2024 m. gegužes 25 d., Šeštadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Romualdas Čėsna: Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys (3 dalis)

2016-12-12
 
Romualdas Česna ir Gediminas Vagnorius

Romualdas Česna ir Gediminas Vagnorius

 

Romualdas Čėsna

 

Tęsinys. Pradžia 2016 11 23

 

  Problema veja problemą

 

 

   Nuo ankstyvo ryto iki išnaktų, o neretai ir iki paryčių dega šviesos Seimo rūmuose.  Darbų per akis. Nagrinėjamų klausimų problematika - sudėtinga, paini ir įvairi. Jei Vakarų parlamentai įstatymines  bazes kuria ir tobulina dešimtmečiais, tai. Lietuva  šį sudėtingą ir gyvybiškai  svarbų uždavinį privalo spręsti tuoj pat ar kaip įmanoma greičiau,  neretai  diktuojant  gana sudėtingoms aplinkybėms.

    Su Seimo veikla žurnalistus supažindina  vos ne kasdien rengiamos spaudos konferencijos. Į jas atvyksta vis daugiau Maskvoje akredituotų užsienio šalių korespondentų. Viena tokių konferencijų įvyko kovo 20 d. Pateikiame kai kuriuos žurnalistų klausimus ir politikų atsakymus.

  Japonijos laikraščio „Asahi" atstovas:

- Kokios reakcijos susilaukė Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos atsakymas į M..Gorbačiovo prašymą per tris dienas informuoti, kokių priemonių Lietuvoje imtasi vykdyti  TSRS liaudies deputatų suvažiavime priimtą nutarimą?

  Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis:

  - Mes dar nežinome tos reakcijos, mes tik žinome, kad  mūsų atstovams buvo paskirtas laikas vizitui pas Michailą Gorbačiovą  ir du mūsų deleguoti asmenys - Vaidotas Antanaitis ir Egidijus Bičkauskas - turėjo nuvykti į tą susitikimą. Kaip buvo atsakyta į tą laišką ir apie ką buvo kalbama susitikime, informacijos dar nesame gavę.

  Klausimas:  Kada pradės veikti pataisyta 1938 metų Konstitucija?

  Vytautas Landsbergis:

  - Konstitucijos veikimo pratęsimas ir laikinas sustabdymas yra simboliniai dalykai, tik patvirtinantys Lietuvos Respublikos tęstinumą.  Mes nesame nauja valstybė, mes esame ta pati valstybė, kurią buvo pripažinęs pasaulis ir kuri 1940 m. Tarybų Sąjungos buvo okupuota ir aneksuota.

   - Ar  jaučiama Seime daugumos ir mažumos konsolidacija? O gal tarp jų didėja  takoskyra, ir, jeigu taip, tai kokiomis kryptimis?

 Vytautas.Landsbergis:

- Takoskyra tarp daugumos ir mažumos, kitaip sakant,  tarp pozicijos ir opozicijos yra, ir tai visiškai normalu demokratinėje visuomenėje. Deputatai bendradarbiauja komisijose ir didelių prieštaravimų tarp jų nėra arba jų yra mažiau, negu buvo pradžioje.

Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis:

- Kasdien mes turtėjame žiniomis, geriau sutariame dirbdami komisijose, kiekvienas deputatas turi galimybę išsakyti savo nuomonę ir dažniausiai suranda bendrą kalbą. Tai padeda mums sparčiau rengti ir priimti reikalingus dokumentus. Palaipsniui įsigali atmosfera, kokia ir turi būti dirbant parlamente.

 - Kokiu būdu palaikomi kontaktai su Pabaltijo karinės apygardos vadovybe, kokias ji reiškia pretenzijas?

   Vytautas Landsbergis:

   - Kontaktai su apygardos vadovybe palaikomi, ir daugiausia jos iniciatyva. Štai ir vakar pas mane lankėsi šios apygardos vadai. Jiems kelia rūpestį tai, kad jauni kareiviai palieka savo dalinius. Mes visapusiškai aptarėme tą problemą. Iš savo pusės norėjau gauti paaiškinimus, ką reiškia kariuomenės judėjimas Lietuvoje, lėktuvų skraidymas virš Vilniaus, ką veikia kariškiai prie ankstesnės Lietuvos - Baltarusijos sienos? .Į kai kuriuos klausimus atsakymus gavau, į kai kuriuos - ne.

