2024 m. gruodžio 7 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Ipolitas Skridla: poezija artima Maironio, Vinco Mykolaičio Putino kūrybai

2021-12-08
 
Vytautas Žeimantas

 

Atrodo, dar visai neseniai laikraštyje „Lietuvos aidas" paskelbiau straipsnį „Žinomam spaudos darbuotojui, poetui ir ekonomistui Ipolitui Skridlai - 80!", o štai ir vėl tenka rašyti apie šį neramios sielos ir labai kūrybingą žmogų, vėl skaitau jo eilėraščius. Jie sugulė į eilėraščių rinktinę „Įspaustos pėdos". Knygą išleido mūsų gero kolegos, LŽS nario ir rašytojo Jeronimo Lauciaus vadovaujama leidykla „Trys žvaigždutės". Šiuo rinkiniu Ipolitas Skridla pasitiko savo 85-jį gimtadienį.
Rinktinė pradedama šmaikščiu epigrafu, išreiškiančiu vieną iš pagrindinių minčių: „O metai bėga lyg pašėlę, / Nebepakeisi jų tėkmės. / Dejonės, galvą susiėmus, / Brolau, čia nieko nepadės."
Taip, poetas teisus, nors metai bėga nesustabdomai, nereikia dejuoti ar pasiduoti tam bėgimui, būtina veikti, kurti. Tai autorius įrodo ne vien žodžiais. Jau ketvirtą dešimtį bendrauju su Ipolitu ir visada jį matau kupiną naujų idėjų, sumanymų. Todėl, norint įvertinti jo asmenį, vienu žodžiu neišsiversi, nes jis ir žurnalistas, poetas, visuomenininkas, ir ekonomistas, ir sodininkas, gamtosaugininkas. Todėl ir dabar, jau sulaukęs pensinio amžiaus, jis aktyvus Lietuvos žurnalistų sąjungoje, yra LŽS valdybos ir tarybos narys, LŽS Senjorų klubo pirmininkas. Ipolitas Skridla yra Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, jam suteiktas Valstybės pripažintas Meno kūrėjo statusas Jis yra Lietuvos Pagyvenusių žmonių asociacijos prezidiumo narys. Aktyvus jis ir Lietuvos sodininkų bendrijoje - daug metų vadovavo „Antavilių" sodininkų bendrijai, yra šios bendrijos Garbės pirmininkas. 2014 metais jam suteiktas Lietuvos gamtos apsaugos žymūno Garbės vardas.
Todėl nenuostabu, kad ir jo kūryboje gausu įdomių gamtos pastebėjimų: „Norėčiau, kad liepa prie kelio / Pavargusį paukštį paguostų." Arba vėl: „Norėčiau aš vyturio trelę / Įausti į rytmečio tylą..."
Jo eilės tiesiog kvepia sodų žiedais ir vaisiais. Kolegai sodas - tai žemės saujelė, tapusi jaukumo oaze, pasakos rojumi, kur jauti žiedo grožybę, vėjo glamonę ar gaivinančią saulėtekio rasą.
„Atostogauti su šeima labiausiai mėgstu prie Baltijos jūros ir savo sode Antaviliuose", - sako Ipolitas Skridla.
Be abejo, jo kūrybai turėjo įtakos ir tai, kad jis gimė valstiečių šeimoje, šalia Nemuno, gražiame Vilkijos krašte. 1956 metais baigė Čekiškės vidurinę mokyklą, aukštąjį mokslą įgijo Lietuvos žemės ūkio akademijoje, dirbo kaimiškuose rajonuose.
Užimdamas įvairias pareigas, jis brandino ir kūrybinius planus, aktyviai bendravo su spauda. Su profesionalia žurnalistika Ipolitas Skridla betarpiškai susidūrė pradėjęs dirbti žurnale „Liaudies ūkis". 1980 metais stažavosi Prahos tarptautinėje žurnalistikos mokykloje.
Ypač ryškų pėdsaką Ipolitas Skridla paliko ilgai vadovaudamas respublikiniam laikraščių ir žurnalų susivienijimui „Periodika", kuri tuo metu rūpinosi visų miestų ir rajonų laikraščių, kelių dešimčių respublikinių žurnalų leidybine, ūkine, socialine veikla. Tuos metus gerai prisimenu, nes nemažai įvairių reikalų tekdavo spręsti kartu. Jo iniciatyva šalyje buvo pastatyta nemažai naujų redakcijų. Į naujus namus įsikėlė Trakų, Prienų, Akmenės, Molėtų, Kaišiadorių, Marijampolės, Ukmergės, Zarasų, Šakių, Kelmės ir kt. rajoninių laikraščių žurnalistai. Naujas patalpas gavo Vilniuje leidžiamų žurnalų „Metai", Mūsų sodai", „Žemės ūkis" redakcijos. Praplėsta žurnalistų mokymo ir poilsio bazė prie Bebruso ežero Molėtų rajone, žurnalistų poilsio namai Šventojoje, prie jūros. Buvo įkurti nauji periodiniai leidiniai: Druskininkų laikraštis „Druskonis", žurnalas „Pasidaryk pats", pradėtas leisti žurnalo „Lietuvos ūkis" angliškas variantas. 1988 metais už šią veiklą Ipolitui Skridlai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto garbės vardas.
