2024 m. gegužes 30 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Romualdas Čėsna, Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys (2 dalis)

2016-12-05
 
Romualdas Čėsma su kolega Jonu Bagdanskiu

Romualdas Čėsma su kolega Jonu Bagdanskiu

 

 

Romualdas Čėsna

 

Tęsinys. Pradžia 2016 11 23

 

 Įtampa neslūgsta...

  

  Lietuva  su džiaugsmu bunda. Per jos slėnius ir klonius  ritasi gyvybingo atsinaujinimo pavasaris. Dar vėsoka, bet prie Seimo rūmų  tai vienur, tai kitur - būreliai žmonių.. Vieni susitelkę klausosi tiesioginių posėdžių transliacijos, kiti, pralenkdami vienas kitą,  komentuoja parlamente ką tik priimtus dokumentus, ginčijasi, diskutuoja, kaip gyvename šiandien, kaip gyvensime rytoj. 

   Ir kitos sostinės gatvės, aikštės, skverai kupini pavasarinio jaudulio ir žmonių su portatyviniais radijo imtuvėliais. Kiekvienam rūpi, kokie įstatymai svarstomi, kaip jie atsilieps kiekvieno gyvenimui, kas ir kaip pasikeis „ prie naujos valdžios".

   Viename rūmų aukšte  įsikūrusi televizijos ir radijo  darbuotojų komanda, kurios pareiga užtikrinti tiesioginę  posėdžių transliaciją. Viskas, kas vyksta posėdžių salėje,  iš čia - kaip ant delno. Tame pačiame balkone ir mūsų darbo vietos. Patogu, niekas netrukdo, gali ramiai klausytis ar įsirašinėti magnetofonu diskutuojančiųjų kalbas, pranešimus ar diskusijas, atsinešti puodelį kavos ar arbatos, susirasti ir niekieno netrukdomam pakalbinti pageidaujamą pašnekovą.

   Šiandien mes kalbamės su  deputatu Aleksandru Abišala, padedančiu pirmininkaujančiajam vesti plenarinius posėdžius. Jis - diplomuotas fizikas iš Kauno, devynerius metus dirbęs moksliniu bendradarbiu Radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institute. Visus stebina savo energija, o dar labiau - stipriu humoro jausmu, padedančiu valdyti ir didžiulę deputatų auditoriją.

   - Žvelgiant į salėje šurmuliuojančius, eilės prie mikrofono laukiančius kolegas gali susidaryti įspūdis, kad tarp mūsų nėra vienybės, kuriai  ir kviečiame visą Lietuvą, - sako A.Abišala. - Betgi  takoskyra būtina,  yra pozicija, yra ir opozicija.  Mintyje turiu ne tik LKP deputatų bloką, bet ir socialdemokratų deputatus, kitų partijų atstovus, susibūrusius į  deputato Valerijono Šadreikos vadovaujamą „Santarvės" grupę. Mano giliu įsitikinimu gerai, kad taip yra - ginčuose gimsta tiesa, taip  išvengiama neapgalvotų sprendimų.

   Nors karštų diskusijų parlamente netrūksta, vis dėlto per kelias dienas sugebėjome priimti visą pluoštą Lietuvos Respublikos valstybingumą  įtvirtinančių dokumentų. Kaip matėte, pavyko susitarti ir dėl  Aukščiausiosios Tarybos kreipimųsi į Lietuvos žmones, išvengti  skuboto  sprendimo dėl Televizijos ir radijo komiteto vadovybės pakeitimo.

  Po dalykiškų diskusijų nutarta nutraukti TSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų, kaip svetimos valstybės įstaigų, esančių Lietuvos  teritorijoje, veiklą. Šis  nutarimas  įsigaliojo nuo jo priėmimo dienos. Jokie komisariatų šaukimai ir kvietimai į armiją, įvairius apmokymus jau neturi galios.

    Po to, kas šiomis dienomis įvyko Respublikoje, teisinio pagrindo neturi ir TSRS ginkluotųjų pajėgų buvimas Lietuvoje. Priimtas Kreipimasis į TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką dėl derybų su TSRS pradžios ir kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos..

   Produktyvų Seimo darbą kiek trikdo vis  dar nerimstančios aistros dėl to, kad  Aukščiausiosios Tarybos pirmininku neišrinktas A. Brazauskas. Į Aukščiausiąją Tarybą  plūstelėjo šūsnys nepasitenkinimo telegramų, laiškų. Iš sesijos tribūnos V. Landsbergis pakvietė visus nekurstyti aistrų.

. O šiaip visuomenės  dėmesys mums labai padeda. Taigi dabar svarbiausia - siekti vienybės, atsikratyti įtarumo, suformuoti veiklią Lietuvos Vyriausybę. Ir čia, mano nuomone, turėtų lemti ne partiškumas, o  kompetencija.