   Žurnalistai teiravosi: kada bus pradėta kurti Lietuvos kariuomenė?

Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojas Kazimieras Motieka:

  -  Lietuvai vargu ar reikia  turėti tokią kariuomenę, kokią turi kitos valstybės. Mes esame nedidelė valstybė ir išlaikyti kariuomenę mums nėra tikslinga. Pagaliau  mūsų tikslas - neutralitetas, siekimas kurti demilitarizuotą zoną. Vadovausimės tarptautinės teisės normomis ir šiuolaikine teisine samprata, kuri vyrauja visame pasaulyje.

 - Kaip Lietuvoje galvojama spręsti nedarbo problemą?

   Vytautas Landsbergis:

- Mes paveldėjome labai daug socialinių negerovių, dėl kurių nesame patys kalti, tas negeroves sukėlė ankstesnė sistema. Žmonės, kurie gal ir anksčiau nelabai ką turėjo veikti, dabar turės susirasti naują darbą ar persikvalifikuoti. Mums tas taip pat rūpi. Nenorime, kad žmonės turėtų nepatogumų ar nuostolių. Turės būti sukurtas jų įdarbinimo, perkvalifikavimo aparatas, tam tikra sistema. Valstybei teks pasirūpinti lėšomis, kaip padėti žmonėms, kurie tam tikrą laiką ieškos darbo, padėti jiems įgyti naujų kvalifikacijų, jeigu jų neturi arba pamiršo - yra daug žmonių, kurie, turėję kvalifikacijas, bet dirbdami partiniame, profsąjungų ar panašiuose aparatuose, pamiršo savo diplomus. Galbūt jiems bus galima padėti atnaujinti žinias ir įsitraukti į produktyvų darbą.

    Kazimieras Motieka  pridūrė, kad į šiuos procesus  teks žiūrėti kompleksiškai. Viskas turės būti tvarkoma vadovaujantis įstatymais, ir apie tai nuolat galvojama.

   - Ar bus kuriami Lietuvoje vertybių išsaugojimo kontrolės sistema ir  viešosios tvarkos būriai?

  Vytautas Landsbergis:

   - Mes susidūrėme su faktais, kad iš Lietuvos išvežamos vertybės - prekės, įrengimai.  Išgabenama ir tvirta valiuta, nebūtinai kišenėje, bet banko operacijų būdu. Visus tuos neteisėtus dalykus būtina stabdyti, ir viena tokių  priemonių turėtų būti kontrolė keliuose. Kadangi trūksta žmonių, Vidaus reikalų ministerija pasitelks jaunus vyrus, daugiausia turbūt iš tų, kurie,  palikę tarybinės armijos eiles, nori  tarnauti kokiuose nors viešosios tvarkos saugojimo  būriuose. Jau pasirodė ir skelbimai apie savanorių registraciją. Mes žiūrime į tai kaip į akciją, galbūt panašią į rezervininkų registraciją, kad, esant kokiam nors didelių neramumų pavojui, jei reikėtų sugebančių palaikyti tvarką žmonių, žinotume, kur jų ieškoti ir kurie galėtų labai greitai ateiti į pagalbą.

 

 Sprendimus diktuoja Lietuvos interesai

 

   Parlamentas  toliau  svarsto svarbius klausimus. Antradienį, kovo 20 d. baigtos sudaryti Aukščiausiosios Tarybos komisijos, nagrinėtos Rytų Lietuvos problemos, tartasi dėl valstybinės sienos ženklinimo darbų.

   Bene svarbiausias uždavinys - kuo greičiau sudaryti Ministrų kabinetą. Štai kodėl  į šios dienos posėdžių darbotvarkę buvo įtrauktas  klausimas dėl Vyriausybės įstatymo projekto. Didelę dalį atsakomybės už Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą teks prisiimti Ministrų Tarybai.