Ši plati žurnalistinė veikla negalėjo neatsispindėti ir jo kūryboje, kurioje gausu poetinių reminiscencijų, tų darbų ir įvykių atgarsių, yra eilėraščių, skirtų kolegoms plunksnos broliams - žurnalo „Sodo kraitė" redaktoriui Feliksui Marcinkai, žurnalo „Žvaigždutė" redaktoriui Jeronimui Lauciui, žurnalistams Albertui Vaidilai ir net... man. Yra eilėraščių, skirtų šeimos nariams ir studijų draugams, sodo kaimynams.
Ipolito Skridlos poezija artima Maironio, Vinco Mykolaičio Putino kūrybai, ji melodinga, daininga, todėl nenuostabu, kad į ją atkreipė dėmesį ir dainų kūrėjai. Pagal jo eiles kompozitoriai Algimantas Raudonikis, Artūras Novikas ir Tadas Šumskas yra sukūrę dainų. Knygoje yra eilėraštis „Gelstantis klevas", kuriam kompozitorius Algimantas Raudonikis sukūrė muziką. Ypač vaisingai knygos autorius bendradarbiauja su garsaus vyrų choro „Aidas" meno vadovu, kompozitoriumi Tadu Šumsku. Jie abu sukūrė sodininkų himną „O sodai, jūs, sodai", Vilniaus banko sportininkų himną, Pagyvenusių žmonių himną „Jaunystės karta", dainą „Bajorai", kitas. Jo eilėraščiai buvo publikuoti „Lietuvos aide", „Vakarinėse naujienose", „Gairėse", „Klaipėdoje", „Druskonyje", kitur. Jo kūryba buvo verčiama į lenkų ir rusų kalbas.
„Gimiau valstiečių šeimoje. Žavėjausi Nemunu, braidžiau po Dubysą. Turiu nuostabią žmoną, brolį, dvi puikias seseris, sūnų (miręs), marčią, anūkę, anūką, proanūką ir proanūkę. Matote, esu labai turtingas," - sako Ipolitas, kurį gyvenime ir kūryboje labai palaiko jo žmona, žinoma Lietuvos Dailės muziejaus grafikos darbų restauratorė Nijolė Murelė.
Būdamas visuomeniškos prigimties, Ipolitas Skridla negali nepastebėti ir dabar esančių blogybių. Ir čia jau lyriką keičia satyra, ironija, pašaipa. Jis nuoširdžiai gina gimtąją kalbą nuo svetimybių: „Jau anglišką žodį, kaip kąsnį / Lietuviškos duonos, vartojam. / Nebojam, kad galim prarasti / Mes savąją kalbą senolių."
Poetą jaudina ir į valdžią besiveržiantys įvairūs perėjūnai: „Kad mes, lietuviai, esam naivuoliai. / Postus pasiūlom, valdžią užleidžiam, / Kam tiktai noris, kas josios geidžia. / Keliam kepurę, šypsomės noriai, / Vos tik pajutę piniginę storą."
Jo eilėraščiai spausdinti Lietuvių poetų meilės lyrikos antologijoje „Mudviejų vakaras", žurnalistų poetų poezijos rinkiniuose „Šitas aidas toli girdis..." (2012), „Sušvieski, saule" (2014).
Meilė tėviškei, Tėvynei, Lietuvai lydi poetą nuo pat mažens. „Branginkime gimtąją kalbą, / Kaip savastį savo tautos, / Tegul ilgus amžius ji skamba, / Kaip varpas laisvos Lietuvos", - rašo Ipolitas Skridla, ir jo žodžiai jaudina širdį. Palinkėkime nenuilstančiam kolegai stiprios sveikatos ir kūrybinės sėkmės.
 
Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra SRTRF projekto dalis.
 
 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-12-27 12:54
 
 

Komentarai (6)

Jūsų el. paštas

Alfonsas Kairys

2022-01-02 14:55

Te įspaustos pėdos ir fizine, ir kūrybine prasmėmis išlieka ilgam ilgam

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Janina Skakauskienė

2021-12-24 11:50

Ipolito Skridlos darbštumas stebina. Džiugu, kad jam metai ne našta.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2021-12-09 11:37

Sveikinu, Ipolitai, su nauja knyga.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Jeronimas Laucius

2021-12-08 13:20

Sveikinu Tave, Ipolitai, su nauja poezijos rinktine.
Sveikinu ir visus, kurie ruošiasi ateiti pas mus į "Trijų žvaigždučių" leidyklą. Ateisite su rankraščiu - išleisime su knyga.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media