Žurnalistų kūryba

Jonas Laurinavičius
BRŪKŠTELĖJIMAI
Milijonas kelių, o tavo tik vienas, kurį pats pasirinkai.
* * *
Šiukšlių atsiranda ir viduje. Jas irgi reikia šluoti.
* * *
Epitafija: „Čia ilsisi ilgas ilgas ir palaimingas gyvenimas".
* * *
Ne visos ištvirkėlės tampa išrinktosiomis - šv. Magdalenomis.
* * *
Ir ką gi tu tobulintumei, jeigu pasaulis būtų tobulas!
* * *
Benamiai pavyduolių neturi.
* * *
Kai vaikinas paklausė, ar mergina myli gyvulius, ji sunerimo, ar tik jis, toks asilas, nesiruošia jai pasipiršti?..
* * *
Stabiliausia finansinė padėtis, kai kišenėje neturi nė skatiko.
* * *
Ar beržinės košės neturite? - paklausė mama su įnoringu pypliu įėjusi į vaikų kavinę.
* * *
Kitąkart daug gali pasakyti tik iškišdamas liežuvį.
* * *
Žemiau skurdo ribos niekad nesi vienintelis...
* * *
Su žodžio laisve irgi problema: ar turi ką pasakyti?
* * *
Pasaulis toks platus, o taip sunku rasti pastogę!
* * *
Gulinčio nemuša: jo kelias į polikliniką arba į policiją.
***
Tiksliausia oro prognozė: vėjas besikeičiančios krypties.
* * *
Laikas gydo. Bet jei nepavyksta, randa išeitį: numarinti.
* * *
Auksas niekur nėra saugus.
* * *
Ne tik motinos, bet ir pamotės nepasirinksi.
* * *
Meilė - tai paslaptis, kuri taip ir paliks neįspėta.
* * *
Kartais ir poezijai reikalingas apynasris, kai laisvas žodis ima per daug išdykauti.
* * *
Pereidamas kalnus, būk atsargus, kad neužgriūtų!
* * *
Svajonių rūmų draudimo bendrovės neapdraudžia.
* * *
Bakūžės šluota netinka rūmų menėms šluoti.
* * *
Alio! Gaisrinė? Vagies kepurė dega!
* * *
Kam miela namuose, tas ilgai svečiuose neužsibūna.
* * *
Laimingiausia toji tyla, iš kurios išnyra palaimingas lietuviškas žodis.