2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Algirdas Matulevičius: keliaujantiems po Mažąją Lietuvą (7 dalis)

2019-08-04
 
Senoji Piliava

Senoji Piliava

 

Tęsinys. Pradžia 2018 10 18

 

Dr. Algirdas Matulevičius,

Istorikas, enciklopedistas, LŽS ir Donelaičio draugijos narys

 

Iš Girmavos tiesiausias kelias į pietus, važiuojant netoli Baltijos pakrantės, Aistmarių šiauriniame krante -  Žuvininkai (Zuvininkai, Suwenincken, Bischofshausen, Fischhausen; Primorsk) - Sembos vyskupo rezidencija nuo 1255 m. Jau 1299 m. gavo Kulmo miesto teises, 1315 m. pastatyta bažnyčia (1961 m. visai nugriauta, o miestas sovietmečiu sudarkytas, apgriautas): joje ir beveik visoje Žuvininkų apskrityje pamokslai lietuvių kalba sakyti net iki XIX a. vidurio. Pavyzdžiui, daug lietuvių gyventa Lietuvkaimio (Littausdorf) gyvenvietėje. Kaip rašo archeologas prof. dr. Valdemaras Šimėnas, Aistmarių patogiose pakrantėse kūrėsi gyvenvietės; manoma, kad ši sritis senovėje vadinta Witlandu! Manau, kad jis teisus, nors kiti tyrėjai jo ieško kitur, tapo legendine mįsle. Apie 1280 m. ar 1285m. pastatyta vyskupo mūrinė pilis- rezidencija. Nuo 1517 m. Prūsijoje plintant Reformacijai, Žuvininkai tapo pirmojo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio vasaros rezidencija. 1618m.pilyje mirė jo sūnus Prūsijos valdovas bevaikis Albrechtas Friedrichas.Dėl to 1618m.Prūsijos kunigaikštystė sudarė su Brandenburgo kurfiurstyste(vokiečių etninės žemės su Berlynu) asmeninę uniją:kunigaikštystę ėmė valdyti vokiškojo Brandenburgo kurfiurstai.Sudaryta Brandenburgo- Prūsijos valstybė.  1660m.jungtinės valstybės sostinė iš Karaliaučiaus perkelta į Berlyną. Dėl to pablogėjo prūsų ,lietuvininkų,lenkų bei mozūrų tautinė padėtis.Žuvininkų apylinkėse yra keli sembų piliakalniai. Po karo senamiestis ir bažnyčia buvo visiškai sunaikinti. Bažnyčios vietoje teliko pamatų akmenų, ant šventoriaus auga medžiai.

2,5 km į vakarus nuo Žuvininkų, ant aukšto stataus Baltijos kranto, - Tenkytai (Tenkyčiai, Tenkitten; Beregovoje). Spėjama, kad 997 m. apylinkėse galėjo būti prūsų nužudytas Prahos vyskupas Vaitiekus- Adalbertas, pažeidęs pagonių tikėjimo papročius. Pirmasis misionierius prūsų žemėse; po mirties paskelbtas šventuoju. Kita nuomonė: galėjo būti nužudytas dabartinio lenkų miesto Gdansko (sen. Gedainiai, vok. Danzig) apylinkėse. 5 kilometrai į pietus nuo Žuvininkų, Aistmarių nerijos mažo pusiasalio šiauriniame gale, - pagarsėjusi Laukstyčių (Lochstete, Lochstädt; Pavlovo) Ordino pilis. 40 km atstumu nuo Karaliaučiaus. Pastatyta XIII a. pabaigoje. Svarbus strateginis punktas.1429m.pilyje mirė buvęs Ordino didysis magistras ,Brandenburgo pilies kalinys Heinrichas Plauenas. Anot dr. M. Purvino, apylinkės senovėje vadintos Witlandu. Iki 1581 m. pilyje veikė Gintaro gavybos valdyba, gyveno gintaro meistras; priklausė Palvininkų kasyklos. Per antrąjį Šiaurės karą(1701-1721) pilies 2 korpusai ir didysis bokštas nugriauti - akmenys ir plytos panaudotos svarbesnės tvirtovės, Piliavos statybai. Iki 1945 m. pilis buvo geriausiai išlikęs Ordino senosios statybos su vertingomis architektūros detalėmis pavyzdys. II pasaulinio karo pabaigoje pilyje buvo paslėptos iš Karaliaučiaus atgabentos unikalios istorinės vertybės, tarp jų didelė dalis Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo; prūsistikos ir lituanistikos dokumentų. 1945 m. pabaigoje - 1947 m. vasarą į Rytprūsius vyko kelios Lietuvos lietuvių mokslininkų ekspedicijos, vadovaujamos Mažosios Lietuvos tyrėjo prof. Povilo Pakarklio. Laukstyčių pilyje rasta: K. Donelaičio Metų rankraštis,XVIIa. etnologo Mato  Pretorijaus daugiatomis rankraštis apie Prūsą bei Prūsiją, keletas M. L. G. Rėzos rankraščių bei raštų, Prūsijos kunigaikščių , karalių XVI - XVIII a. įsakų, ediktų lietuvininkams jų gimtąja kalba, daug senovinių knygų(ypač vertinga Karaliaučiaus universiteto Walenrodo bibliotekos dalis). Šios neįkainojamos vertybės buvo parvežtos į Vilnių. Labai laiku. Sovietiniai atėjūnai daug ką (kaip ir visame Karaliaučiaus krašte) išgrobstė , sunaikino. Ieškant Gintaro kambario Laukstyčių pilis buvo pastoviai griaunama, kasinėjama buldozeriais, kol nieko neliko. XX a. pačioje pabaigoje teko matyti 1 m aukščio porą sienelių, augo krūmokšniai.

