Žurnalistų kūryba

Dr. Kazys Račkauskas

Kitąmet sukaks 25-eri, kai 1989-ųjų rudenį į Panevėžį suvažiavę tautos savasties puoselėjimo savanoriai nusprendė tęsti 1919 m. T. Daugirdo, V. Nagevičiaus ir jų vienminčių pradėtos kurti Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) veiklą. Per pastaruosius dešimtmečius draugijos darbas pranoko lūkesčius: gerokai ūgtelėjo jos gretos, išsiplėtė veikla, entuziastų atradimai buvo garsinami TPD mėnraštyje „Gimtinė" (1989-2009), o dabar - mokslinės krypties tęstiniame leidinyje „Tautotyros metraštis" (2011-2013).

Šių metų rugsėjo 25 d. LR Seime TPD sostinės atstovybė (pirmininkė B. Mikulytė) surengė konferenciją, skirtą uoliausiai plušantiems ir profesionalumo aukštumas pasiekusiems tautotyros savanoriams pagerbti. Sveikinimo žodžiu į susirinkusiuosius kreipėsi Parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audra Pitrėnienė. Ta proga ji įteikė žurnalistui ir rašytojui Jonui Laurinavičiui, švenčiančiam 75 metų sukaktį, ir rašytojui Vytautui Indrašiui,  perkopusiam 70 metų slenkstį, komiteto padėkas.

Pranešimą „TPD nario J. Laurinavičiaus atradimų ir sklaidos aruodai" skaitė dr. Kazys Račkauskas. „Kaišiadorių aidų" redaktorius žurnalistas J. Laurinavičius TPD pirmajam suvažiavime buvo išrinktas vienos iš dviejų nuolat veikiančiu sekcijų vadovu. Du dešimtmečius buvo „Gimtinės" mėnraščio redkolegijos narys, paskelbė per šimtą straipsnių apie gimtojo Trakų krašto, Mažeikių ir Kaišiadorių rajonų istorijos ir kultūros paveldo įdomybes. Jubiliatas išleido knygą „Atminties ženklai", kurioje susistemino ir paskelbė tai, ką per du dešimtmečius buvo išdalinęs TPD mėnraščio skaitytojams.

Žurnalistas Julius Norkevičius skaitė pranešimą „Žvilgsnis į Jono Laurinavičiaus kūrybą". Jis su matematikui būdingu skrupulingumu nagrinėjo sukaktuvininko periodikoje paskelbtų apie pustrečio tūkstančio straipsnių ir literatūros kūrinių. Apžvelgė darbštaus tautotyrininko paieškų tematiką ir geografiją, literatūrinės kūrybos žanrus bei įvairovę. Pastebėjo, kad J. Laurinavičiaus plunksnai priklauso ne tik daugybė puikių straipsnių - jis išleido arti šimto knygų ir brošiūrų.

Poetas ir žurnalistas Juozas Elekšis skaitė pranešimą „Vytautas Indrašius - vienas žymiausių Aukštaitijos tautotyrininkų". Šio nepaprastai darbštaus ir profesionalaus lygmens paveldo puoselėtojo žvilgsnis ir mintys sutelktos į gimtojo Utenos krašto, Zarasų ir Rokiškio rajonų praeitį. Nuo 1970 m. be atvangos kaupė šio regiono praeities žinias ir parašė bei išleido 15 išliekamos vertės knygų: „Papasakok apie Antalieptę" (1995), „Mūsų kaimai prie Šventosios" (1996), „Nepriklausomybės kovų riteriai" (1998) ir kt. Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas V. Indrašius itin kruopščiai tyrinėja ir skelbia žinias apie Rytų Aukštaitijos šviesuolius. Šiuos atradimus įspūdingai įprasmino naujausioje knygoje „Indrajos motinėlės vaikai" (2013).

Tautotyros darbštuolius ir plunksnos meistrus sveikino kraštiečiai. „Kaišiadorių aidų" redaktoriui J. Laurinavičiui gražiai padėkojo Rasutė Peslekienė, prisiminusi, kad redaktorius skatino jos tėvelį Joną Čiuladą, grįžusį iš tremties, rašyti atsiminimus apie gimtuosius Paparčius. Zarasų krašto paminklų tyrinėtojas Jonas Nemanis pasidžiaugė, kad rašytojas V. Indrašius su tokia meile puoselėja ežerų krašto praeities vertybes. TPD valdybos pirmininkas dr. Jonas Rekešius įteikė sukaktuvininkams padėkas, o dr. K. Račkauskui - Tėvynės pažinimo draugijos garbės pirmininko diplomą. Tėviškės pažinimo paramos fondo ir „Gimtinės" leidyklos padėkas sukaktuvininkams įteikė šių eilučių autorius.

Rubrika "Žurnalistų kūryba" yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.