2020 m. lapkricio 25 d., Treciadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Apolinaras Juodpusis: Miniatiūros iš natūros

2020-11-17
 
Apolinaras JUODPUSIS

Apolinaras JUODPUSIS

Apolinaras JUODPUSIS
 
Miniatiūros iš natūros
 
APIE MANDAGUMĄ
Įprastinio pasivaikščiojimo metu aną rytą į mane artėja linksmai kleganti trijulė - du vaikinai ir mergaitė. Ne vietiniai - juk pažinčiau. Matyt, tik ką išlipę iš maršrutinio autobuso, gal pas draugus atvažiavo, o gal eis kur toliau. Artėja į mane ir, rodos, nė nemato. Prasikeisdamas sakau: „Labas rytas, jaunime!" Nustebo, mergaitė net sukikeno, o vienas vyrukų išstenėjo tą sunkiai ištariamą LABAS.
Mandagumas. Dažnai apie tai pagalvoju, dažnai prisimenu tuos tolimus vaikystės ir paauglystės metus, kai kaimo pakelės takučiu kasryt įveikdavau keturis kilometrus iki Viekšnių mokyklos. Buvome mokomi, taip buvo įprasta sutiktą žmogų pasveikinti, o ties sena pušimi, prie kurios kamieno dar laikėsi smūtkelis, net kepurę nukelti.
Taip buvo seniau. Dabar poliklinikose ar kitos kurios viešos įstaigos koridoriuje ne tik kad labas medikui nepasako, bet užsimaukšlinę kepures būsimieji pacientai ar klientai slankioja. Nesuprantu aš šiuolaikinių, ne-su-pran-tu...
Labai seniai vienos tolimos kelionės metu viename tarpmiestinių pokalbių centre laukiau užsakyto telefoninio ryšio su namais Lietuvoje. Belaukiant mano žvilgsnį patraukė užrašas: „Niekas nepasiekiama taip lengvai, bet vertinama taip brangiai, kaip mandagumas. Servantesas." Niekada neieškojau Migelio de Servanteso raštuose to posakio, bet iki šiol, galvodamas apie mandagumą arba apie jį rašydamas, vis prisimenu to ispano mandagumo vertinimą.

APIE GROŽĮ
Neseniai mūsų kaimynystėje įsikūrė trys jaunos šeimos, suprantama, ir vaikučių aplink pabiro: dvimečių, trimečių ir pora šiek tiek vyresnių. Taigi vienas pastarųjų anądien man betvarkant kiemą priėjo prie tvoros ir padarė „rimtą" išvadą - tvora medinė, nors ir aukšta, bet perlipti galima. Kam tokios reikia?
Tokio argumento priremtas, iškart nė negalėjau atsakyti mažajam kaimynui. Tikrai, ir perlipti galima, ir...
- O tavo tėtis kodėl žoliapjove vis šienauja, juk nei karvės, nei ožkos neturite, kam ta žolė? - klausiu.
Tyli. Pagaliau išsiaiškinome - kad gražiau būtų!..
 

 

VIESULAI... SMEGENYSE
Dar pamename: Lietuva - prasigėrusi, Lietuva - savižudžių kraštas, Lietuva - labiausiai nuskurdusi... Ištisi srautai negatyvo mūsų valstybės, jos žmonių adresu. Bėda, kad ir mes patys to net nebandome neigti, kontratakuoti kitokiais - teigiamais - pavyzdžiais. O menkai išsilavinusiam žmogeliui, kurio nepasiekia objektyvi informacija, kas lieka? Piešti kokį nors plakatą, čiupti trispalvę, aktyviausiam griebti garsiakalbį, blogiausiu atveju keptuvę ir į gatvę.
Ne kartą per televiziją stebėjau tokias „viešojo intereso gynimo" demonstracijas: moterėlės dailiai apsirengusios, o rėkia apie... skurdą. Po kelių dienų skaitai spaudoje, kad nusikaltėliai ar kitokio plauko sukčiai iš patiklių senukų, gavę prieigą prie jų sąskaitų, iš banko „išsiurbė" keliolika ar net kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Dabar vėl: 5G ryšys gali pakenkti sveikatai, vėjo jėgainės sudarkys mūsų brangios šalelės vaizdą, tie besisukantys sparnai sujauks žmonių ir gyvulių ramybę. Vėl piešiniai, vėl raginimai vienytis prieš tuos vėjo monstrus ir savanaudžius ponus. Atsiranda šiandieninių donkichotų, kovojančių su šiandieniniais vėjo malūnais. Arba vėl. Tik spėjo Lenkijos prezidentas atvažiuoti į Vilnių, vėl piketas!..
Nežinau, gal čia aš žiauriai klystu, bet ar ne laikas spustelėti stabdžius, nes dažnai vaizduojame „gatvinę demokratiją".

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-11-19 12:18
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media