2024 m. birželio 21 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Archyvas :: Juozapas Vytas Urbonas: Susitikimai gyvenimo kelio vingiuose (13)

2023-01-06
 
Juozapas Vytas Urbonas

Juozapas Vytas Urbonas

Pabaiga. Pradžia 2022 09 03, 2022 09 18, 2022 10 14, 2022 10 25. 2022 10 31, 2022 11 07, 2022 11 17, 2022 11 27, 2022 12 14, 2022 12 25


Juozapas Vytas Urbonas
Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, LŽS narys

 

„Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija"

 

Praėjus keliems dešimtmečiams po 1997 m. pasirodžiusios pirmosios lietuviškos „Žurnalistikos enciklopedijos", šalies žiniasklaidos sistemoje įvyko esminių pasikeitimų. Nuolat steigėsi nauji laikraščiai ir žurnalai, nustojo eiti nemažai ilgai leistų bei vėliau paskubom įkurtų periodinių leidinių, atsirado daug internetinių (elektroninių) leidinių ir portalų, buvo įkurta nemažai naujų radijo stočių ir televizijos kanalų. Keitėsi ir žiniasklaidoje dirbančiųjų skaičius. Jų gretas nuolat papildydavo nauji žmonės, dažniausiai žurnalistikos studijas baigę jauni specialistai, o kai kurie žurnalistai, ilgai dirbę laikraščių bei žurnalų redakcijose, perėjo į besikuriančias komunikacijos ir viešųjų ryšių tarnybas.
Gerokai pasikeitė ir pačių žiniasklaidos priemonių struktūra bei turinys, gamybos technologijos, žinių pateikimo ir raiškos būdai, atsirado įvairios žiniasklaidos rūšys bei tipai, o kartu ir naujos sąvokos, nauji terminai, dažnai išversti (pakankamai gerai ar nelabai vykusiai) iš kitų kalbų. Nemažai žurnalistikos ir žiniasklaidos terminų jau buvo 1997 m. išleistoje pirmojoje lietuviškoje „Žurnalistikos enciklopedijoje". Tačiau praėjus daugiau kaip dešimtmečiui nuo jos pasirodymo, kai kurių leidinyje pateiktų žurnalistikos terminų turinys gerokai pasikeitė arba įgijo naujų reikšmių, dalis jų jau spėjo pasenti. Todėl apie 2010 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas kartu su Lietuvių kalbos institutu nutarė atnaujinti „Žurnalistikos enciklopediją". Tiksliau - panaudojus joje pateiktus žurnalistikos bei žiniasklaidos terminus (įvairių rūšių žurnalistikos ir su ja susijusių sričių, leidybos bei poligrafijos terminams ir sąvokoms šioje enciklopedijoje skirta trečdalis visų jos straipsnių - apie 2000 pavadinimų), juos papildžius, išleisti išsamų aiškinamąjį žurnalistikos terminų žodyną. Buvo numatyta sudaryti žurnalistikos sąvokų ir terminų duomenų bazę, žodynui atrinkti ir sunorminti vartojamus žurnalistikos ir žiniasklaidos terminus, pateikti tų terminų apibrėžtis, nurodyti lietuviškų terminų angliškus atitikmenis. Tiesa, visi šie darbai gerokai užsitęsė, ir šiandien dar nematyti konkrečių rezultatų.
Žurnalistikos institutui ir Lietuvių kalbos institutui pradėjus rengti aiškinamąjį žurnalistikos terminų žodyną, Lietuvos žurnalistų sąjungos taryba 2011 m. irgi nutarė atnaujinti „Žurnalistikos enciklopediją". Tačiau susiklosčius tokioms aplinkybėms jau nebuvo galima papildyti, pataisyti ir išleisti viena knyga visą atnaujintą „Žurnalistikos enciklopediją". Todėl Lietuvos žurnalistų sąjungai neliko kito pasirinkimo, kaip atnaujinti likusią „Žurnalistikos enciklopedijos" dalį (o ją sudaro daugiausia straipsniai apie įvairias žiniasklaidos priemones ir jos darbuotojus - beveik 4000 pavadinimų) ir išleisti atskirą enciklopedinį leidinį. Taip ir buvo susitarta su Žurnalistikos institutu: jo darbuotojai kartu su Lietuvių kalbos institutu rengs „Aiškinamąjį žurnalistikos terminų žodyną", o Lietuvos žurnalistų sąjunga kartu su Nacionaline žurnalistų kūrėjų asociacija - „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją".
„Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija" būtų tarsi „Žurnalistikos enciklopedijos" tęsinys. Siekiant išvengti pasikartojimų ir pernelyg didelės leidinio apimties, numatyta joje atsisakyti straipsnių apie senuosius lietuvių periodinius leidinius ir jų žurnalistus, taip pat užsienio žiniasklaidą ir lietuvių periodiką, ėjusią iki Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo (visa tai pakankamai išsamiai aprašyta „Žurnalistikos enciklopedijoje"). Taigi „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijoje" turėtų atsispindėti naujoji Lietuvos žiniasklaida ir jos darbuotojai nuo Atgimimo sąjūdžio pradžios, nuo 1988 m., kada ji pradėjo formuotis.
2011 m. „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija" ir pradėta rengti. Buvo sudaryta Redakcinė kolegija (Dainius Radzevičius, pirmininkas, Aurelija Arlauskienė, Edmundas Juškys, Povilas Sigitas Krivickas, Vidas Mačiulis, Žygintas Pečiulis, Domijonas Šniukas ir Aldona Žemaitytė), paskirti trys sudarytojai-redaktoriai (Genovaitė Burneikienė, Juozapas Vytas Urbonas ir Vytautas Žeimantas). 2012 m. pradžioje Redakcinės kolegijos posėdyje buvo aptartas jau sudarytas „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" Vardynas - visas būsimos enciklopedijos straipsnių sąrašas (beveik 4000 pavadinimų). Buvo pradėti rengti enciklopedijos straipsniai.
