2024 m. gegužes 26 d., Sekmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistikos istorija

*print*

Archyvas :: Romualdas Čėsna: Aukščiausioji Taryba - dienos ir naktys

2016-11-23
 
 Romualdas Čėsna

Romualdas Čėsna

 

Romualdas Čėsna 

 

 

Vietoje įžangos

 

Lemtingomis, jau istorinėmis tapusiomis 1990-ųjų kovo dienomis kartu su kolega žurnalistu Jonu Bagdanskiu buvome paskirti dirbti  Lietuvos telegramų agentūros ELTA korespondentais Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje. Tokiu būdu iš arti teko matyti pirmuosius laisvę ir nepriklausomybę atkūrusios Respublikos žingsnius, būti betarpiškais reikšmingiausių Lietuvos įvykių liudytojais. Mūsų pareiga buvo operatyviai informuoti skaitytojus apie daugialypę  Aukščiausiosios Tarybos veiklą, sudėtingus procesus, atstatant ir įtvirtinant Lietuvos valstybingumą. Rengdavome politinio gyvenimo apžvalgas, interviu  su Aukščiausiosios  Tarybos vadovais,  Seimo nariais, ataskaitas iš  čia vykusių spaudos konferencijų, komentarus apie priimtus Lietuvos Respublikos įstatymus ir nutarimus. Kasdien tekdavo parengti spaudai  po keletą  pranešimų, interviu, reportažų, kurie buvo talpinami šalies dienraščiuose ir savaitraščiuose, kituose periodiniuose leidiniuose, skaitomi per radiją, televiziją. Dalis straipsnių pateikta Baltijos valstybių, Lenkijos, Vengrijos, Čekoslovakijos leidiniams. Taip diena po dienos buvo rašoma gyvoji Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo istorija.

    Lygiagrečiai Maskvoje, Kremliaus suvažiavimų rūmuose akredituotas ELTOS korespondentas Balys Bučelis detaliai nušvietė Lietuvos atstovų veiklą siekiant paspartinti Lietuvos išstojimo iš TSRS procesus. Tokiu būdu agentūra teikė skaitytojams vartotojams  objektyvią ir operatyvią  informaciją iš kelių šaltinių. Beje, ELTAI nemažai talkino kaimyninių Baltijos ir užsienio šalių žurnalistai.

   Per ketverius „kūrybinės komandiruotės" Aukščiausiojoje Taryboje ir  Prezidentūroje  metus (1990-1993) asmeniname archyve susikaupė nemažai naująją šalies istoriją atspindinčios medžiagos, kuri, mano giliu įsitikinimu galėtų būti įdomi, o gal ir naudinga ne tik žurnalistams, bet ir gan plačiai visuomenės daliai, besidominčiai  turtinga savo šalies istorija.

   Skaitytojų dėmesiui - pluoštelis prisiminimų apie pirmąsias Nepriklausomybės atkūrimo dienas ir savaites.

 

Pirmoji laisvės diena

 

     „Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė", - Aukščiausiosios Tarybos  posėdžių salėje iškilmingai skamba istorinio dokumento žodžiai.

   Absoliučia balsų dauguma priimamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Už jį balsavo 124 deputatai, nė vienas nebalsavo prieš.

  Pagaliau ateina penkis dešimtmečius laukta akimirka. 1990 metų kovo 11-ąją, 22 valandą  44 minutės nebelieka Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos. Nuo šiol vėl esame Lietuvos Respublika.

   Scenoje iš lėto kyla užtiesalas, kuris palengva uždengia LTSR herbą.

   Iškilmingai skamba valstybinis himnas, išdidžiai kyla trispalvė Respublikos vėliava.

  Džiaugsmu spindi žmonių veidai. Susikibę rankomis deputatai sveikina vienas kitą.su didžiu laimėjimu. Skanduojamas kiekvieno širdžiai brangus žodis: „Lietuva, Lietuva, Lietuva...". Griaudi  plojimai, aidi valiavimai ...

   Tą atmintiną vakarą buvo priimti ir kiti labai svarbūs valstybingumą įtvirtinantys  dokumentai - nutarimai dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos konstitucijos galiojimo atstatymo ir laikinojo Lietuvos Respublikos pagrindinio įstatymo  įsigaliojimo.

   O prieš tai, trečiajame sesijos posėdyje buvo paskelbti Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko rinkimų rezultatai. Jie nebuvo netikėti, nes Sąjūdžio remiami deputatai parlamente sudarė daugumą. Už atsiskyrusios LKP kandidatą Algirdą Brazauską balsavo 38 deputatai, prieš - 95, už Sąjūdžio pirmininką Vytautą Landsbergį - 91, prieš - 42. Posėdyje  išrinktas  Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis..

   Paskelbus Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojų ir sekretoriaus rinkimus, Vytautas Landsbergis į pirmininko pavaduotojo postą pasiūlė deputatą Algirdą Brazauską, bet jis pasiūlytų pareigų atsisakė.

