2022 m. gegužes 23 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Pora minčių apie mūsų enciklopedijos leidimą

2011-03-29
 
Vytautas Žeimantas

 

Gerbiami kolegos, visų pirma sveikinu visus, pagaliau išdrįsusius imtis tokio rimto darbo - savos enciklopedijos leidimo.


Džiugu, kad kolega Vytas Urbonas, turintis patirtį leisti panašias knygas, ėmėsi šio darbo, ir jau paruošė vardyno projektą, kuriam iš principo galima būtų pritarti. Džiugu, kad kolega Dainius Radzevičius jau subūrė bendraminčius į vieną darnų kolektyvą - redakcinę kolegiją, kad jau yra ir realūs žmonės, galintys sudaryti šį leidinį.


Tačiau, perskaičiuos šį projektą, kyla ir daugiau minčių. Manau, kad reikėtų su jomis pasidalyti, kol dar šis darbas neįsibėgėjo.


Pirmiausia, ką mes leidžiame? Jeigu rašome „Enciklopedinis leidinys", „Enciklopedinis žinynas" ar panašiai, vadinasi, lyg kažko, tikrai solidaus ir atsisakome. O atsisakome mes vienos labai imlios sąvokos, kuri išreiškiama vienu žodžiu - „Enciklopedija". Ar mes neišaugę tiek, kad galėtume patys savarankiškai išleisti enciklopediją? Manau, kad išaugę ir galime, juolab leidinio apimtis ir jo kaina vargu ar dėl to pasikeis. Pasikeis tik mūsų požiūris į save, mes tapsime aukštesni.


Dabar dėl pavadinimo Iš pradžių dėl žodžių „žiniasklaida ir žurnalistai". Suprantu norą „pabėgti" nuo 1997 metais leistos „Žurnalistikos enciklopedijos" ir išvengti žodžio „žurnalistika". Tačiau šis žodis apima viską ir vargu ar mes be jo išsiversime.


Daug įvairių minčių sukelia ir žodis „Lietuvių", juolab žemiau teigiama, kad „leidinyje numatoma aprašyti lietuvių laikraščius ir žurnalus". Tik lietuvių? Be abejo, galima apsiriboti tik lietuviškais leidiniais, tačiau ar mes dirbtinai nesusiaurinsime tos aplinkos, kurioje dirbame, gyvename ir kurioje kūrė anksčiau dirbę mūsų kolegos?


Vadinasi, šiandien Lietuvoje einantys periodiniai leidiniai anglų, lenkų, rusų, baltarusių, žydų, romų kalbomis jau į naująją knygą nepateks? Tylėdami į nebūti palydėsime ir tuos tautinių mažumų ar kitataučių periodinius leidinius, kurie ėjo prieš karą, karo metu (vokiški laikraščiai) ir sovietmetyje?


Tada panašiai įvyks ir su mūsų kolegomis, kurie dabar dirba ar anksčiau dirbo tautinių mažumų leidiniuose, nes dabar teigiama, kad į leidinį numatoma įtraukti tik „lietuvių spaudos darbuotojus, leidėjus, žurnalistus".


Neseniai Vilniuje įvykusioje tikrai vertingoje nacionalinėje konferencijoje, kurios leitmotyvas buvo etiška žurnalistika ir kova prieš įvairiais diskriminacines apraiškas pranešimą „Tautinės mažumos žiniasklaidoje ir žiniasklaida mažumoms" daktarė Monika Frėjutė - Rakauskienė kelis kartus kalbėjo apie „tylos diskurso" žalą. Ši sąvoka reiškia nekalbėjimą apie tautinės mažumas, nutylėjimą ir demonstratyvų tautinių mažumų nematymą. Negi, imdamiesi leisti tik lietuvių žurnalistikos enciklopediją ir demonstratyviai nematydami kolegų, dirbančių tautinių mažumų periodiniuose leidiniuose, mes nepereisime į visuotinai smerkiamą „tylos diskursą"?


Mintyse sumečiau, kiek gi galėtų būti kitataučių spaudos leidinių pavadinimų. Manau, gal apie šimtas, gal mažiau. Knyga pastorėtų porą dešimčių puslapių. Bet juos įdėję, mes galėtume vaikščioti aukštai pakėlę galvas.


Nors, antra vertus, jeigu jau reikia labai labai labai taupyti, tai dirbkime taupiai. Tik po to reikės daug metų ( kita panaši enciklopedija greitai nepasirodys) aiškintis ir teisintis, kad mes ne tamsuoliai nacionalistai, o tik labai labai taupūs žmonės.


Apibendrindamas, tai ką pasakiau, siūlau naująjį leidinį pavadinti „Lietuvos žurnalistikos enciklopedija". Šis pavadinimas suteikia solidaus mokslinio leidinio įvaizdį, yra lakoniškas, atspindi turinį ir, pagaliau, truputį skiriasi nuo 1997 metais leistos enciklopedijos pavadinimo.


Ir paskutinė pastabėlė dėl atskirų straipsnių, skirtu personalijoms. Žmonių atranka į enciklopedijas - visada nelengvas darbas, susilaukiantis įvairių priekaištų. Perskaičiau, kad jie vėl bus renkami ir „redakcijoms pasiūlius". Prisimenu, taip buvo formuojamas ir „Žurnalistikos enciklopedijos" vardynas. Jau tada pajutau, kad taip renkant, viskas priklauso nuo vyriausiojo redaktoriau nuomonės, ar net nuotaikos: „tu man geras, aš tave į enciklopediją..."


Be to, reiktų prisimini tai, kad laikai pasikeitė. Yra periodinių leidinių, kurių redaktoriai ar savininkai, net kategoriškai draudžia saviems darbuotojams dalyvauti LŽS veikloje, ignoruoja LŽS. Ką tie žmonės mums pasiūlys?


Kad būtų mažiau subjektyvumo, gal reikėtų paskelbti keletą papildomų kriterijų, kurie sudarytų sąlygas patekti kolegoms į leidinį, net ir „susipykus su redaktoriumi". Pavyzdžiui, atskiru straipsniu pagerbti visus NŽKA narius, LŽS valdybos, tarybos narius, žurnalistus, apdovanotus valstybės ir LŽS medaliais, visus respublikinių kūrybinių konkursų prizinių vietų laimėtojus, visus, išleidusius bent vieną autorinę knygą ir panašiai. O jau toliau - „ir redaktoriui rekomendavus..."


Štai ir pasidalinau kai kuriomis mintimis apie būsimą leidinį. Ar joms bus pritarta, ar ne - laikas parodys. Tam ir rimta redakcinė kolegija suburta. O dabar belieka tik pasiraitoti rankoves ir kibti į darbą.


Sėkmės, kolegos, mes pradedame gerą darbą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2011-03-29 10:58
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media