Vadovaujantis sudarytu Vardynu, „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijoje" buvo aprašyti laikraščiai ir savaitraščiai, žurnalai, radijo stotys, televizijos, prodiuserių bendrovės, naujienų agentūros, internetiniai leidiniai, žurnalistai bei kiti žiniasklaidos darbuotojai, žurnalistų organizacijos ir institucijos, žurnalistų rengimo įstaigos, žurnalistų premijos, kiti apdovanojimai, konkursai, pateiktos pagrindinės žurnalistikos ir žiniasklaidos sąvokos.
Atskiri straipsniai enciklopedijoje skirti ne tik periodiniams leidiniams, pradėtiems leisti nuo 1988 m., bet ir įsteigtiems anksčiau bei toliau leidžiamiems, taip pat užsienio lietuvių periodiniams leidiniams. Nenumatyta įtraukti tik tų laikraščių, kurių išleista iki 10 numerių, ir žurnalų, kurių išėjo mažiau kaip 5 numeriai, taip pat mokslinių tęstinių leidinių, mokslo darbų, straipsnių rinkinių, biuletenių bei įvairių informacinių leidinių.
Į „Lietuvos žiniasklaidos enciklopediją" įtraukti žurnalistai, kurie nuo 1988 m. toliau dirbo žiniasklaidos priemonėse (daugelis iki tol dirbusių yra aprašyti „Žurnalistikos enciklopedijoje"). Atskiri straipsniai skiriami periodinių ir internetinių leidinių vyriausiesiems (arba atsakingiems) redaktoriams, radijo ir televizijos bei įvairių žurnalistinių institucijų ir jų tarnybų vadovams, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariams, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos bei tarybos nariams, žurnalistikos premijų laureatams, kūrybinių konkursų nugalėtojams, apdovanotiesiems valstybės ir LŽS medaliais. Taip pat įtraukti LŽS skyrių bei klubų, laikraščių, žurnalų bei internetinių leidinių redakcijų, televizijos ir radijo stočių pasiūlyti žurnalistai, laidų redaktoriai bei komentatoriai, dėstytojai, žiniasklaidos tyrinėtojai, kiti žiniasklaidos darbuotojai ir žurnalistai, žiniasklaidoje išdirbę ne mažiau kaip 10 metų, išleidę bent vieną knygą arba surengę personalinę fotografijų parodą.
Iki 2021 m. redaktorė-sudarytoja Genovaitė Burneikienė parengė 1270 pavadinimų straipsnių apie laikraščius, Juozapas Vytas Urbonas - 1920 straipsnių apie žurnalus, radijo stotis, televizijas, prodiuserių bendroves, naujienų agentūras, elektroninius leidinius, žurnalistų ir žiniasklaidos organizacijas, žurnalistų rengimo įstaigas, žurnalistų apdovanojimus, premijas, konkursus, pagrindines žurnalistikos ir žiniasklaidos sąvokas, Vytautas Žeimantas - 1820 žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų personalijų. Reikėtų pažymėti, kad „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" rengimo metu mirė Redakcinės kolegijos nariai Edmundas Juškys (2020 m.) ir Žygintas Pečiulis (2021 m.); kolegijos nariu tapo Ipolitas Skridla. 2021 m. gruodžio 17 d. mirė sudarytoja-redaktorė Genovaitė Burneikienė.
Taigi, Enciklopedijos straipsniai parengti jau beveik prieš trejus metus. Tačiau kasmet tenka juos tikslinti, taisyti, atnaujinti, papildyti, nes situacija žiniasklaidoje nuolat keičiasi. Jau suradome ir leidyklą, kuri enciklopediją parengtų spaudai ir išleistų. Leidybos įmonės „Kriventa" kalbos redaktorė Angelė Pletkuvienė jau perskaitė ir galutinai suredagavo daugiau kaip pusę visų tekstų (liko tik perskaityti straipsnius apie žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus). Enciklopedijoje apie 5000 straipsnių, jos apimtis apie 90 autorinių lankų, leidybai reikėtų per 40 tūkstančių eurų.
Tačiau nei LŽS, nei NŽKA lėšų enciklopedijos leidybai neturi. Ne kartą teikėme paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Bet gavome neigiamą atsakymą: enciklopedijos leidybos ji nefinansuos. Tad vienintelė išeitis - surasti rėmėjų. Tačiau iki šiol nesuradome nė vieno asmens ar organizacijos, kurie paremtų „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" leidybą. O žurnalistai ir redakcijos, pateikę medžiagą enciklopedijai, nuolat klausinėja, kada pasirodys ilgai laukta „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedija". 2022 m. liepos 25 d. pasitarime Lietuvos žurnalistų sąjungoje leidyklos „Kriventa" direktorius Kazimieras Matačiūnas pažadėjo nuo rugsėjo mėnesio pabandyti surasti lėšų „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" leidybai.
Leidykla „Kriventa" lapkričio pabaigoje paskelbė ir „Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos" prenumeratą, kuri bus priimama iki 2023 m. kovo 31 d.

 

Pabaiga

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-01-06 14:23
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media