2024 m. kovo 29 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistų kūryba

*print*

Archyvas :: Knyga „Ačiū tau, žeme“ – žurnalistų dainos, prisiminimų verpetas

2022-05-12
 
Knygos viršelis dailininko Alberto Vaidilos

Knygos viršelis dailininko Alberto Vaidilos

Jonas Laurinavičius,
LŽS ir NŽKA narys

 

Visus skaitymus, visus televizijos žiūrėjimus atidėjau į šalį, kai mano rankose atsidūrė Vytauto Žeimanto sumanyta,  sudaryta ir redaguota knyga „Ačiū tau, žeme. Žurnalistų dainos". Ne vien dėl to, kad esu vienas iš tų 23 kolegų, kurio dainos įdėtos į šį rinkinį, o visų pirma dėl to, kad beveik visus tuos žurnalistus anksčiau ar vėliau buvau sutikęs savo gyvenimo kely, bendravau su jais, kartais tik labai trumpai, bet jie liko atmintyje tokie šviesūs, nuoširdūs ir kūrybingi.
LEONAS STEPANAUSKAS
Seniausia mano bendrystė buvo su Leonu Stepanausku. Galbūt net bendryste tai negalima pavadinti, o tik jo tarnybiniu susitikimu su respublikos vidurinių mokyklų jaunaisiais literatais. Tai buvo... 1958 metų kovo 27 dieną. L. Stepanauskas tuo metu dirbo Lietuvos radijuje moksleivių redakcijos redaktoriumi, organizavo moksleiviams skirtas laidas, kurias mes, Onuškio vidurinės mokyklos (Trakų r.) literatai, mokinių bendrabutyje apspitę radijo tašką (nė vienas namuose neturėjome radijo imtuvų, arba, kaip juos tada vadino, „gavarilkų"), paleidę visu garsu klausydavomės. Labiausiai, žinoma, laukdavome, bene ką nors paskaitys ir iš mūsų eilėraščių ar rašinukų apie mokyklos gyvenimą. Paskaitydavo. Ir ne taip jau retai, kol pagaliau du literatus iš mano klasės Juozą J. (pavardės neminiu, nes Lietuvos nepriklausomybės metais už antivalstybinę veiklą jis buvo nuteistas), ir mane L. Stepanauskas pakvietė patiems per radiją paskaityti savo eilėraščių, papasakoti, ką veikia literatų būrelis, ką mes žadame daryti, baigę vidurinę... Kaip suūžė visa klasė, kokia palaiminga šypsena nutvieskė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Stasės Zubrickaitės veidą, kai mes parodėme L. Stepanausko pasirašytą kvietimą atvykti į Lietuvos radijo moksleivių redakciją.
Atvažiavome autobusu du kaimo jurgeliai, su išklypusiais batais, su mamų numegztomis pirštinėmis, į sąsiuvinius gražiai perrašytais eilėraščiais. Moksleivių radijo redakcija buvo Lenino (dabar Gedimino) prospekte. Jokio supratimo, kur tas Lenino prospektas, neturėjome, bobulės, atvažiavusios į Halės turgų, tik gūžčioja pečiais: jos ne vietinės, nežino... Atsirado kažkoks jaunas vyrukas, kuris parodė kuria kryptimi eiti... Nuo autobusų stoties pėstute ir nukulniavome iki to prospekto, susiradome pastatą, kuriame ir dirbo L. Stepanauskas.
Pats L. Stepanauskas mums buvo žinomas, girdėtas, bet turbūt tik dėl vienos jo dainos „Žvaigždutė", kuri dabar ir įdėta į žurnalistų dainų knygą. Pirmą kartą ji buvo išspausdinta almanache „Jaunieji". Muziką jai sukūrė kompozitorius Balys Dvarionas. Toji jo muzika dainai suteikė neregėtus sparnus: ji vis skambėdavo ir skambėdavo per radiją, ypač kai ją dainuodavo skardžiabalsė akloji dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Tada užteko tepasakyti: „Muzika Balio Dvariono", ir klausytojai suklusdavo. Juk jis tuo metu buvo vienas populiariausių kompozitorių. Kai reikėjo sukurti muziką Tarybų Lietuvos himnui, kurio tekstą parašė Antanas Venclova, tai tą padaryti buvo patikėta kaip tik B. Dvarionui. Tad ir L. Stepanauskui buvo didelė garbė, kad jo trumpos dainos tekstui muziką parašė prima kompozitorius. Mūsų, jaunųjų literatų, akyse L. Stepanausko autoritetas buvo didžiulis: B. Dvarionas prastiems literatams muzikos nerašo.
Į moksleivių radijo laidų redakciją sugužėjo būrelis literatų iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų: Romualdas Neimantas iš Užvenčio (būsimasis knygų apie Japoniją, Egiptą ir kt. autorius Jonas Grigaitis iš Vištyčio (likimo nežinau), vėliau prisidėjo ir Violeta Palčinskaitė iš Kauno, taip pat Vilniaus universiteto pirmakursiai literatai - Romualdas Ozolas, dar atsimenu jo bendrakursę Irena Bliuvaitę. Moksleivių radijo redakcijoje susitikome su Sofija Binkiene, poeto Kazio Binkio žmona (knygos „Ir be ginklo kariai" sudarytoja). Kiek įspūdžių mums, provincijos jauniesiems berneliams! L. Stepanauskas kantriai vargo, kol įrašė mūsų pokalbius ir deklamacijas. Jaudinomės, užsikirsdavome, tarmiškas žodis išsprūsdavo... Reikėjo vis stabdyti ir stabdyti įrašą, vis pradėti iš naujo. Bet mūsų laida pavyko, užtruko per radiją visą valandą...