   - Esu labai patenkinta, kad parlamentas ministro pirmininko pavaduotojais patvirtino Algirdą Brazauską ir Romualdą Ozolą - žmones, kurių kompetenciją aš labai vertinu, - sakė ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė. - Tikuosi, greitai atsiras dar vienas tinkamas pretendentas į ministro pirmininko pavaduotojo pareigas. Turėtume gerai sutarti ne tik tarp savęs, bet ir su tais, kurie po kelių dienų ateis į naująją Vyriausybę. Manęs vis klausia, kokius žmones norėčiau matyti joje? Manau, kad čia svarbiausia  ne partiškumas, o dalykinės savybės.

   Kiekviena diena parlamente - tai dar vienas žingsnis Lietuvos gyvenime. Trečiadienį, kovo 21-ąją,  buvo karštai diskutuojama dėl Vyriausybės įstatymo projekto. Šis projektas, kurį parengė deputato Kazimiero Antanavičiaus vadovaujama darbo grupė prie Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto, praėjo ilgą ir nelengvą svarstymų įvairiais lygiais ir įvairiose instancijose maratoną ir „apaugo" daugybe solidžių papildymų. Dabar praktiškai beliko užbaigti šį daugelio žymių ekonomistų  išmastytą darbą.

   - Tai pirmasis naujos valdymo ir ekonomikos  sistemos įstatymas, naujo tipo šalies ekonomikos pagrindas, - pristatydamas projektą pažymėjo K. Antanavičius. Jį rengdami naudojomės daugelio pasaulio šalių patirtimi. Svarbiausia, kad  bus kuriamas naujas ekonominis mechanizmas, pritaikytas darbui rinkos sąlygomis. Suprantama, įstatymas ims veikti ne iš karto, o palaipsniui, keičiant nuosavybės  formas, pereinant prie akcinių bendrovių, atiduodant smulkiąsias pramonės įmones ir aptarnavimo sferos įstaigas į privačias rankas.

   Niekam ne paslaptis, kad Lietuvos ekonominio gyvenimo laukia didelės permainos. Sumažės ministerijų, pasikeis jų funkcijos. Ministerijos tiesiogiai nebevaldys įmonių, jos tik spręs strategines visos šakos, visos sistemos problemas. Žinoma, gerokai sumažės ir valdymo aparatas. Bet jo darbuotojai be darbo neliks.  Rengiama valstybinė programa,  kaip padėti jiems  persikvalifikuoti,  įsidarbinti kitur,  geriau  panaudoti žinias.

   Svarstant Vyriausybės įstatymo projektą daug diskutuota dėl ministerijų skaičiaus. Į Ministrų Tarybos sąrašą pirmiausia įrašytos devynios - Ekonomikos, Finansų, Krašto apsaugos, Ryšių, Statybos ir urbanistikos, Susisiekimo, Teisingumo, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijos. Vėliau balsų dauguma įsteigta Kultūros ir švietimo, Sveikatos apsaugos ir socialinių klausimų  ministerijos. Ilgai diskutuota, ar steigti atskiras Pramonės ir Energetikos ministerijas, ar jas jungti į vieną. Kadangi šiuolaikinė energetika - labai sudėtinga ekonomikos šaka, nuomonių svarstyklės nusviro atskiros Energetikos ministerijos naudai. Taigi turėsime dar dvi savarankiškas ministerijas Steigiamos Prekybos, Materialinių išteklių, Žemės ūkio ir Miškų ūkio ministerijos.  .

  Per pirmąjį dešimtadienį parlamentas  priėmė daugiau kaip penkiasdešimt svarbių šalies žmonėms ir jos ekonomikai dokumentų.

   Beje, tapo žinomos ir Lietuvos Respublikos įgaliotinių Maskvoje profesoriaus Vaidoto Antanaičio ir teisininko Egidijaus Bičkausko  susitikimo su TSRS prezidentu Michailu Gorbačiovu detalės. Apie tai pranešė Maskvoje dirbęs ELTOS korespondentas Balys Bučelis:

    „ Pokalbis prasidėjo lygiai  18 valandą ir truko 30 minučių. Apie jo turinį papasakojo Vaidotas Antanaitis. Jis ir E. Bičkauskas įteikė M. Gorbačiovui Lietuvos Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos atsakymą, pasirašytą V.Landsbergio.

   TSRS prezidentas tekstą perskaitė labai atidžiai, o po to pasakė vėlgi tradicinę frazę: šie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimai  yra antikonstituciniai.