   Balsų dauguma Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotojais išrinkti deputatai profesorius Bronislovas Kuzmickas,  advokatas Kazimieras Motieka ir Miestų statybos projektavimo instituto vyriausiasis inžinierius Česlovas Stankevičius. Respublikos Aukščiausiosios Tarybos  sekretoriumi išrinktas deputatas Liudvikas Sabutis.

    Istorinę misiją baigusius deputatus, jau naktį išeinančius iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų audringais plojimais pasitiko šimtai  vilniečių ir miesto svečių. Jie karštai dėkojo parlamentarams  už laisvę ir svarbiausiąjį posūkį tautos ir savo gyvenime.                          

  - Padarėme  tai, ką reikėjo padaryti, nes to norėjo Lietuvos žmonės. O savo sprendimus mes rengėme nuo pat Sąjūdžio pradžios, pasikliaudami savo supratimu ir suvokiamais tikslais, - dar tą pačią naktį spaudos konferencijoje kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.

   Buvo išreikšta viltis, kad Aukščiausiosios Tarybos šios dienos nutarimai bus išgirsti plačiai pasaulyje, ypač Vašingtone, kad didžioji demokratinių tradicijų valstybė Jungtinės Valstijos ir šį kartą Lietuvos atžvilgiu bus draugiška ir didžiadvasiška,  o teisiniu požiūriu - nuosekli.

   Skelbti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo skubama. Laikas lipo ant kulnų: kovo 12- tąją Maskvoje turėjo prasidėti TSRS liaudies deputatų suvažiavimas. Jame buvo numatyta svarstyti išstojimo iš TSRS įstatymo projektas, ir tai galėjo sudaryti rimtų  ir sunkiai įveikiamų kliūčių Lietuvai teisiškai išstoti iš Tarybų Sąjungos.

   ... Žemėlapyje Lietuva - tik nedidelis lopinėlis, bet tąnakt ji buvo pasaulio dėmesio centre. Šis žodis skambėjo tūkstančiais balsų, nešdamas po šalis ir kontinentus džiugią žinią apie Nemuno šalies atkovotą  laisvę ir nepriklausomybę.

    Mūsų istorijoje Kovo 11-toji įrašė ir įtvirtino  naują gyvenimą ir naujus kelius.

 

Turime viltį, matome ateitį...

 

    Šviesių užmojų išsipildymo viltimi išaušo  kovo 12-osios rytas. Gyvai dalindamiesi praėjusio vakaro įspūdžiais, į Seimą rinkosi parlamentarai. Visų lūpose - tas saldus žodis laisvė, veiduose - šypsenos ir šiltas nusiteikimas. Ir nepalenkiamas ryžtas dirbti vardan Lietuvos, vardan  ateities.

   Gero nusiteikimo įtemptam darbui pliūpsnis -  iš optimistine gaida įžanginį posėdį  pradėjusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio lūpų. Jis pasveikino deputatus su pirmąja laisvės diena, su naujos epochos Lietuvos istorijoje pradžia. Padėkojęs kovotojams už laisvę, visiems Lietuvos žmonėms - už paramą, susitelkimą, pasitikėjimą, kalbėtojas pareiškė, kad padaryta gera pradžia, ir Lietuvos padėtis jau kita.

  - Lietuvoje daug džiaugsmo. Suprantama, kad rūpesčio šiandien irgi yra. Bet tikriausiai vyrauja džiaugsmo ir vilties nuotaikos. Norėtųsi, kad džiaugsmas ir viltis kartu su rūpesčiu pavirstų pasiryžimu ir darbštumo nusiteikimu, nes visiems  reikės daug ir kantriai dirbti, galbūt susitaikant ir iš anksto žinant, jog teks patirti ir sunkumų, ir negandų. Tačiau mes turime didžiausią dalyką, kas įkvepia žmogų - turime viltį ir turime ateitį, - sakė Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas.

   V. Landsbergis padėkojo TSRS liaudies deputatams. Gražios padėkos susilaukė  Algirdas Brazauskas.

   Visus posėdžių salėje esančius deputatus labai domino pasaulio reakcija į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimus. V. Landsbergis pranešė, kad šią naktį ir šį rytą jį jau pasiekė kai kurios informacijos ir pasveikinimai. Visus giliai sujaudino ištrauka iš Reuterio agentūros pateikto Baltųjų rūmų atstovo pranešimo: Jungtinės Valstijos ragina Sovietų vyriausybę gerbti Lietuvos piliečių valią ir yra įsitikinusios, kad Lietuvos klausimo išsprendimas atitiktų Lietuvos, Tarybų Sąjungos ir Helsinkio proceso  šalių  interesus.

