Lietuvos žurnalistų sąjunga :: Naujienos » Žiniasklaida Lietuvoje » Kiek TV ir radijas uždirbo per Prezidento rinkimus?

Archyvas :: Kiek TV ir radijas uždirbo per Prezidento rinkimus?

2019-06-14

Negalutiniais duomenimis, už reklamą LRT eteryje kandidatai sumokėjo daugiau nei 62 tūkst. eurų (LRT televizijoje - 38659, LRT radijuje - 23371 eurų).

„M-1" grupei buvo skirta daugiau nei 50 tūkst. eurų, o „Radiocentro" grupei - daugiau nei 28 tūkst. eurų.

Interneto portaluose, skleidėjų pateiktais negalutiniais duomenimis, daugiausiai, už beveik 48 tūkst. eurų, buvo reklamuotasi portale DELFI. Portale „15min.lt" kandidatai į prezidentus reklamavosi už beveik 5 tūkst. eurų, portale „lrytas.lt" - už beveik 4 tūkst. eurų. Tyrimų bendrovė „Kantar" apie portalus informacijos kol kas nepateikia.

Duomenis apie pajamas iš politinės reklamos pateikia ir tyrimų bendrovė „Kantar". Pagal jos pateikiamus negalutinius duomenis matyti, kad daugiausiai lėšų buvo skirta reklamai žiniasklaidos grupėje „All Media Baltics".

Pagal šiuos duomenis, šiuose kanaluose kandidatai į Lietuvos Respublikos prezidentus transliavo reklamos už daugiau nei 933 tūkst. eurų.

LNK grupės kanaluose LNK, BTV, TV1 ir „Info TV" kandidatai reklamavosi už daugiau nei 668 tūkst. eurų.

Už reklamą LRT eteryje, pagal „Kantar" duomenis, kandidatai į prezidentus sumokėjo beveik 15 tūkst. eurų (LRT televizijoje - 12880, LRT radijuje - 1981 eurų).

„Lietuvos ryto" televizijoje parodyta kandidatų į prezidentus reklamos už daugiau nei 360 tūkst. eurų.

Skaičiuojant reklamos išlaidas radijo stotims, „M-1" grupei („M-1", „M-1 Plius", „Lietus"), kandidatai 5 prezidentus sumokėjo daugiau nei 57 tūkst. eurų, „Radiocentro" grupei ( „Radiocentras", „Russradio") - beveik 35 tūkst. eurų.

Spaudos lyderiai - savaitraštis „Savaitė" (48 763 eurų) ir dienraštis „Kauno diena" (25116 eurų). Dienraštyje „Lietuvos rytas" kandidatų į prezidentus reklamos skelbta už 9921 eurą.

Kelia klausimus dėl reklamos LRT

Visuomeninio transliuotojo eteryje reklama draudžiama nuo 2015 m. pradžios, tačiau politinei reklamai taikoma išimtis. Įstatyme yra minima, kad LRT programose gali būti skleidžiama informacija, kuria siekiama propaguoti kultūrinę, sporto, socialinę ir (ar) šviečiamąją veiklą ir politiką arba tokios veiklos ir politikos iniciatyvas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Aistė Žilinskienė teigė, kad tokia situacija atskleidžia įstatyme paliktą spragą.

„Aš manau, kad iš tikrųjų yra palikta labai neteisinga spraga, kada politinė reklama LRT gali būti transliuojama už pinigus, atlygintinai. Jeigu ji būtų palikta kaip misija politinio švietimo klausimais, rodoma neatlygintinai, visoms partijoms suteikiant vienodas sąlygas, tada dar būtų galima suprasti. Bet kai yra padaryta išimtis atlygintinai rodomai politinei reklamai , tada tai yra visiškai konkuravimas su absoliučiai visomis komercinėmis priemonėmis ir paėmimu iš jų didesnės dalies lėšų, nes komerciniams kanalams tai yra išgyvenimo dalykas, o LRT yra tik priedėlis - vis tiek ji yra išlaikoma iš kitų pinigų, tad taip tikrai neturėtų būti. Čia tikrai yra įstatymo spraga, kur šitiek metų buvo, ir eilinį kartą yra nepanaikinta", - kalbėjo A. Žilinskienė.

Jos nuomone, iki šiol šio klausimo nebuvo imtasi spręsti tiesiog todėl, kad niekas niekada neturėjo laiko į jį įsigilinti, o kol neatėjo rinkimai, ši problema ir nebuvo aiškiai matoma.