   M. Gorbačiovas lyg tai pažadėjo, lyg tai pagrasino sušaukti Prezidento tarybą (nors, tiesą sakant, nelabai kam žinoma, kas į tą tarybą įeina). Bet tuo pat metu pasakė pavesiąs vyriausybei įvesti tvarką Lietuvoje. Kaip visada, truputį karščiuodamasis, jis kalbėjo apie darbo kolektyvų, senų  komunistų telegramas iš Lietuvos, kurių turinys mums žinomas,- tai iš esmės kovo 18 dieną Vilniuje vykusio „Jedinstvos" šalininkų mitingo kalbų atkartojimas. V. Antanaitis ir E. Bičkauskas atsakė, kad prieštaraujančių joms telegramų Lietuva  galėtų atsiųsti dešimteriopai daugiau. Bet ar tai keičia reikalo esmę? M.Gorbačiovas pabrėžė, kad lietuvių tautos atžvilgiu jis nusiteikęs palankiai, tačiau reikalavimai, užfiksuoti TSRS liaudies deputatų suvažiavime, tebegalioja. Vis dėlto susitarta, kad kontaktai tarp Lietuvos Respublikos įgaliotinių bei M. Gorbačiovo ir jo patikėtinių bus palaikomi. Pokalbis buvo labai betarpiškas, atviras, korektiškas, kaip ir pridera lygiems partneriams.

   Mūsiškiai tuo tarpu pasilieka Maskvoje.

   Reikėtų pridurti, kad ne tik M. Gorbačiovas labai užsiėmęs Baltijos respublikų reikalais. Stebėti padėtį šiame regione pavesta labai dideliam būriui prezidento padėjėjų bei patarėjų ir net ištisoms tarnyboms. Dabar, pavyzdžiui, itin atidžiai analizuojami nors ir negalutiniai rinkimų Į Latvijos ie Estijos aukščiausiąsias tarybas rezultatai Juk nuo politinių jėgų išsidėstymo mūsų kaimynuose didele dalimi priklausys ir bendroji M. Gorbačiovo politika Baltijos respublikų atžvilgiu.O preliminarūs rezultatai tenai Centrui ne itin palankūs.

   Taigi Centras rūstauja, žaibai jau sublykčiojo, nors audros dar nematyti. Ar kils jinai ir kada, - priklausys ir nuo mūsų.".

 

Pasaulis apie situaciją Lietuvoje

 

   Pasaulis plačiai komentuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimus. Kasdien Lietuvą pasiekia vis daugiau atgarsių į jos sprendimus. Štai kai kurie užsienio šalių  telegramų agentūrų, laikraščių, radijo stočių pranešimai:

   Baltųjų  rūmų pareiškimas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kuriame Maskva raginama pradėti derybas su Lietuva,  patraukė JAV politikos apžvalgininkų dėmesį. Pavyzdžiui, Džonas Oušas, laikraščio „The Washington Poste" apžvalgininkas, pažymi, kokia sudėtinga yra JAV vyriausybės padėtis situacijoje, kuri susidarė po Lietuvoje priimtų sprendimų. Jungtinės Valstijos, rėmusios Rytų Europos šalis - Lenkiją, Vengriją, Čekoslovakiją ir kitas, negali tokios paramos neteikti Lietuvai tik todėl, kad šie jos veiksmai į keblią padėtį stato patį Gorbačiovą. Antra vertus, JAV suinteresuotos Gorbačiovo vykdomų reformų sėkme. Oficialūs Amerikos atstovai būkštauja, kad  aktyvūs Lietuvos rėmimo veiksmai gali pasitarnauti pertvarkos priešams. O tai gali duoti nepageidaujamų rezultatų - apriboti viešumą ir demokratiją, kas gali paliesti ne tik Pabaltijo valstybes, bet ir Rytų Europos šalis.

   Baltųjų rūmų atstovas M. Ficvoteris pasakė: „Mes niekada nesame pripažinę šios Respublikos inkorporavimo į Tarybų Sąjungos sudėtį. Kai galutinai susiformuos savarankiška vyriausybė, mes ją pripažinsime, bet visa tai dar turi būti apsvarstyta su Tarybų Sąjunga. Mes manome, jog pareiškimas rodo, kad mes remiame Lietuvą. Pirma, ten sakoma, kad jos įtraukimas į Tarybų  Sąjungos sudėtį nebuvo pripažintas, o, antra, tai atspindi mūsų viltį, kad būsimos derybos dėl šios problemos bus sėkmingos".