      - Darbo įtampa Aukščiausiosios Tarybos rūmuose neslūgsta, - kalbėjo kitas kalbintas deputatas, Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis. - Ypač karštos diskusijos vyksta bendrųjų atkūrimo principų, Aukščiausiosios Tarybos struktūros ir veiklos, teisinės sistemos reformos, krašto apsaugos reikalų deputatų grupėse. Kuriami įstatymų projektai, kuriuos netrukus svarstysime plenariniuose posėdžiuose. Tai dokumentai, susiję su deputatų statusu, Vyriausybės sudarymo projektas. Kiek vėliau bus parengti kitų valstybinių institucijų įstatymų projektai, nemažas ekonominio pobūdžio įstatymų blokas.

   -  Dirbame sparčiai, tik gal kiek chaotiškai, vis vydamiesi laiką, - sako pertraukos metu sutiktas deputatas Valerijonas Šadreika, aktyviai dalyvavęs rengiant nutarimą dėl visuotinos karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje.- O kad dirbtumėme konstruktyviau, reikėtų atsisakyti  tarpusavio vaidų, nesveikų nuotaikų  kurstymo. Kad išgirstume kuo daugiau nuomonių, visus projektus  reikėtų svarstyti   nuolatinėse komisijose. Tai neabejotinai pagerintų  priimamų dokumentų kokybę.

   Didelė grupė deputatų dirba Vyriausybės ir kitų valdymo institutų struktūros ir veiklos principų grupėje. Jos vadovas deputatas Gediminas Vagnorius  lakoniškas:

   - Mūsų grupėje - įvairių pozicijų atstovai. Svarstome grynai dalykinius Vyriausybės sudarymo, kitų valdymo grandžių struktūros klausimus. Šalies ekonomikos modelis bus orientuojamas darbui rinkos sąlygomis. Manome, kad teks smarkiai sumažinti iki šiol veikiančių  ministerijų skaičių. Ryškėja nuomonė, kad Vyriausybė turėtų būti koalicinė.

   Jau pirmosiomis naujojo  parlamento darbo dienomis Seimas  priėmė labai svarbų nutarimą dėl Lietuvos teritorijoje esančių  sąjunginio - respublikinio pavaldumo įmonių, įstaigų ir organizacijų statuso pakeitimo. Nutarta, kad jos pereina  į Respublikos jurisdikciją ir pavedamos valdyti Lietuvos Respublikos vyriausybei. Lieka galioti sutartys su partneriais TSRS, dėl perėmimo vyks derybos.

   Ketvirtadienį, kovo 15-ąją  Seimo rūmai ištuštėjo. Dauguma deputatų  išvyko susitikti su rinkėjais, išgirsti gyvą žmonių balsą apie pirmuosius parlamento žingsnius.

    O Maskvoje, Kremliuje, į pabaigą ėjo  TSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Vakare baigiamąjį žodį tarė TSRS prezidentas M.Gorbačiovas, kuris, suprantama, nepagailėjo dėmesio ir „prasižengėlei" Lietuvai. Smulkiau apie tai - ištraukoje iš Maskvoje dirbusio  Balio Bučelio reportažo:

   „Suvažiavimas negali išsiskirstyti, pasakė M.Gorbačiovas, neįvertinęs įvykių Lietuvoje ir neišdėstęs savo požiūrio į juos. Mes gauname daug kreipimųsi ir telegramų nuo žmonių, susirūpinusių susiklosčiusia situacija. Mes parodėme ir teberodome didžiulę  kantrybę bei pagarbą lietuvių tautai. Mes vedėme  ir tebevedame dialogą su draugais  lietuviais, pasakė susijaudinusiu balsu TSRS  prezidentas Bet kartu mes jau priėjome tą ribą, už kurios prasideda įvykiai, kuriuos metas sustabdyti. Mes turime padėti lietuvių tautai suvokti visa, kas vyksta. Tai galima padaryti išsaugant, viena vertus, pagarbą ir kantrybę, o kita vertus - rodant reikiamą tvirtumą.

   Pasklaidęs savo užrašus, M.Gorbačiovas pasiūlė šiek tiek pataisytą nutarimo, kurį prieš dvi valandas perskaitė TSRS Aukščiausiosios Tarybos Tautybių Tarybos pirmininkas Rafikas Nišanovas, redakciją. Deputatai balsavo už M.Gorbačiovo pasiūlytąją.  Štai nutarimo tekstas:

   „Lietuvos  TSR  Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 10 - 12 d. paskelbė, kad „atstatoma Lietuvos  valstybės nepriklausomybė"  ir kad Lietuvos TSR Konstitucija bei TSRS konstitucija  Respublikos teritorijoje nebegalioja.

