2024 m. gegužes 25 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Romualdas Čėsna: Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys (4 dalis)

2017-01-17
 
Romualdas Čėsna

Romualdas Čėsna

 

 

Tęsinys. Pradžia 2016 11 23

                                         

Pavojaus varpo dūžiai...

 

   TSRS liaudies deputatų suvažiavimo nuotaikos, ko gero,  padiktavo jau jam pasibaigus pasirodę Lietuvai nepalankūs dokumentai. Iš Maskvos. Tarybų Sąjungos vyriausybės pareiškimas, esą Lietuvoje tebelieka viršesni šios šalies įstatymai, kai kuriuos žmones klaidina ir net skatina priešiškiems sambūriams. Prie santykių normalizavimo neprisideda ir kovo 21 d. TSRS prezidento M. Gorbačiovo įsako „Dėl papildomų priemonių, įgalinančių užtikrinti tarybinių piliečių teises, apsaugoti TSR Sąjungos suverenumą Lietuvos TSR teritorijoje" pasirodymas. Šiame dokumente M. Gorbačiovas pareikalavo sustiprinti Lietuvos  teritorija einančios TSRS valstybinės sienos apsaugą, per septynias dienas surinkti visus šaunamuosius ginklus, sugriežtinti vizų bei leidimų kontrolę. Įsakmiu tonu Lietuvai pasiūlyta imtis neatidėliojamų priemonių, kad būtų nutraukti visi veiksmai, kuriais siekiama sudaryti savanorių formuotes, turinčias pakeisti pasienio kariuomenės  ir iš dalies vidaus reikalų organų veiklą..

   Tą pačią dieną TASSas  padarė pareiškimą, kad vykdydama šį įsaką ir pavedimus, pateiktus kovo 20 d. TSRS vyriausybės  pareiškime, TSRS valstybės saugumo komiteto pasienio kariuomenė sustiprino postus ir kitus dalinius prie valstybinės sienos, einančios Lietuvos TSR teritorija. Sugriežtinta Tarybų Sąjungos piliečių išvykimo į užsienį iš Respublikos teritorijos kontrolė. Imamasi priemonių užsienio piliečių atvykimui į Lietuvą apriboti.. 

      Visi šie veiksmai verčia didinti  Lietuvos parlamento apsukas. Skubos tvarka  pakeista kovo 23 d. Seimo darbotvarkė. Vietoje tradicija tampančių susitikimų su rinkėjais nuspręsta dirbti komisijose, aptarti kandidatūras į ministrus, o po to jas svarstyti plenariniuose posėdžiuose. Sudarius Vyriausybę, būtų pasiektas labai svarbus valstybinės valdžios formavimo lygmuo.

    Plenariniame posėdyje kalbėjęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad spaudimas iš TSRS pusės vis didėja. Svetimos kariuomenės  Lietuvoje vis daugėja,  ji atvirai  demonstruoja  savo buvimą, stengiasi parodyti, kad yra ginkluota, labai galinga ir bet kam pasiruošusi. Tai jau savotiško psichologinio karo prieš Lietuvą dalis. Anksčiau tas karas reiškėsi labiau ekonominiais grasinimais ir perspėjimais, o dabar štai persimetė į kitą sritį.

   V. Landsbergis pareiškė įsitikinimą, kad lietuvių tauta ištvers ir šį spaudimą.

   - Bet tada gali atsirasti kitų sričių spausti ir reikalauti, kad mes atsisakytume savo pozicijos, - kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.-. O ta pozicija labai aiški: kieno suverenitetas, kieno valia mūsų žemėje - ar Lietuvos žmonių, ar kitos valstybės? Ir niekas pasaulyje nepriims antrosios pozicijos, išskyrus tą kitą valstybę. Bet ji yra labai stipri, ir pasaulis negali staigiai priversti jos atsisakyti savo pozicijos.

   Aukščiausioji Taryba  priėmė kreipimąsi į pasaulio tautas, vyriausybes ir geros valios žmones. Tarsi pavojaus varpo dūžiai, tarsi šauksmas pagalbos ir paramos skamba jo žodžiai: „Šios grėsmės akivaizdoje su viltimi kreipiamės į pasaulio tautas, valstybių vyriausybes, visus geros valios žmones  ir prašome savo protestais užkirsti kelią galimam smurto panaudojimui prieš pasaulio valstybių bendrijos narę Lietuvą ir jos taikius piliečius".                     

   Po ilgai trukusių debatų parlamentas priėmė įstatymą dėl Lietuvos Respublikos  Vyriausybės.

