2020 m. rugpjucio 7 d., Penktadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Žurnalistas irgi žmogus

*print*

Apolinaras Juodpusis: LIEPOS MĖNESIO MINTYS

2020-07-21
 
Apolinaro Juodpusio nuotr.

Apolinaro Juodpusio nuotr.

LIEPOS MĖNESIO MINTYS
Apolinaras Juodpusis
Vasara, bet jau baigia nužydėti liepos. Buvo gražu - kai kur jų šakos linko nuo vaistingųjų žiedų. Žiniasklaidoje pasipylė pranešimų apie gausų baravykų derlių, nors tradicinė Grybų šventė Varėnoje atšaukta dėl galimo COVID-19 viruso plitimo. Pavojus turbūt šiek tiek atslūgo, nes Vilniaus gatvėse ir įprastinėmis, ir poilsio dienomis žmonių labai daug. Įvairiakalbė minia - vilniečiai, miesto svečiai ir, žinoma, turistai užplūdo ne tik senamiesčio gatves, gatveles, aikštes, skverus, klega jie susiradę pavėsį, vaišinasi, diskutuoja. Panašu, manau, ir kitur Lietuvoje.
Vieną liepos dieną pasiekiau Lukiškių aikštę: mane sudomino pristatoma 63-ioji kasmetinė Pasaulio spaudos fotografijų konkurso rezultatų paroda. Įspūdingi skaičiai parodos stenduose, įspūdingos fotografijos. Konkurse dalyvavo 4282 fotografai iš 125 šalių, jie pristatė beveik 73 tūkstančius nuotraukų, o čia dalis geriausiųjų. Eini nuo stendo prie stendo ir apima keistas jausmas: graži Žemė - žmonių planeta (Antoine de Saint-Exupery), kiek joje įspūdingų lygumų ir kalnų, upelių, upių, jūrų, vandenynų, kokia floros ir faunos įvairovė, o gyventojų skaičius, girdisi, jau viršijo septynis milijardus. Bet štai kitkas: baisūs, niokojantys gaisrai Australijoje ar Kalifornijoje, potvyniai, uraganai, sausros, kitokios ekologinės katastrofos įvairiose mūsų planetos vietovėse. Ir čia pat, greta ramaus darbščių žmonių triūso, genocido proveržiai, karai, pabėgėlių, migrantų srautai...
Visa tai fiksuoja darbštūs, kantrūs, bebaimiai viso pasaulio spaudos fotografai, kurių nuotraukos čia, ramioje Lukiškių aikštėje, plevėsuojant didingai istorinei Lietuvos valstybės vėliavai, taip keistai derinasi (ar visai nesiderina) su šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios kariliono garsais, su mažyliais, kurie krykštauja čiurlenančiuose fontanėliuose, su mergyte, bandančia pasigauti balandį, netgi su mero smėliuku dirbtiniame paplūdimyje ir tuo nevala šiauliečiu, kuris tą smėliuką papildė netikusiu ingredientu (Ritos Miliutės žodžiais... šūdu).
Vilnius tą liepos 18-ąją buvo pilnas muzikos - nuo vidurdienio iki vėlumos vyko Muzikos dienos koncertai, žiūrovų, klausytojų buvo pilna pagrindinėse sostinės arterijose, ir kažin ar kam tądien buvo svarbu, kad kažkur į užmiestį skriejo greitosios pagalbos automašina su garsiniais signalais, kad gal kažkur kilo šeimyninis barnis, kad netoli vadinamosios Mindaugo „Maximos" sėdi senutė ir laukia, kol į jos plastmasinę dėžutę įkris praeivio mestas vienas kitas centas.
O Vilniaus liepos, dar neseniai žydėjusios kaip toje dainoje gelsvai gelsvai, užleidžia eilę kitam šios vasaros grožiui...

Paskutinį kartą atnaujinta: 2020-07-21 11:00
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media