Lapkričio 3 d,. trečiadienį, 13.30 val. Seimo II rūmų parodų 1 a. galerijoje (prie kavinės) įvyks LŽS nario Šarūno Laužadžio ir jo dukros Agnės Laužadytės-Tutlienės parodos „Gal pamatysi tai, ką pasakyti norėjai..." atidarymas.
Kviečiame!
Paroda veiks iki lapkričio 17 dienos.
Seimo narys Gintautas Kindurys
Doc. dr. Agnė Laužadytė-Tutlienė gimė Vilniuje 1976 m. gegužį. Mokėsi Vilniaus 15-oje vidurinėje mokykloje (dabar - Žvėryno gimnazija), studijas baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, mokslų daktarės laipsnį įgijo Danijoje, Orhuso (Aarhus) universitete. Dabar dirba Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete.
Kūrybinis Agnės kelias - literatūra, dailė, prasidėjo jau mokyklos suole, kuomet ji tapo Respublikinio moksleivių literatų konkurso laureate. Savo kūryboje ji naudoja įvairias raiškos priemones - tušą, pastelę, guašą, temperą, akrilą ir kt. Parašo ir eilėraščių.
Agnės kūrybai būdingi baltiškosios mitologijos motyvai, kuriuose vyrauja Paukščio - Laisvės nešėjo ir Žalčio - namų sergėtojo simboliai. Taip pat nesvetimos jai gamtos temos, o kai kuriuose darbuose tiesiog liete išsilieja ir žmogiškieji jausmai. Tai vizijos, kurių siužetas ir prasmė priklauso nuo kiekvieno suvokėjo vaizduotės, todėl savo paveikslams ji pavadinimų dažniausiai neduoda. Taip ji palieka laisvės kiekvienam įžvelgti jos kūriniuose tai, kas artima ar aktualu. Ir, atrodo, ji neklysta...
Ši Agnės Laužadytės paroda, jau ne pirmoji. Prieš tai jos kūriniai puošė Vilniaus universiteto rūmus, Lietuvos žurnalistų sąjungos renginius, o vėliau jos parodos išplaukė iš Vilniaus ribų: Rokiškyje, Švenčionyse, Ignalinoje. Rengti parodas ją paskatino tėvas - rašytojas ir žurnalistas Šarūnas Laužadis.
Šiandien Agnė kviečia visus, čia susibūrusius iš įvairiausių Lietuvos kampelių, pasisvečiuoti jos kūrybos menėje ir, trumpam atitrūkus nuo dabarties, kartu su ja pagyventi Saulės grįžtuvių laukimo meto (lot. Advento) nuotaikomis.
**
Šarūnas Laužadis gimė 1951 m. Švenčionyse. 1975 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Gedimino technikos universitetas), bet mama, jo lietuvių kalbos mokytoja, skatino jį rašyti. Nesvetima Š. Laužadžiui ir aistra pažinti tolimus kraštus, kurią jis paveldėjo iš tėvo, taip pat mokytojo.
Š. Laužadis dirbo inžinerinį darbą Kolūkių statybos projektavimo institute, įvairiose valdžios institucijose, tačiau, tiek statydamas naują rūmą, tiek ruošdamas naują teisės aktą jis matė Lietuvą kaimo žmogaus akimis. Tai padėjo jam geriau pažinti protėvių išmintį, atsigręžti į senąsias tautos tradicijas ir skatino rašyti, įamžinti ateities kartoms tai, ko dar laikas neištrynė, pasakoti apie šalies etninius ypatumus ir gamtą.
Š. Laužadis aktyvus visuomenininkas. Dalyvavo leidžiant Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio laikraštį „Sąjūdžio žinios", klubo „Švenčionija" (1991) ir ąžuolų globėjų bendrijos „Ąžuolynas" (1992) įkūrimo iniciatorius, laikraščių „Ąžuolas" ir „Tautininkų žinios" redaktorius, paruošė programą naujam mokyklose dėstomam dalykui „Lietuvos miškai", paskelbė per 400 straipsnių aplinkosaugos, etninės kultūros, regionų plėtros ir kt. temomis, rengė pirmuosius nacionalinius teisės aktus agrarinės aplinkosaugos srityje, JT darnaus vystymo strategijos (Johanesburgas, 2002) bendraautorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys, nusipelnęs aplinkosaugininkas, todėl savo darbuose nemažai vietos skiria aplinkosaugai ir ekologinei žemdirbystei.
Komentarai (3)