    Didžiosios Britanijos užsienio reikalų valstybės minstras Voldgreivas, duodamas interviu televizijos kompanijai BBC ir paklaustas, ar Anglija ketina oficialiai pripažinti Lietuvą nepriklausoma valstybe, atsakė: „Aš nemanau,  kad sprendimas bus greitai priimtas, bet, be abejo mes sveikiname tą padidėjusią laisvę, su kuria Pabaltijo tautos lemia savo ateitį. Ir mes, be abejo, pritariame tam faktui, jog Gorbačiovas davė aiškiai suprasti, kad derybos ( Lietuvos nepriklausomybės  klausimu) gali įvykti. Bet aš manau, kad dar bus ilgai svarstoma, kol atsiras tikrai nepriklausoma valstybė, jeigu tokia bus galutinė baigtis. Pabaltijo respublikos, ir ypač Lietuva, jeigu galima taip pasakyti, yra labai tvirtai pririštos prie Tarybų Sąjungos. Šių respublikų ekonomikos smarkiai priklausomos nuo Tarybų Sąjungos rinkos. Ir todėl reikės vesti nelengvas derybas su Tarybų Sąjunga, kurios, kaip aš tikiuosi, greitai prasidės ir bus vedamos teigiama dvasia. Aš manau, kad lietuviai yra įsisąmoninę visus padarinius to, ko jie siekia.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame sakoma: „ Prancūzija linki, kad tarp TSRS ir Lietuvos, kurios parlamentas paskelbė nepriklausomybę, derybomis būtų užmegzti nauji santykiai. Prancūzija, kuri niekada nėra  pripažinusi Lietuvos aneksijos, priima  žiniai Lietuvos Aukščiausiosios  Tarybos Deklaraciją. Galimybę laisvai  pasirinkti kelią lietuviai  įgijo Tarybų Sąjungos vadovo M.Gorbačiovo pradėtų reformų ir demokratizavimo sąlygomis.

   Kovo 19 d. telegramų agentūros pranešė, kad staiga  nutrūko telefono ryšys tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Todėl Vakarų agentūros visas žinias apie tai, kas vyksta Lietuvoje, gauna tik per savo Maskvos korespondentus. Manoma, kad ryšiai nutrūko grynai dėl techniškų priežasčių. Kartu pranešama, Kad Lietuvos teritorijoje vyksta TSRS kariuomenės manevrai, ir reiškiama nuomonė, kad tai gali būti spaudimo darymo forma.

   Anglijos laikraščio „Independent" nuomone, Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija „turi pareikšti", kad ji remia Lietuvą, kas visiškai atitinka Vakarų interesus, bet kartu turi pažymėti, kad reikia skubiai surengti Maskvos ir Vilniaus derybas, pabrėžusi, kad mėginimai nuslopinti judėjimą dėl nepriklausomybės labai pakenktų  Rusijos santykiams su Vakarais

   Belgijos užsienio reikalų ministras Eiskensas per radiją pareiškė:„Grynai juridiniu požiūriu Belgija neturi antrą kartą pripažinti Lietuvą. Mes visada pripažindavome Lietuvą ir nesutikdavome su jos aneksija. Belgija turi pareikšti simpatizuojanti šiai Respublikai, tačiau kol kas dar anksti kalbėti apie kokius nors oficialius demaršus, pavyzdžiui, apie ambasadoriaus paskyrimą .Iš pradžių reikia pažiūrėti, kokie bus TSRS ir Lietuvos ryšiai. Prezidentui M. Gorbačiovui pasitaikė proga pademonstruoti, kad jis - tikras demokratas ir kad jis atsižvelgia į lietuvių tautos norą".

   Agentūra Reuters, kvalifikuodama Lietuvos parlamento prašymą pripažinti Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu kaip „atvirą iššūkį Tarybų Sąjungos vadovybei" pabrėžia,  kad jo užimta pozicija „dar labiau padidino konfrontaciją su Maskva".

Švedijos užsienio reikalų ministerijos generalinis sekretorius Šoris pareiškė šalies telegramų biurui, kad Švedija „ neplanuoja tuojau pat pripažinti naują Lietuvos vyriausybę".

