Jokūbas Baltrukonis
Lietuvos dailininkas, keliautojas ir žurnalistas Alfonsas Čepauskas 1978 m. įžengė į „Statybos ir architektūros" redakciją ir pradėjo eiti dailininko pareigas. 92-ejų A. Čepauskas šio leidinio maketus ruošė daugiau nei dvidešimt metų. Jis mielai sutiko grįžti į prisiminimus ir pasidalinti ano meto darbo įspūdžiais.
Pagrindines pareigas ėjo leidinio „Mūsų sodai" redakcijoje, o darbas „Statyboje ir architektūroje" jam buvo antraeilis, tačiau jį pašnekovas mena tik geruoju, nes čia jis turėjo daug kūrybinės laisvės ir galėdavo eksperimentuoti. Jo darbas buvo grafinės medžiagos apipavidalinimas - reklamų kūrimas, viršelių piešimas ir turinio maketavimas.
„Man patiko čia dirbti, nes buvo draugiška ir tolerantiška redakcija. Visus mano sumanymus priimdavo be ypatingų priekabių. Viršeliai buvo derinami su vyriausiuoju redaktoriumi Jonu Vėlyviu, jam savotiškai patiko mano darbai.
Viršeliuose vienu metu buvo vaizduojamos pastatų nuotraukos. Po to prasidėjo dailininkų ir architektų piešiniai. Kartą pabandžiau ir aš nupiešti viršelį. Iš viso sukūriau apie 20 originalių viršelių. Tai buvo savotiškos architektūrinės interpretacijos. Kūriau savo architektūrą (juokiasi), nors kai kuriems architektams tai nepatiko, bet redaktorius, nors ir nustebdavo pažvelgęs į mano darbus, bet įvertindavo ir leisdavo spausdinti.
Taip pat buvo malonu tai, kad nereikėjo sėdėti redakcijoje. Užsukdavau, kai reikėdavo pasitarti ar paimti žurnalo medžiagą, bet nuolat ten būti neturėjau. Dirbau namie vakarais arba dienos metu", - sako A. Čepauskas.
Maketavimas sovietmečiu vyko kitaip negu dabar - tuo metu dar nebuvo darbą palengvinančių kompiuterinių programų. Procesas buvo ilgas ir reikalavo daug kruopštumo.
„Pirma gaudavau medžiagą - tekstus, iliustracijas ir kibdavau į darbą. Pasikalbėdavau su redaktoriais, kaip jie įsivaizdavo numerį. Nors kartais būdavo, kad tiesiog palikdavo man spręsti. Gavęs medžiagą paimdavau specialius tuščius lapus - vadinamąjį maketą, kuriame pieštuku žymėdavau, kur turi būti tekstas, kur iliustracijos.
Po to parodydavau redaktoriams ir laukdavau patvirtinimo. Jo sulaukęs medžiagą veždavau į spaustuvę, kur tekstus surinkdavo ir atspausdavo ant ilgų popieriaus skilčių. Tas skiltis ir klišių atspaudus įklijuodavau į maketą ir parodęs redaktoriams nešdavau į spaustuvę daryti laužinį.
Atspausdintus laužinio lapus parnešdavau į redakciją ir dar kartą visi taisydavome arba atlikdavome pakeitimus. Suredagavę grąžindavome laužinį į spaustuvę ir kai viską sutvarkydavo iškiliosios spaudos mašinomis pradėdavo spausdinti. Paskui gaudavome signalinius numerius, kuriuos redaktorius
pasirašęs, kad leidinys tinkamas platinti, dar turėjo pateikti „Glavlitui" , kuris tikrino dėl idėjinio, politinio skaidrumo. Šiam pasirašius žurnalas buvo platinamas",- mena A. Čepauskas.
Jis su redaktoriumi J. Vėlyviu liko draugais iki gyvenimo pabaigos, o visi kiti, anot pašnekovo išsiskirstė. „Buvo toks dar neblogas kolega, kuris ėjo sekretoriaus pareigas, jis kartais mėgdavo padaryti „čierką" (juokiasi), - sako A. Čepauskas.
