Archyvas :: Ar didesnis žiniasklaidos subjektyvumas ir šališkumas trukdo visuomenei?
Živilės Jakubkaitės nuotraukoje: gal žmones vis labiau domina aiški, nors dažnai subjektyvi, autoritetų nuomonė?
Šį antradienį (kovo 16 d.) 10.05 val. Žinių radijo laidoje „Žiniasklaidos anatomija“ vyks diskusija apie vis labiau žiniasklaidoje ir žurnalistikoje dominuojantį subjektyvizmą bei šio reiškinio keliamus iššūkius demokratinei visuomenei.
Žiniasklaidos objektyvumo klausimas, o tiksliau problema, tampa ne tik nuolatinių debatų objektu. Šį reiškinį tyrinėja ir psichologai, ir sociologai, ir komunikacijos specialistai. Tačiau beveik neginčijamu faktu tampa tai, kad šiuolaikinė žiniasklaida ne tik mielai įsileidžia vis daugiau subjektyvių nuomonių, bet ir pati aktyviai propaguoja vieną ar kitą idėją. Panašu, kad didesnio objektyvumo siekiančios laidos ar publikacijos užima vis mažiau vietos ir dėl to, kad visuomenė mažiau domisi menamu objektyvumu. Žmonės dažnai reikalauja įdomių ir aštrių, nors ir subjektyvių, nuomonių ar vertinimų.
Todėl kyla bent keletas svarbių klausimų ne tik apie objektyvumo trūkumo problemą, bet ir apie visuomenės poreikį gauti objektyvią informaciją. Gal iš tiesų visuomenei ir nereikia menamo ar tikro objektyvumo? Gal žmones vis labiau domina aiški, nors dažnai subjektyvi, autoritetų nuomonė? Ar politikoje, ekonomikoje ir kitose srityse galima kalbėti apie kokį nors objektyvumo siekį, kai viešoje erdvėje iš esmės kaunasi skirtingos pasaulėžiūros ir subjektyvios nuomonės, o skirtingos medijos ir užtikrina nuomonių įvairovę?
Pokalbyje apie tai dalyvauja poetė, prozininkė Giedrė Kazlauskaitė, Vilniaus Universiteto Žurnalistikos instituto lektorius, dr. Deimantas Jastramskis, savaitraščio „Litovskij kurjer“ redaktorius Denisas Tarasenka.
Laidą „Žiniasklaidos anatomija“ bendrai rengia Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žinių radijas. Studijos tel. 8-5 243 1431. Laidą veda Dainius Radzevičius.
Komentarai (0)