DELFI primena, kad šią savaitę susivienijusios žiniasklaidos priemonės kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą prašydamos suvienodinti sąlygas visoms žiniasklaidos priemonėms. Kreipimesi pažymima, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme esantis apibrėžimas dėl reklamos yra per platus ir sukuria galimybę LRT laisvai interpretuoti, kas gali būti „rėmimo pranešimu". Todėl praktikoje matome atvejų, kai politinė prezidento rinkimų reklama priskiriama informacijai, kuria siekiama propaguoti „politikos iniciatyvas".

Zenonas Vaigauskas, vadovavęs VRK, kai buvo priimtos LRT įstatymo pataisos, numačiusios reklamos LRT draudimą ir taikomas išimtis, sakė, kad tuo metu VRK šiuose procesuose nedalyvavo - LRT derėjosi tiesiai su politikais, tad jis negalėjo pasakyti, kokiu tikslu pataisų tekstas buvo formuluojamas būtent taip. Tačiau tokia situacija, kuri susiklostė, jo nuomone, nėra tinkama ir reikalaujanti dar kartą tikslinti įstatymą.

„Dabar gaunasi, kad LRT rodo mokamą komercinę reklamą už gana didelę kainą, o tai, mano supratimu, nevisiškai atitinka nei pačios LRT įstatymo, numatančio, kad ji yra apmokama iš biudžeto logikos, nei politinių kampanijų logikos. Ta prasme, kad nors LRT rodo iš biudžeto apmokamas diskusijų laidas, tie, kurie yra turtingi, LRT gali prisipirkti dar ir komercinių reklamų. Mano supratimu, jei jau komercinės reklamos LRT nėra, tų iš biudžeto apmokamų laidų turėtų ir užtekti. Tie reklaminiai klipukai turėtų gal keltis į komercines televizijas ir LRT neturėtų su jomis dėl jų konkuruoti", - savo nuomone dalinosi Z. Vaigauskas.

LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė priminė, kad politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas (PPFFK) numato visiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams vienodas teises transliuoti politinę reklamą, kuri, kaip pabrėžia ji, gerokai skiriasi nuo reklamos sąvokos, apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatyme (VIĮ).

„Politinė reklama pagal PPFFK - tai politiko ar jo naudai skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose. O reklama pagal VIĮ - tai skleidžiama informacija, turint tikslą paskatinti įsigyti prekės ar paslaugas. Be to, pagal PPFFK visi be išimties informacijos skleidėjai atsiskaito už politinės reklamos skleidimą VRK, o ne LRTK - iš anksto teikia įkainius, paskui deklaracijas ir t.t. Už politinės reklamos pažeidimus taip pat baudžia VRK, o ne LRTK. Taigi, politinė reklama ir tiesiog reklama reguliuojamos skirtingai. Todėl jokių spragų čia nėra - yra reguliavimas, kuris leidžia apsaugoti LRT eterį nuo piktnaudžiavimo. Kas būtų, jeigu LRT turėtų visus reklamuoti nemokamai?", - kėlė klausimą ji.

Dabartinė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė taip pat pabrėžė, kad pagal dabartinius įstatymus politinė reklama LRT eteryje nėra draudžiama.

„Čia reikėtų diskutuoti ir išsiaiškinti tikrąją įstatymo leidėjo valią, kai buvo kuriamos tam tikros teisės normos, ko buvo jomis siekiama, kokie buvo tikslai, ar ta politinė reklama pateko į apibrėžimą ar ne. Bet reikia, matyt, sutikti, kad šiandien žvelgiant formaliai į įstatymo raidę, nacionaliniam transliuotojui, tai yra LRT, įstatymas nedraudžia transliuoti politinę reklamą, dėl šios priežasties ji yra transliuojama,o kandidatai turi galimybę pasirodyti tos programos metu", - sakė ji.

VRK narys Vilius Semeška nenorėjo vertinti, ar tai yra įstatymo spraga. „Atstovauju VRK, tad tai nėra mūsų kompetencija, čia galbūt kitas reguliuotojas turi vertinti transliuotojo veiklą. Mes nevertiname, kas gali transliuoti - svarbu, kad įkainiai būtų deklaruoti, o transliuotoją turėtų vertinti steigėjas, arba koks kitas reguliuotojas, kuris reguliuoja transliuotojų veiklą", - kalbėjo jis, pridurdamas, kad jokių skundų dėl politinės reklamos visuomeninio transliuotojo eteryje VRK nėra gavusi.

