Žurnalistų kūryba

KAIMO NOVELĖ

Baisiai tirštas rūkas. Lyg stora balta drobulė apgaubusi kaimą. Sunku įžiūrėti medžius. Ypač ankstyvus vyturius, gal nuo penktos valandos ryto triūsiančius savuose kiemuose, tvarte, darže.

Žiū, tarsi gyva kolchozo dvasia, netoli šmėžuoja žmogaus šešėlis. Kruta. Laksto šakės į vieną pusę. Kažką vis smagiai meta... Atrodo, į vežimą. Mėšlą, pagalvoju. Iš tvarto. Išveš į palaukę. Lipdo kūgį. Kaupia rudeniui. Atsklinda aitrus srutų kvapas. Mėžia turbūt vištidę. Karvių ir kiaulių seniai neaugina kaimelyje. Ir šiame, ir kitame. Bene nelabai kam ir auginti likę. Iškeliavo daugelis į kaimo kalnelį. Jaunesniųjų pulkelis - į Europą. Bet, žiū, dar kažkas kruta. Kad žmogaus šešėlis...