Iš Laukstyčių pavažiavus kelis kilometrus į pietvakarius, kyšulio gale, priešais Aistmarių neriją (skiria sąsiauris - protaka laivams į Baltiją praplaukti), Aistmarių pakrantėje prie nerijos didžiojo rago -  Piliavos (Pillau; Baltijsk) miestas su galinga tvirtove, jūros uostu. Kaip ir kitur, sembų pilaitės vietoje Ordinas pastatė savo. 1626 - 1635 m., per I Šiaurės karą, Piliavą ir kitus Baltijos uostus valdė Švedija; švedai pradėjo tvirtovės statybą, XVII a. pastatyta citadelė; akmenys ir plytos plukdytos iš dalies griaunamų Balgos, Laukstyčių pilių. 1680 m. olandų įkurta laivų statykla statė karinius ir civilinius laivus, jie plaukdavo į Vakarų Europą, Afriką. Pasak dr. M. Purvino, Piliava tapo Prūsijos karinio laivyno viena iš bazių; laivuose jūrininkais tarnavo ir lietuvininkai. Per antrąjį Šiaurės karą (1701-1721) Piliavos tvirtovė buvo dar labiau sustiprinta.1945 m. sausio - balandžio mėnesiais iš Piliavos į Vakarus laivais išplaukė tūkstančiai Rytų Prūsijos pabėgėlių nuo Raudonojo teroro. Sovietai Piliavoje įrengė didžiausio SSRS (dabar - Rusijos) Baltijos karinio jūrų laivyno bazę, pavertė visiškai uždaru miestu.

Iš Laukstyčių palei Aistmares galima grįžti į Karaliaučių. Betgi rūpi, kas ten Aistmarių rytiniame krante? Vėl visi keliai veda iš Karaliaučiaus link pietvakarių. Pirmiausia Brandenburgas (Ušakovo) abipus Šaltuonos (Prūsa,Virsinga, Frisching; Prochladnaja) upės,  įtekančios į Aistmares, žiočių. Nuo čia į pietus prasideda Notanga - prūsų notangų žemė. 3 km atstumu, prie žiočių stovėjo jų pilis. Apie  1240m. užkariavo Ordinas ir pastatė savo Lenzenbergą ( Lencenbergas). Per Didįjį prūsų sukilimą 1260 - 1274 m,1267m. šią pilį buvo užėmęs varmių vadas Glapas.1273m.paimtas į nelaisvę ir riterių pakartas.Ta kalva prie Karaliaučiaus šimtmečius vadinta Glapo kalnu-Glapenberg. Herkaus Manto vadovaujama kariuomenė ties Pokarbiais (Pokarviai; 3 km į rytus nuo Brandenburgo) 1261 m. sausio 21 d. sumušė Ordino kariuomenę, nugriovė pilį. Tai buvo didžiulė prūsų genčių pergalė atvirame mūšyje. Ji paskatino prūsus dar ryžtingiau kovoti su pavergėjais kryžiuočiais, vaduoti savo žemes. Beje, Lencenbergo pilyje kryžiuočiai įvykdė žiaurų nusikaltimą: sukilimo užuomazgoje ,1260m. pradžioje jie pakvietė kai kuriuos prūsų vadus tartis ir apgaule juos suvilioję, sudegino kartu su pilimi. Ordinas pastatė kitą,didesnę Brandenburgo  pilį. Kaip komtūrijos centras Brandenburgas tapo ir svarbiu Aistmarių uostu. Po Žalgirio mūšio (1410), 1415 - 1422 m. pilyje riterių kalintas nuverstas  Ordino didysis magistras Heinrichas Plauenas. Didelio ploto pilis baigia griūti, nyksta telikęs gotikinės bažnyčios  (1320 m.) apgriuvęs bokštas. Įdomu ,kad 1400 m.per kelionę po Prūsijos šventas vietas Brandenburgo bažnyčioje ir pilyje  lankėsi Vytauto Didžiojo žmona Ona.Toks didelis buvo LDK valdovo autoritetas.1945m.prie Brandenburgo vyko dideli mūšiai .

