie vilniečio žurnalisto Arnoldo Čaikovskio knygą „Buriuotojo svajonės paukštė", kurią jau mirus autoriui išleido "Marinus" klubas.

Čia galėčiau pridėti, kad kolega Gediminas Pilaitis ne tik aktyviai dalyvavo šios knygos redagavime, leidime, bet ir vėliau rūpinosi, kad jau po Arnoldo Čaikovskio mirties jam būtų paskirta Mato Šalčiaus kūrybinė premija.   

Žurnalistė Adelė Žičkuvienė  įdomiai pristatė jūros kvapu persunktą jautriai parašytą knygą „Laiškai iš jūros", kurios pagrindą sudaro tikri jūrų kapitono Žydrūno Naujoko rašyti laiškai, pragulėję sandeliuke kelias dešimtis metų. 

Smagu bus ir mano broliui Viktorui Liubomirui perduoti kolegės Adelės Žičkuvienės išleistą knygą "Laiškai iš jūros", kurią ji dedikavo tokiais žodžiais:

"Gerbiamas Viktorai, Jums gimtadienio proga linkėjimus siunčia 1979 metų absolventė klaipėdietė Adelė Žičkuvienė. Ačiū, Jūsų perspėjimai ir patarimai nenuėjo veltui. Viena iš pamokų - ši knyga".

Buvo įdomu susipažinti ir su „Marinus" klubo išleista autentiška knyga „Žvejybos tradicijos Baltijos jūros regione", kuri pristato platesnį požiūrį į Baltijos jūros šalių žvejybos verslą, tradicijas.

Susirinkusiųjų laukė ir sukti klausimai, viktorina su siurprizais ir netikėtumais. Kas atėjo, turėjo gerą progą, būdamas Vilniuje, pajusti Baltijos pajūrio dvelksmą.