2020 m. vasario 28 d., Penktadienis

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Kolega Algimantas Valentinas Indriūnas: Iki globalinės katastrofos liko tik dvyliką metų?

2019-12-05
 

Vytautas Žeimantas

 

 

Vilniuje dienos šviesą išvydo knyga su gana intriguojančiu pavadinimu - "Iki globalinės katastrofos liko tik dvyliką metų". Jos autorius - Algimantas Valentinas Indriūnas, LŽS Senjorų klubo narys, docentas, socialinių mokslų daktaras, specializavęsis socialinių sistemų valdymo srityje. 
Autorius knygos leitmotyvu pasirinko Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtą žinią, kad, jeigu per artimiausius dvylika metų žmonija nesiims visų įmanomų priemonių klimato kaitai sustabdyti, kelio atgal nebebus ir žmoniją ištiks visuotinė katastrofa. 
Šioje gana nepalankioje situacijoje A.V. Indriūnas išskiria Lietuvą. Tai daro remdamasis duomenimis, kuriuos paskelbė Jungtinės Karalystės žaliosios enenrgijos kontrolės bendrovė „Green Match". Ji, siekdama nustatyti klimato kaitos poveikį Europoje, ištyrė 32 šalių klimato kaitos tendencijas nuo 1960 iki 2015 metų. Buvo analizuojamos valstybių oro temperstūros, jūros vandens temperatūros, jūros lygio ir kritulių kiekio kaitos tendencijas. Pasak tyrėjų Europoje klimato kaita labiausiai veikia visas tris Baltijos šalis ir Suomiją, o pirmoje vietoje atsidūrė Lietuva.
„GreenMatch" tyrimo duomenimis Lietuvoje jūros lygis 1970-2015 m. kilo po 4,46 mm per metus, o jūros vandens temperatūra 1960-2014 m. padidėjo 0,73 °C. Tuo metu oro temperatūra kilo 0,325°C per dešimtmetį, o kritulių per dešimtmetį pagausėjo 20 mm. Tokia Lietuvos klimato kaita, be abejo, nieko gero nežada.
Porą žodžių apie knygos autorių
Indriūnas Algimantas Valentinas gimė 1925 m. Duokiškio kaime, Kamajų valsčiuje. 1941 m. su šeima buvo ištremtas į Altajaus kraštą, 1942 m. buvo išvežtas dar toliau, į Jakutiją prie Laptevų jūros. 1944-1950 m. Jakutijoje dirbo kino mechaniku, vežiojo kiną po tolimas jakutų gyvenvietes. 1946 m. pabėgo iš tremties, nelegaliai sugrįžo į Lietuvą, gyveno su suklastota autobiografija. Apie tai Vilniuje, 2005 m. išleido knygą "Nelegalios karjeros metai: gyvenimo pamokos".
1952 m. baigė KPI elektromechaniką. 1959-1961 buvo žurnalo "Mokslas ir technika" vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 1961-1973 m. - vyr. redaktorius. 1974-1975 m. buvo laikraščių ir žurnalų leidybos susivienijimo "Periodika" direktoriaus pavaduotojas. 
1981 m. Maskvos universitete apgynė socialinių sistemų valdymo specialybės socialinių mokslų kandidato disertaciją. 
1975-1992 m. dirbo Liaudies ūkio vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų tobulinimosi institute (nuo 1990 m. Lietuvos vadybos akademija). Buvo dėstytojas, katedros vedėjas, nuo 1975 m. fakulteto dekanas, nuo 1984 m. - docentas. 
2000-2004 m. buvo Lietuvos Seimo narys, dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, buvo Konstitucijos pataisoms rengti komisijos nariu, vadovavo Pasipriešinimo okupaciniams rėžimams dalyviams ir nuo okupacinių nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijai. 
Parašė ir išleido knygas "Vadovavimo technika" (1971), "Socialliberalizmo pradžiamokslis" (2006), "Socialinis liberalizmas ir kitos politinės ideologijos" (su J. G. Siauruku, 2006), "Viešosios vadybos strategija Lietuvoje" (su A. Makštučiu, 2008), "Laisva ar nelaisva: studija apie laisvąją rinką" (2011), "Kaip tapti iškiliu politiku ir laimėti rinkimus" (2012), "Atsakingos demokratijos valstybė" (2014), "Atsakingos demokratijos valstybės kūrimas" (2016). 
1969 m. jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas. Jis apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžiumi (2004), medaliu "Už nuopelnus žurnalistikai" (2015). 
Į LŽS jis įstojo 1961 m. Dabar aktyviai dalyvauja LŽS Senjorų klubo veikloje. Skelbė straipsnius ir LŽS svetainėje.
Ir paskutinis štrichas A. V. Indriūno biografijoje - šią, dabar recenzuojamą knygą jis parašė būdamas 94-erių metų. 
Gamtos turtai neriboti? Beja, ne!
Mes žinome, kad žmogus gyvena ir veikia tam tikroje natūralioje, taip pat socialinėje aplinkoje. Savo gyvenimui ir veiklai, jis naudoja ir gamtos turtus. Naudodamasis mokslo ir technikos pažangos pasiekimais, jis išnaudoja gamtos turtus, sukuria naujus gaminius, suteikia sau geresnį gyvenimo komfortą ir tuo pačiu keičia pirmykštę gyvenimo aplinką. Iki pastarojo meto buvo manoma, kad gamybos, mokslo ir technikos pažanga neša tik teigiamus rezultatus, todėl tapo mada visais būdais plėsti ekonomiką, gautą pelną reinvestuojant į gamybos ar paslaugų plėtrą. 