Svarstytų ilginti agitacijos draudimo laiką

Dar viena šių rinkimų metu išryškėjusi problema - tai, kad agitacijos draudimo laikotarpis nebedera prie pasikeitusių balsavimo taisyklių. Pagal dabar galiojantį reguliavimą, agitacijos draudimo laikotarpis prasideda likus 30 valandų iki balsavimo pradžios rinkimų dieną. L. Matjošaitytė atkreipė dėmesį, kad dabar, pasikeitus reguliavimui, išankstinis balsavimas trunka penkias dienas, taip pat dalis žmonių balsuoja iš namų, ligoninių ar socialinės rūpybos įstaigų.

„Tuo metu ta visa agitacija yra galima, rinkėjai balsuoja, o rinkimų dieną kažkodėl ir nebegalima. Tai klausimas tada, kuo čia skiriasi, ar yra esminis skirtumas tarp rinkėjo balso, atiduoto tikrąją rinkimų dieną, ar išankstiniame balsavime? Vis tiek kiekvienas rinkėjo balsas yra vienas balsas į vieno ar kito kandidato krepšelį", - kalbėjo L. Matjošaitytė.

Politikai kartais naudojasi ir tuo, kad lauko reklama, kuri negali būti arčiau nei 50 metrų nuo balsavimo vietų, agitacinio draudimo laikotarpiu gali būti nenuimta, jei buvo įrengta anksčiau ir tai yra sudėtinga padaryti. Ir nors po rinkimų tos reklamos visgi kažkaip yra nuimamos, to padaryti dažnai yra neskubama.

15:01:21„Visi žino tas vietas, kurios yra toliau nei 50 metrų nuo pastato, bet atstumas nėra toks didelis. Formaliai įstatymo raidę tai atitinka, ir rinkimų komisijos neturi teisinio pagrindo reikalauti nuimti reklamą", - pasakojo L. Matjošaitytė.

„Jei įstatymų leidėjas ryžtųsi pasakyti, kad bet kokia reklama išorinėse priemonėse iki agitacinio draudimo pradžios turėtų būti nuimta, matyt, visi kandidatai ir štabai tam neprieštarautų ir mes nematytume tomis dienomis miestuose jokios reklamos. Čia reikėtų padiskutuoti ir su visuomene, ir su ekspertais, kaip reikėtų tai vertinti, ar to mums iš tikrųjų reikia, ar kažkokios kitos priemonės gali būti. Matyt, reikėtų suvienodinti reikalavimus, taikomus reklamai televizijoje, radijuje, socialiniuose tinkluose, išorinėje reklamoje ir taip toliau", - sakė L. Matjošaitytė.

Didžiausia netvarka - socialiniuose tinkluose

Daugiausiai skundų ir užklausimų VRK šiemet gavo dėl politinės reklamos socialiniuose tinkluose, kuriuose politinė reklama vis dar nėra griežtai sureguliuota ir nėra tiksliai aišku, kas juose leidžiama, o kas - ne. Kiek jai politikai skyrė lėšų, deklaracijose kol kas visai nenurodoma, o net politikams pateikus šiuos duomenis, juos patikrinti beveik neįmanoma. Tuo labiau, kad socialiniuose tinkluose apskritai nėra aišku, kas laikoma reklama ar agitacija, o kas - ne.

„Matyt, reikėtų šioje vietoje su įstatymų leidėju sėsti ir pagalvoti, kaip sureguliuoti tuos procesus, nes socialiniai tinklai yra labai platūs, ten yra daugybė informacijos skleidžiama, ir kuo toliau, tuo jos daugiau ir VRK tampa nepajėgi sukontroliuoti tos informacijos srautus. Kitas klausimas, ar mes turėtume riboti asmenų galimybes dalintis savo socialinių tinklų paskyrose tam tikromis agitacinio turinio žinutėmis ir agitacinio draudimo laikotarpiu? Turbūt reikėtų tuos dalykus įsivertinti", - kalbėjo L. Matjošaitytė.

Pasak jos, šių rinkimų tendencija buvo tokia, kad nors rinkėjai suprato, kad skelbti naujų žinučių, dalintis naujais įrašais agitacinio draudimo laikotarpiu negalima, bet kažkodėl galvojo, kad lyg ir galima dalintis tuo, kas buvo paskelbta anksčiau. „Vėlgi, kyla klausimas, jeigu tai yra paprasta neatlygintinai paskelbta žinutė, turinys nėra apmokėtas, skleidimas nėra apmokėtas, rinkėjas dalinasi turiniu, ar VRK čia turėtų po kiekvieną paskyrą vaikščioti ir užkardyti tuos galimus pažeidimus?", - kėlė klausimą ji.