   Turėdama konstitucinę teisę į apsisprendimą, sąjunginė respublika vis dėlto negali,tiek įstodama i federaciją, tiek ir išstodama iš jos, ignoruoti dėl to atsirandančių politinių, ekonominių, teisinių ir kitų problemų.

   Liaudies deputatų  suvažiavimas laiko minėtus Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimus neturinčiais teisėtos juridinės galios.

   TSRS liaudies deputatų suvažiavimas konstatuoja, kad pagal TSRS Konstitucijos 74 ir 75 straipsnius TSR Sąjungos suverenitetas ir TSRS konstitucijos galiojimas ir toliau apima Lietuvos kaip sąjunginės Tarybų Socialistinės Respublikos teritoriją.

   TSRS liaudies deputatų suvažiavimas n u t a r i a:

   1. Patvirtindamas kiekvienos sąjunginės respublikos teisę laisvai išstoti iš  TSRS (TSRS konstitucijos 72 straipsnis), suvažiavimas nustato, kad, kol įstatymas nenustatys išstojimo iš Tarybų Sąjungos sudėties tvarkos ir jo padarinių, vienašališki Lietuvos TSR  Aukščiausiosios Tarybos sprendimai, prieštaraują TSRS konstitucijos 74 ir 75 straipsniams, negalioja

   2. Pavesti TSRS  prezidentui, TSRS  Aukščiausiajai Tarybai, TSRS Ministrų Tarybai, kol nebus priimti atitinkami sprendimai šiuo klausimu, užtikrinti, kiekvieno Lietuvoje  gyvenančio žmogaus pagrįstų teisių gynimą, lygiai kaip ir užtikrinti, kad Lietuvos TSR teritorijoje būtų laikomasi TSRS, taip pat sąjunginių respublikų teisių  bei interesų.

   3. Lietuvos TSR valstybinės valdžios ir valdymo organams imtis visų priemonių, kad įstatymas ir teisėtvarka Respublikos teritorijoje nebūtų pažeisti".

   ...Šįryt labai anksti dar kartą, ir jau ko gero bene paskutinį sykį atėjau į Kremliaus teritoriją. Ant kuplių eglių gulėjo šiąnakt dangaus numestos snaigės. Du lyg ir milicininkai su nemažomis žvaigždėmis antpečiuose suprakaitavę uždarinėjo didžiulius Nikitos vartus, pro kuriuos visas suvažiavimo dienas  į Kremlių plaukdavo nemaža deputatų srovė.

   Aš buvau, ko gero, paskutinis lietuvis, išėjęs pro šias duris. Sunkūs metaliniai vartai užsidarė..."

 

 Laikas nelaukia... 

 

   

    Nelengva aprėpti Lietuvoje vykstančius procesus, kuriems pradžią duoda  parlamentas. Susiorientuoti dabartinėje situacijoje daug padeda Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio politinės apžvalgos, kuriose vertinama padėtis šalyje ir aplink ją.

    Vienoje iš tokių apžvalgų  buvo pranešta apie tai,  ką parodė Maskvos centrinė televizija.  Lietuva ten buvo svarstoma kaip kokia prasižengėlė, o jos adresu pasakyta daug netiesos.

    Numoti lengva ranka į Lietuvai iš TSRS pusės daromą politinį spaudimą nederėtų. Kremliaus  pareiškimas, esą, Lietuvoje tebelieka viršesni šios šalies įstatymai, kai kuriuos žmones skatina  mums priešiškiems sambūriams. Toks požiūris, pažymėjo  Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas,  yra pavojingas,  jis gali paskatinti agresyviems veiksmams. Įtarimą kelia ir Lietuvos pakraščiuose pasirodantys  TSRS  kariškiai, neva atvykę statyti naujų  valstybės sienos riboženklių. 

   Ko siekiama panašiais veiksmais, kuriuos, ko gero, išprovokavo mums priešiškos kalbos TSRS liaudies deputatų trečiajame suvažiavime?    tikslas daugiau negu aiškus - bandyti įrodyti tariamą Lietuvos vidinį nestabilumą ir stabdyti jos pripažinimą pasaulyje.

    Prieš tokius kaimyninės šalies  nedraugiškus veiksmus, ko gero,  teks pareikšti oficialų protestą, mano V. Landsbergis. Lietuvos televizijai jau rekomenduota nutraukti visuomenei kenksmingas  centrinės televizijos  laidas. Pasak jo, reikiamo  dėmesio turėtų susilaukti ir  Lietuvos sienų „revizoriai".

    Žinoma, nerimą kelia ir prieš nepriklausomą mūsų valstybę nukreipti mitingai, kitoks psichologinis spaudimas, bet Lietuvos žmonių nusistatymas ginti atgimusios valstybės  interesus kur kas tvirtesnis.