   JAV viceprezidentas Kveilas, duodamas interviu televizijos kompanijai CNN, pareiškė viltį, jog M.Gorbačiovas „nesigriebs smurto, kad priverstų Lietuvą atsisakyti savo Nepriklausomybės deklaracijos". „ M.Gorbačiovas pareiškė, kad tankai nebus panaudoti, ir kad šis klausimas turi būti išspręstas taikiai, - pasakė Kveilas.- Jungtinės Valstijos turi palaukti, kas įvyks, bet mes norime, kad lietuviai įgyvendintų savo sprendimą."

   Prahoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Skubiševskis, atsakydamas į prašymą pakomentuoti, ar Lenkija dėl „įvykių Lietuvoje" gali iškelti savo rytinių sienų klausimą, pareiškė, kad „ ši problema buvo galutinai išspręsta 1945 metais ir visiškai nesvarstytina".  Lenkijos vyriausybė, pasakė ministras, remia Lietuvos siekimą apsispręsti, bet šis procesas turi vykti tam tikra vaga ir jokiu būdu neturi destabilizuoti padėties Europoje. Pasak jo, Lietuvos savarankiškumo klausimą turi spręsti Lietuva ir TSRS.

   Čekoslovakijos prezidentas V. Havelas ir Lenkijos „Solidarumo" lyderis.L. Valensa, susitikę dviejų šalių pasienyje, parėmė Lietuvos teisę į  apsisprendimą. L. Valensa korespondentams pasakė, kad jis jokiu būdu nenori kištis į kitų tautų reikalus, bet pabrėžė, kad visos jos turi teisę reikalauti nepriklausomybės.

   Pasak agentūros ČTK, V. Havelas pareiškė, kad teisė į  nepriklausomybę ir apsisprendimą   yra viena iš pagrindinių teisių, užfiksuotų įvairiuose tarptautiniuose susitarimuose ir tarybinėje konstitucijoje.

   V. Havelas pasakė, kad Lietuva ir kitos respublikos turi pačios nulemti savo politinį veidą. Čekoslovakijos prezidentas išreiškė viltį, kad viskas bus išspręsta taikiomis priemonėmis.

   Vengrijos užsienio reikalų ministras D. Hornas pareiškė, kad Lietuvos pasiskelbimas nepriklausoma valstybe gali sukelti Tarybų Sąjungos suirimą. Agentūra Reuters pateikia Horno samprotavimus agentūrai MTI  apie tai, kad staigus Tarybų Sąjungos iširimas gali tapti grėsme stabilumui ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Atskirų  respublikų  išstojimas iš Tarybų Sąjungos sutrukdys Gorbačiovui įvykdyti  numatytas reformas, pasakė Hornas. Pasak jo, Vengrijos vyriausybė, vadovaujama socialistų, nepritaria Lietuvos pozicijai. Būdinga tai, kad pirmadienį Vengrijos užsienio reikalų ministerijos  valstybinis sekretorius I. Kovačas pareiškė, kad Vengrija neturi teisinio pagrindo nepripažinti Lietuvos nepriklausomybės.

   Agentūra ČTK perdavė pranešimą apie Čekoslovakijos poziciją, kuriame sakoma:  Čekoslovakija su visišku pritarimu stebi Lietuvos pastangas atgauti nacionalinį ir valstybinį savarankiškumą. ČSSR užsienio reikalų ministerija tikisi, jog Lietuvos valstybės savarankiškumo klausimas bus išspręstas dialogu, atsižvelgiant į šalių interesus ir demokratinės raidos principus.

   Kaip pranešė Reuters agentūra, Budapešte įvykusiame 21 Europos žaliųjų partijos atstovų susitikime priimtas kreipimasis, kuriame tarptautinė bendruomenė raginama pripažinti Lietuvos nepriklausomybę.

   UPI praneša, jog Australijos ambasada Maskvoje paaiškino, kad Australijos užsienio reikalų ministerijos buvo neteisingai suprastas. Ambasada pažymi, jog Australija dar nelaiko Lietuvos nepriklausoma  valstybe, bet sveikina visus žingsnius, kuriais siekiama jos nepriklausomybės.

 

   Bus daugiau

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-12-12 11:27
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media