L. Stepanauskas surengė mums ir susitikimą su tik ką pradėjusio eiti „Moksleivio" žurnalo redakcija. Ten vėl nekasdieniškos akimirkos, ypač susitikimas su poetu Pauliumi Širviu... Jis mums visiems padovanojo „Moksleivio" žurnalo pirmąjį numerį su savo autografu...
Tad kiek refleksijų man sukėlė vien tik viena knygos „Ačiū tau, žeme" daina, Leono Stepanausko „Žvaigždutė". Beje, gyvenimas taip susiklostė, kad daugiau niekad su juo neteko susitikti, tačiau visas jo knygas, išleistas Lietuvoje, turiu...
TOMAS ŠARKUS
Mano mokykliniais laikais, o tai buvo maždaug prieš 60 metų, prie visų rajonų redakcijų kūrėsi jaunųjų literatų būreliai. Toks literatų būrelis susikūrė ir prie tuometinio Daugų rajono laikraščio „Komunizmo aušra" redakcijos. Jauniesiems literatams (kartu ir korespondentams, žurnalistams) tai buvo ir pirmoji - aukštesnio lygio nei vidurinės mokyklos jaunųjų kūrėjų praktinė ugdymo mokykla, ypač kai redakcijoje atsirasdavo vis daugiau raštingų žmonių, baigusių net aukštąsias mokyklas, nes pirmaisiais pokario metais redakcijose dirbo mažaraščiai propagandiniai trubadūrai, stropiai prižiūrimi saugumo darbuotojų, kurie kūrybingiems moksleiviams nieko gero negalėjo duoti, o tik stabdė, gadino jų talentus. Ačiūdie, kad Daugų rajono redakcijoje moksleiviams taip neatsitiko: redaktoriumi dirbo žinomas žurnalistas, vėliau buvęs ilgametis „Tiesos" korespondentas Alytaus zonai Visvaldas Brigitas Miklaševičius. Mokęsis Kauno kunigų seminarijoje, bet iš jos išstojęs. Buvo literatus pasikvietęs į savo butą Alytuje. Bute - knygų lentynos, pats redaktorius sėdo prie fortepijono ir paskambino keletą trumpų kūrinėlių. Netgi pirktine kava pavaišinęs, ko mes dar nebuvome ragavę. Man jis padarė didžiulį įspūdį. Todėl mums begalinė palaima buvo, kai jis pasikvietė į redakciją kelių rajono mokyklų literatus. Pakeleivinga mašina (kėbulan susėdę) trise iš Onuškio nuvažiavome į susitikimą. Ten skaitėme savo eilėraščius, ten išklausėme jo patarimų, aiškinimų, kas yra rimas, ritmas, metafora, o man davė netgi G. Abramovičiaus knygą „Literatūros mokslo įvadas". Nebe jo pastangų, tolerancijos, padrąsinimų, o ir pirmųjų literatų kūrinėlių publikacijų rajono laikraštyje, ko mes ypač laukėme ir džiaugėmės (tame laikraštyje buvo ir mano pirmosios eilėraščių publikacijos 1956 m.), iš to būrelio ilgainiui iškilo poetas Petras Panavas, dabar gyvenantis Utenoje, literatai knygų autoriai Juozas Miglinas, Aldona Sabonytė, Danutė Karužaitė-Plauškienė... Aš taip pat jam didžiai dėkingas. Manau, kad tą patį pasakytų ir Tomas Šarkus (1940-1993), tuo metu mokęsis Daugų vidurinėje mokykloje, o V. Miklaševičius laikraščio literatų puslapyje spausdino mudviejų ir kitų literatų eilėraščius.
T. Šarkus poetu netapo, tačiau poetinio žodžio mylėtojas buvo iki gyvenimo pabaigos. Tai liudija ir į almanachą įdėtos jo dvi dainos: „Ei, jaunyste!" ir „Mėlyni sapnai". T. Šarkus yra ir šių dainų muzikos autorius. Dešimt metų T. Šarkus dirbo „Tiesos" dienraščio korespondentu, po to Lietuvos radijo ir televizijos redakcijose. Gaila, kad jis jau Rokantiškių kapinėse ilsisi.
Bus daugiau

 

 

Rubrika Žurnalistų kūryba yra SRTRF projekto dalis. 

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2022-07-02 09:26
 
 

Komentarai (3)

Jūsų el. paštas

Irena

2022-05-15 08:03

Stepanausko Žvaigždutė skambėjo...

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Juozas Stasinas

2022-05-12 14:23

Gaila, kad knygos tiražas mažokas, bet ir už tai dėkui Vytautui. Geras ir Jono Laurinavičiaus sumanymas - pristatyti dainų autorius internetiniame puslapyje, įdomu
sužinoti apie dainų autorius

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media