LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė LRT tarybai pristatė antrojo LRT televizijos kanalo - LRT KULTŪROS - plėtros perspektyvas. LRT vadovė atkreipė dėmesį, kad vienas iš didesnių visuomeninio kanalo auditorijos auginimo iššūkių yra tai, kad LRT KULTŪRA kanalo turinys neatitinka jo pavadinimo. Tai komplikuoja prekės ženklo perteikimą žiūrovams, riboja galimybes pritraukti naujos auditorijos. LRT taryba pritarė kanalo plėtros perspektyvai ir rekomendavo inicijuoti platesnę visuomenės diskusiją dėl konkretaus pavadinimo, galinčio pakeisti dabar esantį „LRT KULTŪRA".
Naujausiais duomenimis, LRT KULTŪRA programų struktūroje kultūros programos (menas ir kultūra, švietimas, mokslas) sudaro 25 proc. viso transliuoto laiko, informacinės ir aktualijų programos - 18 proc., filmai -10,7 proc., dokumentika - 8,5 proc. Kita programa (serialai, koncertai, sportas, religinės programos, programa vaikams, tautinėms bendrijoms skirtos laidos) sudaro dar 37,8 proc.
Siekiant geriau atspindėti kanalo transliuojamą turinį, būtina keisti kanalo pavadinimą. Plėtojant antrojo LRT televizijos kanalo prekės ženklą, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, jokiu būdu nebūtų mažinamos kultūros programų apimtys. Atvirkščiai, kultūros laidoms bus skiriamas dar didesnis dėmesys, negu iki šiol, dažniau vertinant jų kokybę ir išliekamąją vertę, įtraukiant ekspertus.
Antrasis Lietuvos televizijos kanalas pradėjo veikti 2003 m. vasario 16 d. Televizija iš pradžių rodyta tik Vilniuje ir Kaune. 2005 m. kanalas imtas transliuoti visoje Lietuvos teritorijoje. Iki 2012 m. kanalas vadinosi LTV2, 2012 m. kanalas pavadintas LRT KULTŪRA.
LRT kanalo LRT KULTŪRA programą sudaro ne tik kultūrinės bei šviečiamosios laidos, filmų klasika, dokumentika, bet ir sporto transliacijos, tautinių bendrijų laidos, popmuzikos koncertai, religinės programos, LRT televizijos laidų kartojimai ir kt. Daugiausiai žiūrovų populiarumo sulaukia sporto transliacijos ir išskirtiniai renginiai.
LRT vadovė apžvelgė Europos transliuotojų antrųjų kanalų situaciją ir kaip buvo plėtojami jų prekės ženklai. Anaiptol ne visos šalys Europoje turi kultūrinio-edukacinio žanro TV kanalus. Iš 17 šalių, turinčio kanalus skirtus kultūrai ir edukacijai, tik trijose šalyse kultūros žanrui priskiriamų kanalų pavadinime yra žodis „kultūra" arba „menas". Tai Lenkijos „TV Kultura", Albanijos „RTSH Art" ir Čekijos „ČT art". Beje, pastarasis („ČT art") veikia nuo 20.00 iki 06.00 val. Kitu laiku tais pačiais dažniais transliuojama vaikams skirto kanalo („ČT Déčko") programa.
Iki 2018 m. vasario Olandijos visuomeninio transliuotojo kanalo pavadinime figūravo žodis „kultūra" - „NPO Cultura", tačiau po NPO prekės ženklo atnaujinimo šis kanalas vadinasi „NPO 2 EXTRA". Pakeitus pavadinimą, kanalo auditorija išaugo nuo 1,1 iki 5 proc., nors kanalo žanras nepakito.
Austrijos kanalas ORF 3 turi prierašą „Informacija ir kultūra". Italai turi nedidelį kanalą „RAI scuola", tačiau daugumoje šalių edukacijai bei kultūrai skirti kanalai vadinami tiesiog „France5", 3SAT, „BR alpha", MRT2. Pavadinimas konstruojamas didžiojo kanalo, jau gerai žinomo prekės ženklo, pagrindu. Ir pavadinime nurodoma, kad tai - 2-as, 5-as kanalas, ar pridedant žodžius extra, alpha ir t.t.
Lyginant kanalų auditorijas, akivaizdi tendencija: kuo siauresnė kanalo specializacija, tuo mažesnė auditorijos dalis. Specializuotų nacionalinių kultūros kanalų auditorija paprastai neperžengia 1,8 proc. LRT KULTŪRA auditorijos dalis siekia 1,1 proc. visos TV auditorijos Lietuvoje.
Kitas LRT tarybos posėdis vyks rugpjūčio 28 d.
Virginija Bunevičiūtė
Atstovė ryšiams su visuomene
S. Konarskio g. 49,
LT-03123 Vilnius
Tel. +3705 236 3240
Mob. +370 686 91963
Faks. +370 5 2363208
lrt@lrt.lt
www.lrt.lt
Komentarai (3)