   Baigiantis. posėdžiui, į darbotvarkę įtraukiamas dar vienas klausimas - dėl Respublikos prokuroro skyrimo. Parlamentarai balsavo už vienintelę - Artūro Paulausko - kandidatūrą. Jis patvirtintas vienbalsiai - 103 parlamentarų balsais.

   A. Paulauskas - 37 - erių metų teisininkas, turintis keturiolikos metų darbo patirtį prokuratūros institucijose. Deputatai jį apibūdino kaip kompetentingą, principingą, energingą darbuotoją, demokratišką vadovą.

   - Mes tikimės, kad Artūras Paulauskas sugebės apginti nuo bet kokių bandymų daryti poveikį mūsų priimtiems sprendimams. Prokurorinė priežiūra turi tapti tvirta užkarda visoje Respublikoje ginant  mūsų  piliečių interesus, - pabrėžė teisininkas, buvęs prokuroras, Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis. -  Nepriklausomos Lietuvos, sunkiai į laisvę einančios šalies prokuroro laukia labai sudėtingas ir atsakingas darbas tautos labui.

   - Tarnausiu įstatymui, tarnausiu Lietuvai, jos piliečiams, - prisiekė Artūras Paulauskas.

   Išreikšdamas tautos valią dėl savo ateities, Lietuvos parlamentas dirba toliau. Per dešimt dienų jis jau priėmė daugiau kaip pusę šimto svarbių dokumentų.

  Su Aukščiausiosios Tarybos sprendimais, politine situacija Lietuvoje supažindina  Vilniuje labai operatyviai dirbantys  stambiausių pasaulio telegramų agentūrų, radijo ir televizijos  kompanijų, įtakingiausių laikraščių žurnalistai. Lietuvos išėjimas į pasaulį labai reikalingas, ir šiais kanalais parlamento ir vyriausybės nariai plačiai naudojasi.. Vytautas Landsbergis, Kazimiera Prunskienė, Algirdas Brazauskas, Romualdas  Ozolas ir kiti deputatai, vos išėję iš posėdžių salės, iškart atsiduria  žurnalistų apsuptyje...Daugelis užsienio korespondentų gerai žino kelią ir į Aukščiausiosios Tarybos pirmininko kabinetą.

 

 Ką žada nerami naktis?

 

   Virš Vilniaus ratus suka kariniai malūnsparniai. Pavasario vėjo blaškomi padangėje sklando tūkstančiai lapelių. O juose, nepatikėsite - TSRS prezidento įsakymas įvesti Lietuvoje tvarką.

      Vien propagandinių lapelių tvarkai įvesti, ko gero, nepakaks. Į centrui nepaklūstančią  Lietuvą siunčiamas ir karinis pastiprinimas.

   Padaugėjo desantinės kariuomenės dalinių, permestų iš  kitur.  Kai kurie jų dislokuoti netoli Vilniaus ir Kauno. Tarybiniai kariniai lėktuvai į Kėdainių karinį aerodromą atgabeno apie tris tūkstančius desantininkų. Daug desantininkų įsikūrė Kazlų Rūdoje. Tarybinių kariškių dislokavimas Lietuvoje, už savo valstybės ribų kelia didelį rūpestį. Tarsi galimų neramumų pranašai  pasirodė ir specialios paskirties diversinės grupės. 

     - Kariškiai atvyko ne kokioms nors pratyboms, o su konkrečia užduotimi - jėga grobti iš TSRS kariuomenės pasitraukusius mūsų jaunuolius ir grąžint juosi į tarnybos vietas, iš kurių jie buvo pasitraukę, - pranešė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas  Česlovas Stankevičius.

    - Šiuo metu jokios derybos dėl Lietuvos jaunuolių atšaukimo iš tarybinės kariuomenės dalinių nevyksta, - informaciją papildė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras  Motieka.- Pabaltijo karinės  apygardos vadovybė įspėjo, kad vaikinai, kurie parvyko į namus, grįžtų atgal į dalinius. Lietuva buvo įspėta, kad po kovo 24 d. bus imtasi priemonių sugrįžusius karius sugrąžinti atgal. Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė nutarimą,  kuriuo Respublika imasi jų globos, jaunuoliai registruojami Aukščiausiojoje Taryboje.

   Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Audrius Butkevičius pranešė, kad grįžusių į Lietuvą ir Aukščiausiojoje Taryboje užsiregistravusių yra apie tris šimtus, dar dukart tiek - neregistruotų.

   Beje, TSRS Pabaltijo karinės apygardos vadas generolas pulkininkas Fiodoras Kuzminas įsakė visiems „dezertyrams" sugrįžti į savo dalinius per keturias dienas. Įsakyme pasakyta, kad jam nepaklusę bus sugrąžinti jėga.

