Žiniasklaida Lietuvoje

Aurelija Arlauskienė,
almanacho "Žurnalistika" redaktorė

Vytis laiką - Sizifo darbas. Bet, skirtingai negu dievų nubaustajam, mums pavyko įritinti akmenį į Laiko kalną - šiemet išleidę du almanacho numerius („Žurnalistika 2009" ir „Žurnalistika 2010") pasivijome nueinančią dieną.

Taigi nuo šiol almanachas „Žurnalistika", išeisiantis kiekvienų metų pabaigoje, fiksuos tų metų įvykius. Ir žurnalistus tų įvykių verpetuose. Vienas jų - politika. Stebėdamas 2010 - ųjų žiniasklaidos politikos lauko figūras Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas naujame leidinyje tiesiai klausia, ar daug kas galėtų rasti svarių argumentų atremti teiginį, kad būtent žurnalistai užduoda politines užduotis bet kurio lygmens politikams, o paskui bendradarbiauja, tas užduotis realizuodami? Profesorius Gintautas Mažeikis sako, kad žurnalistai objektyvumą derina su režisūra ir pinigais, o kolegė Vija Pakalkaitė meta nuogut nuogutėlį klausimą, už kiek išparduodame paskutinius pasitikėjimo likučius?!

Tampa nebejauku žvelgti į pasaulį iš ketvirtosios valdžios stalčiuko, į kurį nežinia kada sulindome. Buvimas jame, taigi pačių savęs priskyrimas prie pasaulio galingųjų, mūsų profesijai atneša vien žalą. Tad gal jau pats laikas iš jo išsikratyti ir, užuot demonstravus valdžią, prisiminti žurnalistikos misiją.
Tarnystę visuomenei.
Žmogui.
Laikas pradėti šviesti, kaip jam ...vartoti žiniasklaidą. Juk jeigu teigiama, kad žiniasklaida - verslas, o jos sukuriamas produktas - prekė, vartotojui turi būti suteikta visapusiška informacija, kas ir kur ją gamina, kiek ir kokių priedų joje galima rasti. Būtent toks, šviečiamasis, ir yra Deimanto Jastramskio žodis apie žiniasklaidos nuosavybę, jos įsigijimo ir koncentracijos peripetijas. Jį papildo kolega Mindaugas Jackevičius, primindamas, kad nors Visuomenės informavimo įstatymas ir draudžia valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjais ir jų dalyviais, tačiau Lietuvoje laikraščio savininkai yra ir rajono meras, ir partijos skyriaus pirmininkė; partija turi dienraščio akcijų, o savivaldybės tarnautoja kartu dirba rajono laikraščio vyriausiąja redaktore.

Jolanta Mažylė, aiškindamasi šį klausimą, nėrė gilyn - atliko regioninės ir vietinės spaudos darbuotojų apklausą, mėgindama išsiaiškinti, kokį poveikį redakcinei veiklai turi regiono visuomeniniai, politiniai ir ekonominiai santykiai. Džiugui Paršoniui dėstant apie socialines technologijas ir ...tylintį žurnalistą, vėl kyla pamąstymų apie žiniasklaidos siekiamybę besąlygiškai tarnauti žmogui. Kol tai taps neatsiejama kasdienybe, labai svarbios funkcijos tenka Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijai.
Ir, žinoma, žurnalisto sąžinei.
Apie ją almanache atvirai kalba šių metų dr. Vinco Kudirkos premijos laureatė Gražina Juodytė iš Klaipėdos. Viską žinančių, teismo funkcijas prisiėmusių kolegų darbų fone keistai graudžiai skamba Gražinos žodžiai apie tai, kad šiuolaikinėje žurnalistikoje yra daug neatsakomybės ir nepagalvojimo, jog taip galima sužeisti žmogų, jo šeimą.

Įdomios Juozo Baldausko, jau 35 metus redaguojančio žurnalą „Mokslas ir gyvenimas", mintys. Jis kartu su Angelina Liaudanskiene aptaria, kas padeda išlikti konkurencinėje kovoje ir kuo stiprinamas leidinio imunitetas.

Istorijos vingiais vedžioja Algimantas Degutis, Loreta Jastramskienė, Rasa Liškauskaitė, Domas Šniukas, Vytas Urbonas. Apie žurnalistiką be sienų rašo Viktoras Denisenko ir Monika Poškaitytė.

Almanachą "Žurnalistika" leidžia Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia projektą "Žurnalistikos ir visuomenės dialogas almanache "Žurnalistika".

Leidinys platinamas centrinėje LŽS būstinėje (S. Konarskio 49, Vilniuje), taip pat LŽS skyriuose ir klubuose.