Archyvas :: J.Šalkauskas: keturi dešimtmečiai su mikrofonu
Nežinomo autoriaus nuotraukoje: Juozas Šalkauskas žinomas ne tik kaip lietuvių kalbos virtuozas, bet ir kaip fotografijų autorius
Agnė Klimčiauskaitė
Spaudos apžvalgininkas Juozas Šalkauskas, rugpjūčio 3 d. minėsiantis 40 metų darbo LRT sukaktį, puotos kelti neketina. Kukliai tarsteli, kad tiesiog dirba mėgstamą darbą ir jam atiduotų metų neskaičiuoja.
Leidęsis į prisiminimus apie pirmuosius savo žingsnius radijuje J.Šalkauskas juokavo, kad sunkiausia jam buvo... išmokti kalbėti lietuviškai.
"Esu kilęs iš Joniškio ir tuomet šnekėjau tarmiškai. Buvo sunku persilaužti, bet iki šios dienos dabartinės lietuvių kalbos žodynas yra pagrindinė mano stalo knyga. Tarsi Biblija. Niekada nesibodžiu žvilgtelėti, kaip vienas ar kitas žodis kirčiuojamas. Kitaip būti geru diktoriumi neįmanoma - kad ir kiek žinotum, kartais suabejoji, o suabejojus, būtina pažiūrėti", - "TV dienai" sakė J.Šalkauskas.
Kaip paminėsite solidžią darbo LRT sukaktį?
Atostogausiu. Šia proga Lietuvos radijas mane pašnekino laidoje "Ryto garsai". Tai ir buvo visas paminėjimas.
Sutikote ilgiau už jus LRT dirbančių žmonių?
Kalbant apie LRT, reikia atskirti kūrybinius ir techninius darbuotojus. Tarp pastarųjų gal ir yra, o tarp diktorių - tikrai ne. Tik Bernadeta Lukošiūtė. Bet ji buvo išėjusi kurį laiką, o aš visą laiką dirbau.
Kokie įvykiai jums buvo įsimintiniausi per šiuos keturis karjeros dešimtmečius?
Vieną įsimintiniausių - sausio 13-ąją, kai sovietų kariuomenė mus išvijo iš LRT, - galėčiau pavadinti tragiškai kuriozišku. Išsinešėme Lietuvos himno įrašą, keletą šaukinių.
Tuomet buvau vienas iš tų, kurie pradėjo radijo transliacijas iš Aklųjų ir silpnaregių garso įrašų namų. Beje, čia ir iki šiol garsinu knygas. O tada sausio 15 d. 6 val. ryto pradėjome žinias ir paleidome Lietuvos himną. Paleisti paleidome, bet ne tuo greičiu. Tuo metu magnetofonai buvo dviejų greičių - 38 ir 76. Iš nepatyrimo ir neapsižiūrėjimo himnas pradėjo suktis dvigubai greičiau.
Kokių dar kuriozų jums pasitaikė?
Kurioziška ir klasikine tapusi frazė: "Išjunkite radiją, Kalėdų Senelio nesigirdi." Jau 33 metus pasiverčiu Kalėdų Seneliu. To nenumanydami vieni žmonės nesuprato, iš kur tas radijo balsas sklinda, tad ir pasakė šitą frazę. O ji ėmė ir prilipo. Ne visiems suvokiama, kad žmogus iš radijo gali būti ir Kalėdų Seneliu.
Su kuriais žmonėmis buvo maloniausia įdomiausia dirbti?
Kai dirbau televizijoje, daug kas vidury dienos su manimi pasisveikindavo "Labas rytas". Sakydavo, kad aš - lyg jų šeimos narys. O įdomu dirbti buvo su daugeliu žmonių, negalėčiau visų išvardyti.
Jei reikėtų vėl rinktis gyvenimo kelią, ryžtumėtės būti diktoriumi?
Be jokios abejonės. Diktorystė man davė daug, darbas prie mikrofono suteikė įgūdžių, kuriuos aš vėliau panaudojau vesdamas visas Dainų šventes nuo 1975-ųjų, įvairius kitus renginius, sporto šventes. Šeštadienį vėl būsiu Medininkuose, kur jau 19 metų vedu ceremonialą. Manau, kad dirbdamas diktoriumi, bendraudamas su žmonėmis, dalyvaudamas renginiuose suprasdavau daugiau nei kiti. Dabar, per radiją apžvelgdamas spaudą, taip pat galiu pastebėti, kas aktualu vienai ar kitai žmonių grupei. Tai - turtinga patirtis.
Jauni diktoriai šiandien linčiuojami vyresnių kolegų ir kalbos sergėtojų. Net sakoma, kad tikrų diktorių nebėra.
Tokios specialybės kaip diktorius išties nebėra - ji išnaikinta. Žinias rengia ir skaito redaktoriai. Tapti diktoriumi mano laikais buvo labai sunku. Pirmą kartą bandžiau 1969 m., konkurse pasisekė tik 1970-aisiais. Pretendentų tuomet būdavo 400-500, o atrankos sąlygos - labai griežtos. Jeigu jau kas patekdavo, ilgai dirbdavo. O šiandien tikrai ne visi diktoriai į lietuvių kalbos žodyną pažiūri. Ir jei kartais kai kuriems pasakau pastabą, patarimą, būna labai nepatenkinti.
Iš tiesų kas rytą keliatės 3 val.?
Taip, nes radijuje mano pirmoji apžvalga prasideda 5.05 val. Kartais dieną valandėlę pamiegu, neturiu nemigos problemos. Anksčiau tarp radijo apžvalgų būdavau televizijoje. O dabar iš televizijos esu išmestas.
Jaučiate nuoskaudą, kad Lietuvos televizijai tapote nereikalingas?
Taip, nes iki šiol nežinau, kodėl buvau išmestas, niekas to nepaaiškino. "Labame ryte" dirbau aštuonerius su puse metų ir manau, kad neblogai dirbau. Tiesiog susirinko trijulė - LRT generalinis direktorius, LTV direktorius ir Lietuvos televizijos naujienų vadas ir pasakė, kad viskas baigta. Lyg bandė pagrįsti, esą dėl to, kad dirbu ir radijuje, ir televizijoje. Bet tokių žmonių pilna ir jie darbuojasi toliau.
Priimtumėte pasiūlymą grįžti į televiziją?
Tikrai nežinau. Dabar priešakyje - atostogos.
Prie kurios valdžios jums buvo lengviausia dirbti?
Jei nori dirbti, nelabai kreipi dėmesio į valdžią. Profesionalas atlieka savo darbą, ir valdžia jam įtakos neturi.
„Kauno diena"
Komentarai (0)