Kartu su tuo iškyla ir nuomonės formuotojų klausimas. „Vėlgi, čia įvairių situacijų yra. Gali būti taip, kad nuomonės formuotojas tiesiog palaiko savo labai artimą žmogų, ir tai yra normalu ir suprantama iš žmogiškosios pusės, bet gali būti ir tokių atvejų, kai už to stovi finansinis indėlis", - kalbėjo L.Matjošaitytė.

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, kalbėdamas apie politinę reklamą socialiniuose tinkluose, situaciją apibūdino kaip visišką netvarką.

„Iš tikrųjų, jei žiūrėtume į tradicinę žiniasklaidą, tradicinius reklamos kanalus, ten viskas yra kur kas aiškiau - tiek reklamos žymėjimas, tiek apibrėžimai kainų ir panašių dalykų: jie buvo pakankamai aiškūs ir mes ten didelių problemų nematėme. Kalbant apie socialinius tinklus, mes matėme, mano nuomone, visišką bardaką. Pradedant informacija, parengta paties kandidato, ir prierašais po apačia, kuriuos dėjo tiek politikai, tiek politikus remiantys žmonės, reikia to ar nereikia, ir taip toliau. Čia vienas dalykas, o antras dalykas, kad buvo labai sunku atskirti personalinius dalykus nuo agitacinių. Jei kandidatuojantis į Europos Parlamentą deda kažką apie savo, kaip Seimo nario, veiklą, ar tai yra reklama, ar ne?", - retoriškai klausė jis.

Ir net jei politikai tiesiogiai nekvietė balsuoti už juos, A. Katauskas ragino tuo neapsigauti. „Žiūrint iš komunikacijos pusės, jei politikas kalba - jis turi tikslą. Jei per patį rinkimų karštymetį politikas sako, kad čia yra informacija, kurią aš noriu paskleisti, bet jokiu būdu už nieką neagituoju, tai yra bandymas apeiti tam tikrą dalyką, bet būkim biedni, bet teisingi - politikas be tikslo nešneka", - pabrėžė jis.

A. Katauskas sakė negalintis išskirti kurio nors kandidato ar partijos, kurie būtų spragomis naudojęsi labiau nei kiti. „Net bijočiau vieną ar kelis politikus išskirti: ant tam tikrų ribų iš tikrųjų ėjo visi. Tiek komitetai, kurie ragino dalyvauti rinkimuose, kažkodėl su tam tikrais lyg ir kodiniais žodžiais, tiek kandidatų į prezidentus komandos ir jų palaikytojai. Bet bendrai žiūrint aš vis tiek sakyčiau, kad buvo bendra mėsmalė, kurioje nei vienas kažkoks neišsiskyrė labai sąžiningu ar labai teisingu elgesiu, bet nebuvo ir tokių, kurie labai peržengtų ribas, į ką nebūtų sureaguota. Bent aš neužfiksavau", - kalbėjo jis, pridurdamas, kad vis tiek visiems galiausiai teks susitarti ir turėti aiškesnę struktūrą.

Visgi, A. Katausko nuomone, pernelyg griežtai apriboti politinę reklamą nebūtų gerai. „Geriausias pavyzdys iš šių rinkimų, kad nei vienas iš kandidatų nepasiekė įstatymu leidžiamos finansų surinkimo ribos, net prie jos nepriartėjo. Iš kitos pusės mes matėme labai nykius dalykus, kurie buvo susiję su pačia reklama. Juk reklama nėra tik paskatinimas balsuoti: tai ir idėjų pristatymas, ir panašių dalykų.

O automatiškai, kai nėra finansų, mes nematome tos dalies, kuri, mano nuomone, yra labai svarbi informacine prasme, ir ji negali būti ištransliuota niekaip kitaip nei tik reklamos priemonėmis. Manau, kad mes esame uždarę labai daug durų, ir nors taip, mums reikės grįžti prie diskusijos dėl ribos, ką mes leidžiame politikams, kaip leidžiame komunikuoti, kaip rinkti lėšas, ir kur leidžiame tą informaciją talpinti, bet uždėję pernelyg griežtas ribas, mes nepamatysime gimstančio jauno, naujo politiko, atėjusio ne iš politikos, nes tie, kurie jau neturės tikro žinomumo ar partijos palaikymo, neturės, kaip ateiti", - aiškino jis.

Rubrika Žiniasklaida Lietuvoje yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.