 Visiems aktualus klausimas: ar Lietuvai negresia ekonominė blokada, ar įmanomas tolesnis ekonominis bendradarbiavimas su TSRS?

   Ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė pažymėjo, kad TSRS vadovai yra oficialiai pareiškę, jog ekonominė blokada Lietuvai nenumatoma. O tai, kad Tarybų Sąjunga suinteresuota palaikyti normalius ekonominius ryšius su Lietuva, yra sakęs Tarybų Sąjungos ministras pirmininkas N. Ryžkovas. Tokia pozicija, K. Prunskienės nuomone, yra realistiška. Jeigu Lietuvai iš TSRS pirmiausia  reikia žaliavų, tai mūsų partneriams iš TSRS - cemento, daugelio pramonės gaminių, plataus vartojimo prekių. Lietuva geriau negu TSRS respublikos laikosi sutartinių įsipareigojimų, ir tai Tarybų Sąjungoje yra vertinama

   K. Prunskienė pabrėžė, kad pastaruoju metu nemažai ekonominio bendradarbiavimo pasiūlymų gaunama iš Vakarų šalių firmų. Jau yra konkrečių susitarimų su VFR verslininkais dėl  žemės ūkio produkcijos  perdirbimo įmonių statybos, kitų komerciškai naudingų susitarimų. Suprantama, jų įgyvendinimas susijęs ir su derybų Maskvoje rezultatais, ir su mūsų pripažinimo pasaulyje vyksmu. 

   Žinoma, tai tolimesnės ateities dalykai. O kol kas į rytojų žvelgiame su nerimu, nes konfliktinių arba, pasakytumėme, sunkių  situacijų  daugėja.

       - Ir praėjusi naktis buvo kupina unikalių įspūdžių, - kovo 24 d. priminė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas.Landsbergis.- Kai  mes posėdžiavome, svarstėme ir skyrėme ministrus, telefonu nuolat  gaudavome pranešimus, kiek kilometrų iki Vilniaus dar liko į jį vykstančiai tankų kolonai. O paskui tą paradą jau girdėjome savo ausimis ir matėme savo akimis... Mes nebuvome nė kiek išsigandę, mes net truputį juokavome, bet iš tikrųjų tai yra rimtas dalykas. Jis rodo, jog nepaisydama savo pažadų prieš Lietuvą nenaudoti jėgos, Tarybų Sąjunga vis dėlto tai daro.Grasinama nuolat, ir niekas nežino, ar ta jėga iš tikrųjų nebus panaudota.

   Priminsime, kad naktį į kovo  24 d. Vilniaus gatvėmis  pro Aukščiausiosios Tarybos rūmus  pravažiavo apie 60 lengvųjų tankų ir 50 karinių sunkvežimių.

   Savo  požiūrį į TSRS spaudimą Vyriausybei ir visuomenei tą dieną išreiškė ir Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka.:

   - TSRS vadovai bando įrodyti pasauliui, kad šios kariuomenės buvimas neturi nieko bendra su čia vykstančiais procesais. Tuo tarpu Lietuvoje esantiems ir į ją  atvykstantiems kariškiams aiškinama, kad čia ruošiamas ginkluotas perversmas, kad keliama  grėsmė TSRS interesams ir jos saugumui. Ką reiškia toks kariškių nuteikimas, labai gerai žinoma. Tereikia prisiminti, kaip tarybinė armija „gynė" Vengrijos ar Čekoslovakijos tautų interesus.

   Puolama  Lietuva ir kitokiais metodais. Antai Tarybų Sąjungos vadovybė nuolat  reiškia kaltinimus, jog mūsų Respublikoje pažeidžiamos žmonių teisės, didėja nusikalstamumas ir apskritai  čia tapo nesaugu gyventi. Panašius priekaištus išsakė ir į Respublikos prokuratūrą atvykusi TSRS prokuratūros komisija. Visiškai nepagrįstus  kaltinimus paneigė Respublikos prokuroras Artūras Paulauskas. Jis pranešė žurnalistams, kad pastarosiomis dienomis  Šalčininkų rajone buvo tikrinama, kaip čia vykdomi mūsų Konstitucijos reikalavimai ir saugomos piliečių teisės. Per dvi savaites kreipėsi tik viena pilietė, kuri turėjo  šiek tiek pagrįstų priekaištų rajono vykdomajam komitetui.