    Yra ir kitų jėgų, kitų atramų šioje kovoje. Pavyzdžiui, oficialus Jungtinių Valstijų Baltųjų Rūmų pareiškimas, kuriame sakoma, kad daromas spaudimas Lietuvai yra ne tas kelias, kad ne jėgos panaudojimas, o tik derybos ir dialogas su Lietuva  gali būti vertinamas pozityviai. Tai aiškiai rodo, kad mūsų likimui pasaulis nėra abejingas.

   Pasak Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, prie pozityvių dalykų priskirtinas ir Lenkijos Respublikos Seimo komunikatas, pranešantis, kad Senatas  priėmė nutarimą, sveikinantį Lietuvos  grįžimą į laisvųjų šalių šeimą ir išreiškianti viltį, kad laisva Lietuva galės sėkmingai vystytis ir gyventi taikingai ir draugiškai su visais kaimynais.

  O štai dar vienas Lietuvos Respublikos pripažinimo  laiškas. Keturiolikos milijonų narių vardu jį pasirašė Amerikos darbo federacijos ir Gamybinių profsąjungų kongreso prezidentas.

   ... Plenarinio  posėdžio metu, kai salėje buvo diskutuojama dėl būtinybės konsoliduotis visiems Lietuvos piliečiams, virš mūsų valstybės sostinės sukosi karinis sraigtasparnis, žarstydamas  kvietimus į Lietuvai priešiškų jėgų rengiamą mitingą.  To mitingo tikslas  labiau negu aiškus - smogti smūgį naujajai valdžiai, visiems, kas siekia įtvirtinti Lietuvos valstybingumą.

   Provokacijos nesutrikdė parlamento darbo, jis buvo tęsiamas toliau. Po diskusijų buvo priimtas Kreipimasis į demokratinių valstybių vyriausybes, pabrėžiant, kad Lietuvai labai svarbus yra tarptautinis pripažinimas. Nors  ryšių sistemos su pasauliu buvo blokuojamos,  Lietuvos radijui pavyko šį dokumentą paskelbti keliomis užsienio kalbomis. Tą pačią naktį  eteryje jį jau komentavo užsienio šalių politikos apžvalgininkai.

   O kokios žinios iš Maskvos? Jau tapo aišku, kad. TSRS liaudies deputatai savo suvažiavime pasmerkė Lietuvą ir, laimindami Michailą Gorbačiovą prezidento poste, davė jam priesaką pirmiausia „susitvarkyti" su Lietuva.

       Beje, Vilniuje jau  gauta  TSRS prezidento Michailo Gorbačiovo telegrama ir  TSRS  liaudies deputatų neeilinio trečiojo suvažiavimo kovo 15 d. nutarimas „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 10 - 12 d. sprendimų". Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimai skelbiami neturinčiais juridinės galios tol, kol įstatymas nenustatys išstojimo iš Tarybų Sąjungos sudėties. Nutarime, kaip ir telegramoje, derybų klausimas  visiškai ignoruojamas.

    Lietuvos Respublikos Seimas dirba ir savaitgaliais. Šeštadienio, kovo 17 d. plenariniame posėdyje buvo svarstomas Ministrų Tarybos  pirmininko  klausimas.

    Kandidatūros į premjero postą siūlymas -  Aukščiausiosios Tarybos pirmininko prerogatyva. V. Lansbergis ja pasinaudoja ir siūlo skirti ministre pirmininke Kazimierą Prunskienę. Deputatai balsuoja. 107 mandatai - už,  6 - prieš, 13 deputatų susilaikė.

    Deputatai plojimais sveikina K. Prunskienę, tapusią Lietuvos Respublikos ministre pirmininke.

   Premjerė K. Prunskienė siūlo tvirtinti du iš trijų numatytų jos pavaduotojų. Balsus už Algirdą Brazauską atiduoda 122 deputatai, prieš balsuoja 3, susilaiko 4 deputatai. Už Romualdą Ozolą - atitinkamai 112, 3 ir 5. Trečiasis premjerės pavaduotojas  bus tvirtinamas vėliau.

   Ministrė pirmininkė dėkoja  parlamento nariams už pasitikėjimą ir pasižada visas jėgas skirti Respublikai stiprinti ir jos žmonių gerovei kelti

   - Mūsų laukia  labai atsakingas darbas, todėl privalome būti vieningi, - sakė ministro pirmininko pavaduotojas A. Brazauskas.- Dabar svarbiausia - valdyti ne tik dabartinę padėtį, bet ir tolesnę perspektyvą.

  Vienybės, susitelkimo, visų politinių jėgų konsolidavimo būtinybę, sprendžiant aktualiausias šalies problemas akcentuoja ministro pirmininko pavaduotojas Romualdas Ozolas.

 Ir ministrė pirmininkė, ir  jos pavaduotojai puikiai suvokia: laikas nelaukia,  prieš akis  - dideli darbai.

 

Bus daugiau                            

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-12-05 15:39
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media