Žlugus Sovietų sąjungai ir daugeliui demokratinių valstybių susižavėjus Fukuyam'os išmestu obalsiu, kad kapitalizmui alternatyvos nebeliko, po kurio laiko, praėjusio šimtmečio aštuntame dešimtmetyje buvo plačiau atvertos durys laisvai rinkai, kuri siekė gauti maksimalius rezultatus trumpuoju laikotarpiu, nežiūrint į tolimesnės ateities padarinius. Čia knygos autorius įžvelgia didelius pavojus.
Prasidėjus dvidešimt pirmajam šimtmečiui gyvenimo raida parodė, kad iš išorės nereguliuojama „nematoma ranka" veda katastrofos link - laisvosios rinkos toleravimas, neribojama ekonomikos plėtra, produkcijos ir paslaugų gamybos per silpna kontrolė, maksimalaus pelno siekimas, atvedė prie situacijos, jog kai kurie gamtos ištekliai baigiami sunaudoti, 60 procentų gyvūnijos išnaikinta, iš jų nemaža dalis negrįžtamai, kai kuriuose kraštuose pradeda katastrofiškai trūkti geriamojo vandens, atmosferos tarša nuolat didėja, iškrinta rūgštūs lietūs, naikinami miškai, klimatas šiltėja, ledynai tirpsta, vandenynų horizontas kyla. Intensyviai didėja pajamų ir turtinė nelygybė, ypatingai pastaruoju metu. Vadinasi, kapitalizmo, tokio, koks dabar yra, galimybės išsemtos ir, jeigu valstybės nesiims sutartinų priemonių iš esmės pakeisti esamos sistemos, žmonijai gresia pražūtis. Žingsniai gamtai išsaugoti iššauks didelį verslo, užimto iškastinio kuro gavybos, perdirbimo, prekybos ir panaudojimo veikla, atstovų pasipriešinimą, kurį įveikti bus įmanoma suvienytos visuomenės jėgomis.
Socializmas, liberalizmas, kapitalizmas?
Požiūris į istoriją matomas įvairiai. Pavyzdžiui, popiežius Jonas Paulius II Enciklikoje „Laboren exercens" (1981 m.) yra paskelbęs: „Per visą savo istoriją nei socializmas, nei kapitalizmas nesugebėjo ištesėti socialinio teisingumo pažadų. Abi jos traktavo žmogų kaip daiktą, prekę, o ne kaip darbo subjektą." Socializmas į žmones žiūrėjo kaip į darbo jėgą, kapitalizmas - žiūri kaip į vartotoją. Nei vienas nei kitas nežiūrėjo ir nežiūri į žmogų kaip į žmogų.
Aurorius teisus, teigdamas, kad socializmas, patekęs į nusikaltėlių rankas, jų diktatoriškais, antiteisiškais, žudikiškais veiksmais buvo sukompromituotas, galų gale jų pagrindinis bastionas Sovietų sąjunga žlugo. Todėl reabilituotis socializmui ateityje galimybių tikriausiai, tokioje formoje, koks jis buvo Sovietų sąjungoje, nėra ir nebus.
Knygos autorius, analizuodamas žmoniją užgriūvančias problemas, gilinasi ir į liberalizmo ideologiją, kuri, ypač pastaruoju metu, susilaukia žymių mokslininkų argumentuotos kritikos.
Kapitalizmas, kaip rodo atlikti tyrimai ir daugelio mokslininkų pareiškimai, irgi pergyvena sunkią krizę. Siekdami pagrįsti šį teiginį argumentais, autorius pateikia žymių mokslininkų ir visuomenės veikėjų mintis. Skirdamas nemažą dėmesį ir vienam pagrindinių kapitalistinės veiklos matavimo rodiklio BVP kritikai. Apžvelgė ir kitus kapitalizmo aspektus.
Pasak A. V. Indriūno, sąmoningi piliečiai neturi laukti, kol prasidės nesuvaldomi liaudies neramumai, betvarkė, „pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų...", bet imtis visuotinos iniciatyvos priversti valdžios atstovus, nedelsiant imtis radikalių priemonių egzistuojančiai sistemai pakeisti humanizmo kryptimis.
Apžvelgiant visa knygą, galima sakyti, kad joje pateiktos žymiųjų mokslininkų ir visuomenės veikėjų minys, komentarai, įvairios mokslinės apžvalgos, ataskaitos ir kitokios žinios apie žmonijai gresiančią situaciją. Knygos autoriau tikslas gražus - kad ne tik politikai, valdžios elitas, bet ir visi eiliniai piliečiai, tarp jų ir žurnalistai, iš esmės suprastų visų tautų visuomenei gręsiančius dabartinės ekonominės raidos pavojus, ir imtųsi, ne griaunančių, o kuriančių žygių. Tokio žinojimo plėtojimui ir paskirta ši knyga.
Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir tlevizijos rėmimo fondo projekto dalis.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-01-04 13:42
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Jolanta

2019-12-16 12:19

Įdomi, labai aktuali tema.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Feliksas

2019-12-12 12:35

Knyga verta dėmesio.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2019-12-07 14:40

Aktuali tema. Apie tai reikia rašyti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media