Žiniasklaida Lietuvoje

Sigita Nemeikaitė

“Žurnalistas pokyčių laike” – šia tema aktyviai diskutavo Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyriaus nariai, susirinkę į tradicinį pokalbių klubo susitikimą, vykusį Adomo Mickevičiaus muziejuje.

Pastarasis laikas, atnešęs daug pokyčių ne tik visuomenėje, bet ir žiniasklaidos rinkoje, iškėlė naujų iššūkių. Daug žurnalistų atsidūrė bedarbystės akivaizdoje: kaip pelnytis duoną ir prisitaikyti naujoje situacijoje.

Todėl neatsitiktinai pokalbį pradėjo Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Birutė Balynienė, ir iš savo asmeninės patirties žinanti bedarbystės skonį.

“Žurnalistų situacija šiuo metu sudėtinga. 2009 m. darbo biržoje buvo įsiregistravę  304, o šių metų sausį  - 23 žurnalistai, kai tuo tarpu laisvų vietų registruota 6. Darbo birža stengiasi ieškantiems darbo kolegoms suteikti motyvaciją. Tik aktyviai ieškantys, pasitikintys savimi gali surasti naujų darbų”, - kalbėjo netolimoje praeityje žinoma žurnalistė, Lieuvos darbo biržos atstovė spaudai B.Balynienė.

Viešnia nepiešė guodžiančių pastarojo meto perspektyvų. Registruotų bedarbių skaičius Lietuvoje artėja prie 300 tūkst., valstybės sektoriuje toliau numatomi atleidimai.

Pokalbio dalyviai išgirdo ir konkrečių darbo netekusių kolegų istorijų. “Mes palikti ramiai numirti”, - replikavo žurnalistė Brigita Balikienė, darbo netekusi, uždarius žurnalo “Istorijos” leidybą. Ji neslėpė, kad po to beveik pusmetį buvo priversta bendradarbiauti su vienu žurnalu, kuris prieštaravo jos vertybinėms nuostatoms, todėl neapsikentusi trenkė šios redakcijos durimis.  Žurnalistė aktyviai ieškojo darbo, tačiau tik palyginti neseniai įsidarbino vienoje leidyklų. Laisvai samdomos  žurnalistės duoną pelnosi ir Daiva Červokienė, bendradarbiaudama su keliomis redakcijomis, o atsiradus daugiau laiko  išleido knygą pamėgta žolininkystės tema. Gyvas ir labai pozityvus pavyzdys, kaip galima save realizuoti kūryboje yra Goda Ferensienė, neseniai išleidusi jau trečiąją savo knygą.

“Turiu turtingą prieš 15 metų mirusio vyro archyvą. Apie 30 metų mano šeima gyveno kaimynystėje su Algirdu Brazausku. Todėl pirmoji pradėjau rašyti prisiminimus bei tą istoriją, kurią išgyvenau anuometinėje aplinkoje. Už savo rašytą žodį esu sulaukusi nemažo puolimo”, - tvirtino aktyvi Žurnalistų sąjungos narė G.Ferensienė.

Diskusijas stipriai įsiūbavo Lietuvos žurnalistų sąjungos(LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, pristatęs galimas naujas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas bei iš to plaukiančias pasėkmes bei žurnalistikos tendencijas.

“Turėjome vieną liberaliausių įstatymų, tačiau jo pakeitimai žurnalistams geresnių laikų  nežada”, - konstatavo D.Radzevičius. 

LŽS pirmininkas vaizdžiai apibūdino šiuolaikinio žurnalisto, kurį radikaliai  keičia laikas, įvaizdį bei jo darbo pobūdį. Tai žurnalistas  “terminatorius”, kitaip tariant, robotas,  kuris turi darbdavį  ir vykdo jo visas – įmanomas ir neįmanomas - misijas. Kitas žurnalisto tipas tai “multibrendas”, kuris dirba kaip laisvai samdomas, yra pelnęs vardą ir pasižymi universalumu. “Jis rašo, fotografuoja, filmuoja ir save transliuoja. Tai aktyvus ir matomas, atpažįstamas,ypač įvairiuose socialiniuose projektuose,  žurnalistas ”, - pastebėjo D.Radzevičius. Kita vertus, pasak LŽS pirmininko, naujasis Visuomenės informavimo įstatymas ketina atverti daugiau erdvės pastarajam žurnalistui, nes suteiks lygiavertę padėtį su turinčiaisiais nuolatinį darbdavį, pavyzdžiui, leis  pačiam akredituotis ir pan.

Pokyčių laikas diktuoja ir naujus LŽS veiklos uždavinius. D.Radzevičiaus tvirtino, kad žurnalistų profesinė organizacija ateityje telks didesnes pastangas profesiniam mokymui, tobulėjimui, žinių skleidimui. Jų pasisėmę LŽS nariai greičiau prisitaikys prie laiko reikalavimų, kitaip jiems gresia “išnykimas” iš savo profesijos.

Daugiau apie vykusią diskusiją galite skaityti LŽS Vilniaus skyriaus puslapyje "Aktualijos".