   A. Paulauskas sakė, kad pagrindinis atvykusių TSRS prokuratūros atstovų  tikslas yra siekti, kad nebūtų vykdomi mūsų Aukščiausiosios Tarybos priimti įstatymai. Jis supažindino su telegrama iš Maskvos, kurioje patvirtinami buvusio prokuroro įgaliojimai ir jam toliau pavedama aukščiausia TSRS įstatymų vykdymo priežiūra Respublikos teritorijoje. Įdomiausia tai, kad buvusiam prokurorui  teko pakartotinai  pranešti į Maskvą,  kad  jis jau anksčiau yra  atsisakęs prokuroro pareigų.

   Ministro pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas pareiškė susirūpinimą, kad Maskva  vengia pradėti derybas su Lietuva. Vis dėlto šiokių tokių  optimistinių prielaidų esama. Ateinančią  savaitę į Lietuvą  iš Maskvos ketina atvykti įvairių žinybų atstovai, su kuriais tikimasi aptarti galimo bendradarbiavimo kontūrus.

    - Kodėl sudarytoje Lietuvos Vyriausybėje  tiek daug komunistų ir ankstesnėje Vyriausybėje dirbusių ministrų? - klausė žurnalistai.

   - Tvirtinimui, kad naujasis ministrų kabinetas - komunistinis pagrindo tikrai nėra,- atsakė premjerė Kazimiera Prunskienė. - Štai aš pati ir vienas iš dviejų mano pavaduotojų yra nepartiniai. Yra ir kitoms partijoms priklausančių. Ministrais paskirtieji savarankiškos Lietuvos komunistų partijos nariai yra pasiryžę nuoširdžiai darbuotis nepriklausomos Lietuvos labui. Jų pasirinkimą lėmė šių darbuotojų kompetencija valstybės tvarkymo reikaluose.

   Ministrė pirmininkė taip pat atsakė į klausimą, susijusį su Baltijos šalių bendradarbiavimu. Pasak jos, Lietuva, Latvija  ir Estija formuoja bendros rinkos koncepciją, konsultuojasi rengdamos įstatymų projektus. Derinami veiksmai sprendžiant ekonominio savarankiškumo, nacionalinių pinigų įvedimo klausimus.

   Spaudos konferencijoje  taip pat buvo kalbama apie Baltijos asamblėjos veiklą. Kas mėnesį  vykstančiuose  posėdžiuose svarstomos  bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemos.

   Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Bronislovas Kuzmickas pastebėjo, kad sudarant Vyriausybę labai svarbu buvo  konsoliduoti visas pažangiai nusiteikusias jėgas. Pasak jo, tai, atrodo, ir yra padaryta.

   Nemažai klausimų buvo pateikta Vidaus reikalų ministrui Marijonui Misiukoniui. Atsakydamas į juos, ministras pabrėžė, kad ministerijos sistemoje kiek daugiau kaip šeši tūkstančiai pareigūnų, šiuo metu ji yra depolitizuota.. Milicija laikosi ir laikysis Lietuvos Respublikos įstatymų ir dės visas pastangas, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka.

   Milicininkai greitai bus aprūpinti naujo pavyzdžio uniformomis. Jiems patikėtas asmeninis ginklas, kurį gali naudoti būtinu atveju.

   Vidaus reikalų pareigūnai bandys rasti kontaktą su karine vadovybe. Piliečių konfliktinių situacijų su kariškiais atveju milicija ginklo nesigriebs.

   Žurnalistai teiravosi, ar nebūtų tikslinga Lietuvai stoti į „Interpolą". Ministras M.Misiukonis  atsakė, kad  stojimas į šią tarptautinę kovos su nusikaltėlių pasauliu organizaciją kainuotų ketverius - penkerius milijonus rublių. Dabartinėmis sąlygomis tai dideli pinigai. Vargu ar tokių galimybių  atsirastų.

   Spaudos konferencijoje  pabrėžta, kad nepaisant rimtų trukdžių iš TSRS pusės,  Lietuvos vardas vis labiau girdimas tarptautinėje erdvėje. Šiomis dienomis su taikia misija į mūsų šalį  ruošiasi atvykti grupė TSRS ir Rusijos Federacijos liaudies deputatų. Į Vilnių rengiasi  ir solidarumą su  nepriklausoma Lietuva reiškianti Lenkijos seimo delegacija. Dar viena svarbi žinia: į TSRS  vyriausybę kreipėsi Islandijos vyriausybė, ragindama ją kuo greičiau ir be išankstinių sąlygų pradėti derybas su teisėtai išrinktos Lietuvos Respublikos vadovais. Solidarumą su Lietuva mitinguose ir pareiškimuose reiškia pažangūs Latvijos, Estijos, Moldavijos judėjimai.

                                                  

 

   Bus daugiau

Rubrika Žurnalistikos istorija yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-03-30 11:22
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media