Žurnalistų kūryba

“Mirštančiajai pranešė, kad sudegė laidojimo namai, ir ji buvo priversta pasveikti“, - šią kuriozišką mintį radau naujoje, jau šiemet išleistoje žurnalisto ir rašytojo Jeronimo Lauciaus knygoje, pavadintoje gana netikėtai - „Atsisveikinu su depresija“. Ši knyga ne eilinė. Autorius, LŽS ir NŽKA narys, kaip tikras žurnalistas tyrėjas, ilgai bendravo su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro darbuotojais, ypač su Lietuvoje žinomu psichoterapeutu Aleksandru Alekseičiku, kitais gydytojais, bendravo ir su pacientais. O šios ligoninės adresas irgi garsus - Vasaros g 5. Tai leido J.Lauciui aprašyti nemažai besigydančių žmonių istorijų, kurios ir tilpo naujojoje knygoje.

 

„Depresija, sudėtingi žmonių išgyvenimai, kurie sukelia ne tik dvasines, bet ir kūno ligas, yra ne tik psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų problema. Tai problema ir visos visuomenės, kuri iš esmės ir atsakinga už tą susidariusią situaciją, kad daugėja psichinėmis ligomis sergančių žmonių, sparčiai didėja antidepresantų vartojimas, kad mažai dėmesio skiriama dvasinių vertybių, pozityvaus požiūrio į gyvenimą propagavimui. Todėl manau, kad autoriaus Jeronimo Lauciaus, kaip rašytojo pozityvisto, noras, pastangos padėti spręsti dvasinių išgyvenimų problemas, dalyvauti psichoterapinio gydymo procese, yra prasmingas ir reikalingas. Tikiu, kad ši knyga ne vienam skaitančiajam padės geriau suprasti ir savo paties, ir kitų žmonių dvasinį pasaulį, nukreips minčių energiją į pozityvaus savo pažinimo ir vertinimo kelią, kuriuo eiti turi pats žmogus, o psichologas, kaip šiuo atveju ir rašytojas, gali tik padėti“, - pristatydamas šią knygą, rašo psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas. 

 

Taip, šį kartą kolega Jeronimas Laucius panyro į dar mažai ištirtus žmogaus pažinimo klodus. Jį sudomino vis labiau mūsų visuomenėje plintanti depresija, kai žmogus patenka į prislėgtos psichikos būseną, kuriai būdinga prasta nuotaika, nusivylimas savimi ir aplinkiniais, kai atsiranda mąstymo ir judesių slopinimas. Knygos autorius savo skaitytojams siūlo nepasiduoti depresijai. Jis, remdamasis bendravimu su Vasaros ligoninės pacientais, jų gyvenimiškų situacijų analize, žvelgia į šią aktualią ir daugeliui skausmingą problematikos sritį, kaip į žmogaus sielos skundą, tik į kurį atsakius, gyvenimas vėl tampa pilnavertis ir kūrybingas.

 

Ši tema yra labai aktuali Lietuvos žmonėms. Oficialios statistikos, kiek žmonių yra depresijos būsenoje, mūsų valstybėje nevedama, tačiau medikai vienu balsu teigia, kad depresija plinta. Priežastys čia gali būti įvairios: nepasitikėjimas savimi, baimė netekti darbo, sunkiai prognozuojama ateitis, prasta ekonominė ar ekologinė padėtis, aštrėjančios socialinės problemos, ar paprasčiausiai nedraugiška, net agresyvi aplinka.

 

Depresijos ryškiausia išraiška – savižudybė. O Lietuva, deja, savižudžių skaičiumi pirmauja Europoje! Taigi yra apie ką pagalvoti ir autoriui, šia tema rašančiam knygą, ir skaitytojui, paėmusiam ją į rankas.

 

Skaitant knygą, jaučiasi meistriška kūrėjo ranka. Autorius šią sudėtingą problemą gvildena be gremėzdiškų medicininių terminų, o tik pasitelkęs visus grožinės kūrybos atributus. Forma įvairi – nuo subtilių meninių vaizdelių iki trumpų novelių. O turinys – skatinantis optimizmą. Todėl ir skaitosi ši knyga lengvai, įdomiai, ir, svarbiausia, – įtaigiai, paliekant skaitytojui galimybę atviriau pažvelgti į save, paanalizuoti savo būseną ir pasijusti geriau.

 

Reiktų pasakyti, kad kolega Jeronimas Laucius iki šiol daugiau rašė vaikams. Vaikų tematiką jis plėtoja ir būdamas „Žvaigždutės“ žurnalo vyriausiasis redaktorius. 

 

Tačiau pastaraisiais metais jis susidomėjo ir sudėtingesnėmis temomis. “Atsisveikinu su depresija“ yra jo knygų serijos „Tu vienintelis“ tąsa. Jo anksčiau išleistos knygos, ypač „Jei Tau sunku“, „Tu vienintelis esi“, „Tu vienintelis gali“, „Tu vienintelis turi“ „Prisijaukinti stebuklai“, „Į save – kaip į stebuklą“, „Depresija – mano viešnia“ jau seniai skaitytojų įvertintos kaip pozityvumo, savo paties vidinių galių atradimo skatintojos.

 

Knygą išleidusi „Trijų žvaigždučių“ leidykla pasirūpino, kad ją būtų miela paimti į rankas, ramiai skaityti. Tai dizainerės Jelenos Malinovskajos ir dailininkės Rimos Stasiūnaitės nuopelnas. 

 

„Sunkiausia ištaisyti klaidą, jei save patį laikai klaida“, - teigia autorius. Naujojoje knygoje autorius siūlo į prasidedančią depresiją žvelgti rimtai, nes tuo nesirūpinant ilgainiui ir prasideda negrįžtamieji dvasinės ir psichinės sveikatos pakitimai. Tai, manding, lietuvių kalba pirma tokio grožinio pobūdžio knyga, kurioje ir ieškoma išeities iš tų „aklaviečių“. Negali nesutikti su autoriaus teiginiu, kad jeigu jau pasiekėme aklavietę, tai vadinasi, kelias į ją yra. O jeigu yra kelias į aklavietę, tai yra kelias ir iš jos. Todėl autorius nesiūlo pasiduoti, patekus į pačių susikurtą aklavietę situaciją, o veda iš jos mūsų pačių galimybių taku.

 

Skaitant šią knygą, tas takelis virsta plačiu gyvenimo keliu, vedančiu į tas žmogaus prigimtines galimybių sritis, kurias turime kiekvienas. Tačiau jas kiekvienam ir tenka savyje atrasti. Neieškant išeičių, pasiduodant, likus be mums gyvenimo starte duotų pozityvumo sparnų, yra didelė tikimybė patekti į nevilties bedugnę, kurioje jau tenka bevaisiai griebtis įvairių ir brangių vaistų „chemijos“. Ir, kas blogiausia, pačiam save ištremti iš žemiško pavasarių, žmonių bendravimo, savęs ir pasaulio pažinimo rojaus. „Ieškok ir rasi – net pamestą meilę gyvenimui“, - teigia Jeronimas Laucius. Taigi, gerbiamieji kolegos žurnalistai, žvelkime ir mes į gyvenimą pozityviai, su šypsena.