Žiniasklaida Lietuvoje

Regina Varnienė Janssen,

Jolanta Budriūnienė

Naujajame skaitmeninio projekto etape vienu iš svarbiausių uždavinių Nacionalinėje bibliotekoje laikytini lietuvių išeivijos spaudos skaitmeninimo darbai. Atverti visuomenei šį ypač lietuvių kultūros paveldui svarbų spaudos masyvą skatina keletas priežasčių.

Pirmiausia pažymėtinas neatslūgstantis domėjimasis ilgus dešimtmečius dėl politinių motyvų nuo visuomenės slėpta informacija apie užsienio lietuvių gyvenimą ir įvairiapusę veiklą. Siekiant užpildyti susidariusią istorijos spragą, iki šiol aktyviai nagrinėjamos ir visuomenei pristatomos lietuvių išeivijos tematikai skirtos publikacijos, rengiamos monografijos, publikuojami mokslo darbai.

Lietuvos universitetuose užsienio lietuvių veiklos bruožai vienu ar kitu aspektu apibendrintai nagrinėjami studentų bakalauro, magistro darbuose. Kaip tik dėl to susiduriama su kita problema - nors Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir yra sukaupusi patį pilniausią lietuvių išeivijos spaudos rinkinį, juo pasinaudoti tolimesnėse šalies vietovėse, užsienyje gyvenantiems skaitytojams yra be galo sudėtinga, o kitos šalies bibliotekos toli gražu negali pasigirti išsamiais išeivijos spaudos fondais.

Dažnoje rajono bibliotekoje pavienių dovanotojų dėka sukomplektuoti rinkiniai yra gana fragmentiški, nesudarantys sąlygų išsamiai jais naudotis. Kita vertus, kitose šalies bibliotekose saugoma leidinių, kurių iki šiol nepavyko sukomplektuoti Nacionalinės bibliotekos fonduose. Tai skaitytojams sukelia daug nepatogumų, o kartais sudaro ir neįveikiamas kliūtis pasiekti vieno ar kito leidinio numerius.

Dar vienas, labai svarbus faktorius yra spaudinių, ypač periodinių kokybė. Saugoti privačiose namų bibliotekose, kartais spaudiniams Tėvynėje ne visiškai pritaikytomis sąlygomis, jie bibliotekas pasiekė pakankamai prastos kokybės. Todėl nors ir turėdamos savo kolekcijoje unikalius pokario Vokietijos DP lietuvių stovyklų leidinius, po tolimiausias pasaulio šalis išsibarsčiusių lietuvių bendruomenių spaudinius, įvairių visuomeninių, politinių, profesinių organizacijų spaudos komplektus, bibliotekos susiduria su panaudojimo ir išsaugojimo problema.

Norint užtikrinti ilgalaikę autentiškų egzempliorių apsaugą, reikėtų riboti naudojimosi jais galimybes arba suteikti skaitytojams progą naudotis spaudinių kopijomis.

Skaitmeninimo procesas - yra geriausias visų išvardintų problemų sprendimo būdas, padėsiantis įveikti ir geografinę atskirtį, ir palengvinsiantis naudojimosi lietuvių išeivijos spauda galimybes, o taip pat užtikrinsiantis šio unikalaus spaudos archyvo autentiškų pavyzdžių išsaugojimą.

Publikuoto lietuvių išeivijos spaudos paveldo skaitmeninio procesas bei skaitmeninio jo turinio išsaugojimas atminties institucijose kartu yra tarsi skolos grąžinimas išeivijos lietuviams už jų pastangas sukauptą savąjį spausdintą žodį perduoti prieš du dešimtmečius nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos skaitytojui. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvos institucijos, suvokiančios neabejotinai didelę šio spaudos fondą vertę, pajėgios atsilyginti tiems dvidešimtojo amžiaus pabaigos knygnešiams, kurių dėka į Lietuvą buvo siunčiamos privačiose bibliotekose saugotos spaudos kolekcijos.

Skaitmenintas jų turinio atvėrimas Lietuvos ir pasaulio skaitytojams yra naujas ir labai svarbus žingsnis lietuvių išeivijos paveldo pažinimo procese. Realizuodama skaitmeninio projektą, Nacionalinė biblioteka tikisi supratimo ir geranoriško bendradarbiavimo su gausaus skaičiaus leidyklų, organizacijų, kolektyvų atstovais.

Gražiu pavyzdžiu ir simboline šių darbų pradžia tapo „Pasaulio lietuvio" leidėjo - Pasaulio Lietuvių Bendruomenės leidimas perkelti į skaitmeninį formatą visus 1963- 2010 m. išleistus žurnalo numerius. Autorinę licencinę sutartį dėl šių darbų įteisinimo 2010 m. kovo mėn. 25 d. pasirašė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis ir projekto „Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra" vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja, Bibliografijos ir knygotyros centro direktorė, Regina Varnienė Janssen.

Šiandien galima pasidžiaugti ir sutartimis, pasirašytomis su „Vokietijos LB valdybos informacijų" bei „LKI Jahrestagung- Suvažiavimo darbai" rengėjais, tolimosios Australijos Tasmanijos universiteto Lietuviškų studijų sambūrio leidėjais dėl žurnalo „Lithuanian papers" bei biuletenio „Baltic news" skaitmeninio darbų.

Projekto vykdytojai viliasi, kad abipusio bendradarbiavimo dėka 2010-2012 m. laikotarpiu į skaitmeninį formatą pavyks perkelti pilniausią lietuvių išeivijos spaudos fondo rinkinį ir įvykdyti savo užsibrėžtus uždavinius dėl ilgalaikio lietuvių kultūros paveldo išsaugojimo ir atvėrimo vartotojams.