Žiniasklaida Lietuvoje

Povilas Sigitas Krivickas,

NŽKA pirmininko pavaduotojas

Kai šeimoje atsiranda naujas narys, keliamos krikštynos. Prieš jas būna nelengvas laikotarpis, kol naujagimiui parenkamas vardas. Šį kartą tokio keblumo nebūta, nes naujagimis jau turėjo vardą prieš atsirasdamas. Taip yra todėl, kad turime omenyje ne biologinį, o kūrybinį naujagimį - žurnalą „Prie Nemunėlio".  Buvo tikrai malonu dalyvauti jo dar vieno numerio sutiktuvėse.

Trečiąją rugpjūčio savaitę Rokiškio rajono skaitančiajai bendruomenei pristatytas trisdešimtasis kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio" numeris. Jame - daug naujų kūrėjų veidų, pirmą kartą publikuojami rankraščiai, apybraižos apie žymius rokiškėnus, interviu su kraštiečiais. Tai - pasakojimas apie fotomenininką Vilių Jasinevičių (aštuoniasdešimtmečio proga), pokalbis su aktoriumi Ferdinandu Jakšiu, prisiminimai apie teatro primadoną Moniką Mironaitę, dailininko Dano Andriulionio eskizai.

Verta prisiminti prasmingą sumanymą - atgaivinti 1989-1997 metais leistą kultūros laikraštį "Prie Nemunėlio". Jį įgyvendino Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė, Alfonso ir Juozo Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė Alicija Matiukienė. Atgimusio "Prie Nemunėlio" leidinio pasirodymas 2006 metais buvo gražiai susietas su keletu reikšmingų sukakčių. Viena jų - tuomet minėtas žurnalo "Naujoji Romuva" 75-metis. Tą populiarią prieškario kultūros tribūną Kaune 1931 m. įkūrė ir iki baisiosios pervartos 1940-aisiais redagavo kraštietis Juozas Keliuotis. Antroji leidinio atgaivinimo dingstis - leidėjo brolio, jam uoliai talkinusio redakcijoje, Alfonso Keliuočio 95-osios gimimo metinės. Nuo 2007 metų žurnalas „Prie Nemunėlio" leidžiamas kas pusmetį.

Šiandieniniai leidėjai stengiasi tęsti vyresniosios kartos rokiškėnų inteligentų, parengusių šešiolika laikraščio "Prie Nemunėlio" numerių, prasmingą švietėjišką veiklą. Leidinyje pristatomas krašto paveldas, primenami iškilūs krašto šviesuoliai, apžvelgiamos rajono kultūrinės veiklos aktualijos, įvairiapusiška rajono kultūros, švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veikla.

Žurnale spausdinama kraštiečių poetų ir rašytojų, vietos literatų, rajono moksleivių kūryba bei kritika, ko labai stinga pigiomis sensacijomis mintančioje ir pasipūtėliškoje vilniškėje periodikoje. Žurnalo puslapiuose pristatomi ir kitų Lietuvos regionų kūrėjai bei jų darbai. Žurnalo parengimu rūpinasi redakcinė kolegija, vadovaujama atsakingosios redaktorės Alicijos Matiukienės. Leidinį apipavidalina ir iliustruoja fotomenininkas Albinas Kuliešis. Rokiškio krašto kultūros žurnalas reikšmingas ne tik čionykštės bibliotekos, Rokiškio rajono, bet ir visos Lietuvos kultūriniam gyvenimui įprasminti.

Per kiekvieno žurnalo „Prie Nemunėlio" numerio pristatymą šiltai prisimenami jo pirmtako bendravardžio laikraščio leidėjai, redaktoriai A. Keliuotis ir E. Vajegienė. Simboliška, jog bene daugiausia šį leidinį yra nagrinėjęs kraštietis literatūrologas Vitas Areška. Būtent jam per A.Keliuočio 100-ųjų gimimo metinių minėjimą buvo įteikta Juozo Keliuočio premija. Ji primena vieną iškiliausių mūsų kultūrinio paveldo atstovų, kuris 1935-1937 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. 1943-1944 m. J. Keliuotis redagavo kultūros žurnalą „Kūryba". Jame siekė suburti jaunus menininkus, nes  kūrybingą tautos dvasią laikė pagrindiniu mažos tautos stiprybės įrodymu.

1944 m. J. Keliuotis tapo Lietuvos išlaisvinimo tarybos ideologiniu patarėju, leido pogrindinį žurnalą „Aušra". Už tai 1945 m. jis sovietinių „išvaduotojų" buvo suimtas ir tardytas, ištremtas į Pečioros lagerius. 1947 m. grįžo į Lietuvą, bet 1952 m. vėl suimamas. Iš Solikamsko lagerių sugrįžo 1956 m. Kadangi laikėsi nepriklausomos Lietuvos idealų - neparašė viešos atgailos, jo straipsniai nespausdinti jokiame žurnale, buvo nuolat sekamas kagebistų Nepaisydamas visų kliūčių, J. Keliuotis daug kūrė, laiškais bendravo su lietuvių menininkais emigrantais, vertė knygas, domėjosi moderniuoju menu, sutelkė apie save senų ir naujų bičiulių ratą, tapo vena populiariausių disidentinių figūrų pokario Lietuvoje.

Įamžinant šviesų talentingų brolių atminimą, jų nuopelnus krašto kultūrai, 2004 m. vasario 16 d. Rokiškyje atidarytas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras, įsteigta Literatūrinė Juozo Keliuočio premija. Vilniaus Universiteto Žurnalistikos institute atidaryta Juozo Keliuočio auditorija.

Mintimis grįžtant į leidinio „Prie Nemunėlio" trisdešimtojo numerio sutiktuves, norisi palinkėti stiprybės jo leidėjams telkiant kūrybines rokiškėnų pajėgas. Šiais laikais tolygiai svarbu užsitikrinti ir finansinę paramą iš geranoriškų rėmėjų, rajono savivaldybės, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo.

Ši parama grįžta nuostabiais dvasiniais žiedais. Tarp jų - seserų  Justinos ir Simonos  Zajančauskaičių „Muzikiniai sugrįžimai". Ko išmokusi Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje, Justina pademonstravo smuikuodama žurnalo sutiktuvių dalyviams. Simonai, F. Liszto konservatorijos Veimare (Vokietija) studentei, šį kartą pasirodyti galimybių nebuvo, nes bibliotekos salėje kol kas nėra rojalio. Tačiau abi sesutės ne kartą yra džiuginusios kraštiečius savo bendrais pasirodymais per Rokiškio klasikinės muzikos vasaros festivalį. Į jį seserų Zajančauskaičių paskatinti atvyksta pasirodyti jaunieji muzikantai iš įvairių kraštų. Per penketą gyvavimo metų festivalyje dalyvavo jau nemažas būrys profesionalių muzikantų, dainininkų, baleto šokėjų, apie juos surengtos kelios ekspozicijos. Apie „Muzikinių sugrįžimų" istoriją, patirtį ir ateities gražius ketinimus naujajame „Prie Nemunėlio" numeryje pasakoja seserys Justina ir Simona.  

Tai ir yra nuoširdus, gilusis patriotizmas per dvasines dovanas gimtajam kraštui, o ne prisitaikėliška, konjunktūrinė savigyra.