   Buvo perskaitytas telefonu padiktuotas Australijos užsienio reikalų ministro Gareth Evanso pareiškimas, kuriuo  Tarybų Sąjunga  raginama pripažinti naujai išrinktą Lietuvos parlamentą ir nesudaryti jokių varžymų, kurie keltų konfrontaciją. Pripažindamas, kad tai yra  žymus  žingsnis įgyvendinant reformas  Rytų Europoje, ministras ragina surengti pilnavertes dviejų šalių derybas. Senatorius Evansas manąs, kad tos derybos turi atvesti į visišką  ekonominę ir politinę Lietuvos nepriklausomybę.

    Tą dieną buvo svarstoma ir  priimta keletas svarbių dokumentų.  Bene reikšmingiausias  jų - raštas  TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Michailui Gorbačiovui., kuriuo pranešama, kad  1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė teisinius aktus ir politinius nutarimus, įtvirtinančius nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Šį kreipimąsi prašoma laikyti oficialiu pasiūlymu Tarybų Sąjungai pradėti derybas dėl visų klausimų, susijusių su nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimu sureguliavimo.

   Aukščiausioji Taryba  priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinos karinės prievolės įstatymo negaliojimo Lietuvos  Respublikos teritorijoje".

   Kovo 11-osios aktai, kuriuos paskelbė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, sukėlė sprogusios bombos įspūdį Kremliaus suvažiavimų rūmuose. Čia kovo 12-ąją   prasidėjo TSRS  liaudies deputatų suvažiavimas. Štai ką iš  jo  į Vilnių pranešė Eltos specialusis korespondentas  Balys Bučelis :

   „Michailas Gorbačiovas, suvažiavimo pradžioje pristatydamas jo vadovaujančius organus, gerokai sujaudintu balsu konstatavo, kad prezidiume nėra atstovo iš Lietuvos. Ir paaiškino: todėl, kad Vilniuje vyksta Respublikos Aukščiausiosios tarybos sesija, joje  priimami sprendimai liečia gyvybinius TSRS ir kiekvienos jos respublikos interesus. Salė nuščiuvo. Kiekviename jos kampelyje buvo girdėti dusloki M. Gorbačiovo žodžiai, kad padėtis labai rimta. Jis pasiūlė Aukščiausiajai Tarybai, pirmiausia jos Tautybių Tarybai, komisijoms ir komitetams kartu su šalies vyriausybe atidžiai išnagrinėti gaunamą iš Vilniaus informaciją ir pateikti suvažiavimui samprotavimus, ką daryti toliau.

   Absoliučiai daugumai liaudies deputatų ši žinia iš tikrųjų labai netikėta, pirmiausia dėl to, kad, bekeliaudami  į Maskvą, jie, kaip sakoma, buvo praradę visus informacijos kanalus ir šią stulbinančią naujieną sužinojo tik iš M. Gorbačiovo lūpų. Tačiau susidarė įspūdis, kad ji netikėtai užklupo ir labai aukštus Maskvos pareigūnus. Štai kodėl griaustinis, nugriaudėjęs Vilniuje, didžiuliu aidu atsiliepė Maskvoje.

   ...Taigi susirūpinusių Kremliaus Suvažiavimų rūmuose daug. Bet nemažai ir tokių, kurie spaudė ranką S. Kašauskui, N. Medvedevui. M. Stakvilevičiui ir daugeliui kitų, kurie čia atvažiavo, ko gero, paskutinį kartą. Sveikino pirmiausia  estai, latviai, gruzinai, po to maskviečiai, ukrainiečiai, armėnai, moldavai. Ir visi teiravosi žinių iš  Vilniaus.

   Lygiai taip pat nekantriai jų laukia (pagaliau ... šauktukas) ir TSKP bei TSRS vadovai. Žinau, kad labai punktualiai kas valandą iš Užsienio reikalų ministerijos vežami raportai M. Gorbačiovui apie tai, kaip į Lietuvos Respublikos sprendimus reaguoja užsienis. Tokiu pat periodiškumu žinios pristatomos ir A. Lukjanovui, tiktai iš Vilniaus.

   Daugelis laukia oficialių TSRS Aukščiausiosios Tarybos arba Vyriausybės pareiškimų.

   O suvažiavimas, kad ir neramiai prasidėjęs, ėmėsi darbo. A. Lukjanovas savo pranešime įtikinėjo, kaip šaliai reikalingas  prezidentas...

   Lietuva šiame svarstyme nedalyvauja. Vaidotas Antanaitis įteikė M. Gorbačiovui  pareiškimą, kad deputatai iš Lietuvos šiuo klausimu nei svarstys, nei balsuos."

 

 

Bus daugiau
Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-11-23 13:12
 
 

Komentarai (1)

Jūsų el. paštas

Dainius

2016-12-02 07:28

Ačiū Romai už neužmirštamas laisvėjančios Lietuvos dienas!

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media