Važiuojant palei Aistmares tolyn į pietus, ant aukšto stataus kyšulio į Aistmares, - garsioji grėsminga Balgos  (Balga; Vesioloje) pilis. Patogi strateginė padėtis dar ir dėl to, kad apylinkės pelkėtos. Čia jau prūsų žemė Varmė. Stovėjo varmių pilis Honeda (Vundenava, Undenava; nuo XIII a. ). Ordino riteriai, neįstengdami užimti pilies, apgavo varmius, nužudė pilies valdytoją Kodrūną, sunaikino ją ir 1239 m. pastatė Balgą. Viena stipriausių ir svarbiausių Ordino pilių užkariaujant varmius,notangus ,sembus -iki 1255m.pastatytos Karaliaučiaus pilies. Buvo plečiama, stiprinama, perstatoma; iki 1500 m. komtūrijos centras. 1525 - 1550 m. buvo pirmojo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio globojamo pirmojo Sembos protestantų evangelikų vyskupo Georgo  von Polenzo (Polencas) rezidencija; čia mirė, palaidotas Karaliaučiaus katedroje . 1524 m. tapo pirmuoju protestantų vyskupu Europoje, išleido įsaką Prūsijos bažnyčiose religines apeigas atlikinėti vokiečių, prūsų, lietuvių ir lenkų kalbomis! Kaip minėta, po XVII a. karų su švedais pilies mūrai naudoti Piliavos tvirtovės statybai. M.L. G. Rėza vokiečių kalba parašė epinį eilėraštį Balgos griuvėsiai. Pilis smarkiai apgriauta per SSRS - Vokietijos karą. Išliko priešpilio,kuriame 1929-1945m. veikė kraštotyros muziejus, likučiai, bet ir jie atrodo įspūdingai. Ir šioje pilyje sovietmečiu ieškota Gintaro kambario. Iš   gotikinės bažnyčios(1330) taip pat likę tik griuvėsiai. Kaip ir prie visų bažnyčių, Balgos kapinės iškasinėtos, sužalotos. O juk jose  palaidota tiek garsių raštijos, kultūros, mokslo korifėjų, nusipelniusių Mažajai Lietuvai (prisiminkime Valtarkiemį)!

Paskutinis objektas prie Aistmarių (3 km) ir Paserijos upės, netoli dabartinės Lenkijos sienos (po 1945 m. gavo   senosios Prūsijos iki Vyslos) - Šventapilė (Heiligenbeil; Mamonovo). 45 km į pietvakarius nuo Karaliaučiaus. Čia ir toliau į pietus, Lenkijoje, varmių žemė. 1301 m. gyvenvietei suteiktos Kulmo miesto teisės. Manoma,  čia buvusi prūsų pagrindinė  šventykla Romuva,  kurioje gyvenęs Krivių Krivaitis.Pasak padavimo, augęs šventas pagoniams ąžuolas. Neva pats prūsų karalius Vydevutis (Vaidevutis) jį pašventinęs. Varmės  vyskupas  Anzelmas kirviu nukirtęs ąžuolą ir liepęs sudeginti. Taip užkariautojai krikščionys išniekino gamtameldžių baltų tikėjimą. Šventapilėje,ypač apylinkėse, gyvenantiems prūsams ir  lietuvininkams pamokslai kurį laiką buvo sakomi jų gimtąja kalba.1985m. bažnyčia(minima nuo 1320m.)sovietų susprogdinta. Šventapilė buvo pietvakariausia Mažosios Lietuvos (jos teritoriją imant plačiąja prasme) gyvenvietė.

Bus daugiau

Rubrika Žurnalistų kūryba yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-09-27 12:48
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Kostas

2019-08-20 18:10

Tokį paskaičius, galima ir kelionę susiruošti.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Antanas

2019-08-08 20:18

Labai įdomu. Ačiū

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media