Žurnalistikos istorija

Gegužės septintąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, dėlioju šias kelias eilutes skirtas didžiam Lietuvos spaudos asui - Telesforui Kulakauskui (1907 09 07-1977 08 27). Ta proga parengiau publikaciją ir laikraštyje „Lietuvos aidas".

Menotyrininkai jį pristato kaip grafikos dizainerį, pamini, kad dailininkas yra sukūręs teatro scenografijų, ofortų, net aštuoniasdešimt knygų viršelių, tačiau mano kartos užaugėliams, jis - nuostabiai linksmų, skrajų vaikystės skaitinių iliuminatorius, išradingas karikatūristas, plačių šypsenų „Genio" žurnale autorius.

Praėjusio amžiaus šeštajame, septintajame dešimtmetyje, kai spaudos puslapius dažnai margino juodai pilka partijos nuopelnų diagramatika, 1958-aisiais „išdygo" T. Kulakausko humoristinės grafikos šedevras, Justino Marcinkevičiaus „Grybų karas". Ir dabar, kai miške vaikštinėjam, vis regime tarp paparčių šmėstelint ūsuotus baravykus, linksmabūdes skrybelnešes ūmėdes, vėliavnešius kazlėkus.

To meto bibliotekose, kad ir gerai įrištos, „subyrėjo" suskaitytos ir kitos dailininko iliustruotos knygos: nuo 1957-ais išleistos Kornelijaus Čiukovskio „Daktaras Aiskauda", iki 1968-ųjų Kazio Binkio „Atsiskyrėlis Antanėlis".

Dailininkas nėra užmirštas. 2016-ais pasirodė dailėtyrininkės Giedrės Jankevičiūtės aukštos prabos albumas-monografija „Telesforas Kulakauskas", jo tarpukario laikų kūryba pristatoma tos pačios autorės knygoje „Lietuvos grafika 1918-1940" (2008).

Bet, dar niekas nesuskaičiavo, kiek žurnalų viršelių, antraščių, iliustracijų, karikatūrų „Kuntapliui", „Spaktyvai", „Vapsvai", „Aitvarui" ar „Šluotai" yra sukūręs linksmuolis kolega, kilęs iš Akmenės krašto, Klykolių parapijos...