Devinto dešimtmečio pradžioje pasikeitė maketavimo technika ir prasidėjo maketavimas kompiuteriu. „Neišmaniau to ir tiesiog gražiai atsisveikinau", - tvirtina A. Čepauskas, leidiniui „Statyba ir architektūra" skyręs per dvidešimt metų darbo.
IŠ SPAUDAI RENGIAMOS "LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS"
Čepauskas Alfonsas *1929 03 18 Gelgaudiškė (Tauragės apskr.), spaudos darbuotojas, dailininkas, fotografas, keliautojas. 1962 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumo Poligrafijos skyrių. Nuo 1962-73 žrn. Mokslas ir technika meninis red. 1973-89 žrn. Mūsų sodai meninis red. 1978-98 žrn. Statyba ir architektūra dailininkas. LŽS narys nuo 1968, NŽKA - nuo 2008. Sukūrė ir paskelbė kelis šimtus iliustracijų žurnaluose, iliustravo rašytojų kūrinių. Nuo 1967 sukūrė daugiau kaip 1200 ekslibrisų, keliasdešimt grafikos ciklų, šimtus pavienių grafikos lakštų, asambliažų, fotokoliažų, instaliacijų ciklus, keliasdešimt plakatų, skulptūrų kapinėms, parkams, per 150 kamerinių medžio skulptūrų, mažosios metalo plastikos ir raižyto akmens skulptūrėlių. Iš kelionių po Kaukazą ir Vidurinę Aziją, nutapė ciklą paveikslų Dykumuose ir oazėse (1975-1978). Surengė per 60 asmenininių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautiniuose konkursuose yra pelnęs apie 60 įvairių apdovanojimų. Svarbesni: L'arbre en tous ses aspects (III premija, Prancūzija, 1983), Europa im Exlibris (premija, Vokietija, 1991), Sakralinis ekslibrisas (III premija, Vilnius, 1992), Biblioteka Publiczna H. Lopoczinskiego (II premija, Lenkija, 1996), Kazakstannyn ruxanijaty meh madeniati (I premija, Kazachija, 2001), Lietuvos kariuomenė ekslibrise (II premija, Vilnius, 2007), 30 Dies de Gravat a Olot (premija, Ispanija, 2007). Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1978. Valstybės pripažintas meno kūrėjas (2005). Sudarė keliasdešimt parodų katalogų, bibliografinių leidinių. Išleido praktinę, metodinę kn. Kaip sukurti ekslibrisą. Grafikos technikos (2008), šešias knygutes - Septintasis malonumas: kelionės motociklu (2000-2014), bibliografinį leidinį Pripažinimo kelias (2002), grafikos albumą Karšuvos poringė (2012), grafikos aplanką Trapėnų kronikos (2009), albumą Būties ženklai: grafika, tapyba, asambliažas, skulptūra (2009). Įkūrė ir vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų klubui (1980-2000), klubo Garbės pirmininkas, daugelio ekslibrisų parodų, taip pat ir tarptautinių, organizatorius. Surengė kelias Lietuvos žurnalistų ekslibrisų parodas. Nuo 2000 Dailės parodų rengimo grupės Ars longa vadovas. Nuo 2016 Skaudvilėje atidaryta nuolatinė Alfonso Čepausko dailės galerija. Organizavo pirmąsias sportinio turizmo didžiausio sudėtingumo keliones motociklais. Keliavo po Užkarpatę, Krymą, Kaukazą, Vidurinę Aziją, Uralą, Sibirą, Kolos pusiasalį bei Tolimuosius Rytus (1962-1987). 1975 vadovavo keliautojams, kurie pirmieji įveikė Kyzylkumų dykumą motociklais maršrutu Dušanbė-Turkmėnbaši. 6 kartus tapo Lietuvos motociklų turizmo čempionu: Pamyre (1969), Sibire (1970), Vid. Azijoje (1971, 1975), Tian Šanyje (I971), Tolimuose Rytuose (1982). 3 kartus (1971, 1975, 1980) SSRS motociklų turizmo čempionas (Vidurinėje Azijoje). Sporto meistras (1972). Tauragės Garbės pilietis (2016). Pav.
Vytautas Žeimantas
Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra SRTRF projekto dalis.
Komentarai (1)