Žurnalistų kūryba

***

Šiandien manyje tiek daug Dievo,

Kad dosniai dalint ketinu -

Ne visiems -

Tik kam reikia be proto -

Nes antraip sudegint galiu.

Trauma

už ką

save baudžiu

nurėžiu

apolono ausį

virtualiu peiliu

trapias salotas

užpilu krauju

maišau

save baudžiu

už ką

Elegija

Sužvango ginklai, nutilo mūzos.

Užsnūdo Tėvas, sapnuoja raitūzus...

Barankų kepėjos karpo tekstus,

Motina audžia Sujainių raštus...

Kaimynas traukia suktinį be žado,

Kažką išgirsta, kažkam pasako...

Sūnus atsilošęs skaito grašius,

Laisvalaikiu žarsto kiaulėms perlus...

Skaitlingas rašeiva vandenį pilsto,

O kapinių sargas ant visų širsta...

Pamišus našlaitė tako nemato,

Aklai tiki karma ir paskui ją seka...

ApoKALIPSĖ

Aplankė meilė seilėta,

Susėdom abu ant skėčio

Ir žavimės saule varškėta,

Žalmarge dėmėta.

Paskui sulipom į puodą,

Ragavom košę ir juodą,

Iš ryto sukom į šoną,

Naktį lošėm bekoną.

Vėlai klimpom į batą,

Pasirinkau celibatą,

Tu sukai cukraus vatą,

Garbinai Arafatą.

Vakar prekiavome burtais,

Sipajai užvertė turtais,

Tu sudaužei vario vazą,

Aš išėjau pas Gervazą.

Ir vėl viskas iš pradžių -

Pliekiu rimbu, laikais vadžių.

Prisodinom naujų medžių,

Sukūrėm senų baladžių.

Staiga uždarė gimnaziją,

Pabiro žvaigždžių invazija.

Niekas paleido kurtus,

Sutrypė mūsų gultus.

Atėjo 12-ųjų gruodis,

Žemę užklojo suodys.

Pasaulis dingo kaip nebuvęs,

Rytojus - kibiras prakiuręs.

Ekonomiškas

Brendu pavėjui apsitempus

Skystkelnėm,

O ekonomika vis smunka,

Bet liaudis sako:

Vilkas bėga - vilkas tunka.

Prie darbo biržos atsistoju,

Apie silkutę pasvajoju...

Deja, langai čia uždaryti,

Pilioriai rąstais paramstyti...

Globalizacijos padariniai

Sugriovė man gyvenimą,

Dabar visas viltis dedu į

Eurosąjungos paramą.

Tyliai nuryju skurdžią seilę,

Sutinęs pilvas neteikia paguodos,

Bet liaudis sako:

Yr burna, tai bus ir duonos.

Ištiesiu ranką prie sparnuoto štabo -

Delnan gal košės kas įkrės

Bet tyrai aidu man atsako:

Krės krės - varškės....

Geriau badu,

Nei pas buožę vergu -

Tauta pro šalį šovė.

Šaknys negali, šakos nenori -

Net broliai Vailokaičiai

Rankas nusiplovė.

Boružės slėpiniai

Medžio drožėjas

Klajojo po šilą,

Išvydo ant kelmo

Boružę vos gyvą.

Jis pagriebė pliauską,

Kaltuką, peiliuką

Ir ėmės skaptuoti

Tą vabaliuką.

Išpjaustė ragus

Ir šypseną dailią,

Į suriestą kiautą

Sudėjo vien meilę...

Nunešęs į turgų

Bandė parduoti,

Bet tikrąjį meną

Sunku išmatuoti...

Ekspertai rimti

Galvas tik krapšto,

Didžiausius traktatus

Ir užrašus kapsto.

Boružė atrado

Vietą po saule -

Galerijoj tupi

Ir dvelkia apgaule.

Aplankė boružę

Filosofai žili,

Keli kosmologai,

Jogai seni.

Vieni meditavo,

Kiti kortom būrė:

Kokią čia mįslę

Drožėjas sukūrė?!

Askezę iškentus

Išniro tiesa -

Visai ne boružė -

Ten sraigė riesta!..

Karma šuns akimis

Sumušto gyvulio žvilgsnis

Nuo palangės dulkių

Įstrigęs tarp sukulentų -

Bespyglių, didingų

Niekad nežydinčių

Jokių žirklučių

Miegančiais pirštais

Narpliosiu mazgą

Ketu ar rachu -

Nebesvarbu

Kur benuskęstų

Drakonų galvos ar uodegos

Nudėvėtais tinklais susemsiu

Raštuoton prijuostėn

Kurios niekada neturėjau

Prideginsiu

Skausmo dygiais peniuarais

Riedlentėm, silikoninėm tulpėm

Tiesiai ant slenksčio užjūrio laiškas

Su meilės sėklomis, agatų pjuvenom

Liūpėdėm, šunvyšnėm, vilkauogėm

Pagrįsti laimės sodai

Iš saulės sūpuoklių

Selenės tamsiosios pusės

Pamerksiu musės sparną

Į dūmo skaidrumo rašalą

Primena falą, kaktusą

Ir truputį vasarą

Sušluok mano adatas

Po rūsius ir palėpes išmėtytas

Žaliai kaligrafiškai įamžink

Tik vienai pilnačiai

Nesibaigiančiai

***

Pasiimu tave kaip bausmę -

Giliai nunėrus žalvarinę galvą.

Klūpau prie kupsto kryžkelėj -

Už vieškelių juodžiausius darbus.

Surakinti delnai pameta žvaigždę -

Kuo ji vardu? Aušrinė, Hidra...

Apsimetus nuliu blankiai žybteliu.

Žvanga Bacho švelni tokata...

Atsitiesiu - kaip vakar - per petį grįžteliu -

Smilga raiste sutrypta.

Dar... pakirdusioj sąmonėj blyksteli,

Kad bausmė gali būt dovana...

***

Iki laidos sprindis giesmės

Ištrinta jahvė spjaudo sėklas

Druska ir dilgėlėm nukarstyti kampai

Be kontūrų be rūbų vaškiniai pranašai

Dovanoja penktą gyvybės medį

Tuštybės šermenis matai

Atjoja juokdariai šiandien be iečių

Saturno valdos sutrupa ore žemai

Su molžemio grumstais

Peržengt tabu

Nerūksta dūmai

Nes nėra namų

***

Kas įdėjo lūposna cigaretę - ne maldą.

Kas parišo rūtose ne raudoną skardą.

Kas sutraiškė formą, nors turėjo turinį.

Pasnūdai be filtrų - kurgi dabar gūrini...

Pasiliko tonai, bet spalvų per maža -

Nenupiešt gyvenimo netgi be pagražinimų.

Išvarvėjo žodžiai - jais nebepradžiugini.

Kaip pasirašyti, jeigu nepabudini.

***

Nesisielok -

Net jei rakštis į širdį.

Juk ne visiems laiminga meilė spindi.

Neberaudok -

Net jei prispjaudė sielą.

Rytoj padovanos erškėčio žiedą.

Nusišypsok -

Visi mes reikalingi.

Ne tik jauni gražuoliai talentingi...