Žiniasklaida Lietuvoje

Kornelija Ežerskytė

Rugsėjo 20 dieną Malaišiuose, Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje, iškilmingai įteikta tradicinė Vaižganto vardo premija.  Šiemet premijos laureatu tapo poetas Justinas Marcinkevičius, išleidęs knygą „Pažadėtoji žemė: užrašai, pokalbiai, straipsniai, kalbos, 1988-2008“.

Premijos laureato regalijos ir jas lydintis ąžuolo lapų vainikas poetui J.Marcinkevičiui įteikti gausiai dalyvaujant Vaižganto kūrybos gerbėjams, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Rašytojų sąjungos atstovams, Svėdasų ir Malaišių bendruomenei bei svečiams iš visos Lietuvos. Audringos ovacijos, poeto padėkos kalba, gausus būrys sveikintojų ir dar didesnė eilutė jo kūrybos gerbėjų, kurie tądien gavo ne tik Justino Marcinkevičiaus autografą, bet ir galimybę pabendrauti su Poetu šiltai ir nuoširdžiai…

Jeigu ne premijos steigėjų – Lietuvos rašytojų sąjungos ir LŽS – santūrus tylėjimas, kai iki pat paskutinės dienos buvo neviešinama, kas gi šiemet taps Vaižganto premijos laureatu, ko gero, į Malaišius būtų suplūdusios minios ir Justino Marcinkevičiaus kūrybos mylėtojų.

Vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo Vaižganto premijos laureatė rašytoja Gintarė Adomaitytė ir kurios nariais buvo rašytojai Danielius Mušinskas bei Rimantas Vanagas (šis anykštėnas taip pat Vaižganto premijos laureatas) ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius bei šios kūrybinės organizacijos pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis, apsvarstė nemažai kandidatūrų.

Komisija nusprendė šiųmetine Vaižganto literatūrine premija apdovanoti rašytoją Justiną Marcinkevičių už eseistikos ir publicistikos knygą „Pažadėtoji žemė“, išleistą 2009 metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje.

Tradicinė Vaižganto premija teikiama kasmet, rugsėjo mėnesį, Svėdasų krašte. Tuomet vykta ir kiti renginiai, skirti pagerbti lietuvių literatūros klasiką, visuomenės veikėją, kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą. Renginiai prasideda Svėdasuose šv. Mykolo atlaidais.

Ypatingu šventės akcentu tampa Vaižgantinės, kurios rengiamos rašytojo gimtajame Malaišių kaime. Čia šiemet surengta ir prisiminimų bei apmąstymų popietė “Visą gyvenimą degęs ir savo tautą į šviesą ir tiesą kvietęs…”, skirta Vaižganto 140-osioms gimimo metinėms. Po to vyko tradiciniai „Vaižganto skaitymai“– „Ieškokime Vaižgantiškų “deimančiukų“ savyje ir šalia savęs...“.

Renginio  svečiai ir dalyviai  taip pat galėjo pavartyti bei įsigyti žurnalisto Vytauto Bagdono fotografijų albumą „Nusilenkime Vaižganto Žemei...“.

Vaižganto gimtinėje kasmet rudenį susirenka vis daugiau žmonių, o ir pats renginys tampa vis išraiškingesnis. Tai rodo šventės metu veikiančios fotografijų parodos, koncertuojantys muzikantai ir dainininkai, dalyvaujantys aktoriai, rašytojai, žurnalistai, mokslininkai, menininkai.

Vaižganto premija turi ypatingą, savitą reikšmę: jos laureatui būtinas sėkmingas kūrybiškas žurnalisto ir rašytojo profesijos suderinimas. Beje, šiais metais Svėdasų seniūnija įteikė ir savo įsteigtą Vaižganto mažąją premiją „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“, kuri skirta pedagogei, šio krašto šviesuolei Irenai Guobienei.

J. Tumo-Vaižganto premija buvo įsteigta 2002 metais minint Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos 80-metį. Kasmet ji skiriama rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos dermę kūryboje. Pirmuoju Vaižganto premijos laureatu 2002 m. tapo Gintautas Iešmantas, dar po metų ją pelnė Rimantas Vanagas už meninių apybraižų ciklą „Iš vieversių gyvenimo“, 2004 – Gintarė Adomaitytė, sukūrusi įtaigią knygą apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį „Kelio dulkės, baltos rožės“.

2005 m. J. Tumo-Vaižganto premija buvo paskirta žurnalistui ir rašytojui Laimonui Tapinui (už knygą „Prarasto laiko nebūna“), 2006 – žinomai literatūrologei Viktorijai Daujotytei (už knygą „Žmogus ir jo kalnas“). 2007 metais šios premijos laureatu tapo rašytojas Jonas Mikelinskas, parašęs eseistikos ir publicistikos knygą „Kodėl yra taip, kaip yra“.

Pernai tradicinė J. Tumo-Vaižganto premija buvo įteikta medikei, rašytojai, Lietuvos žurnalistų sąjungos narei Filomenai Taunytei už jos knygą „Kiek sveria siela“.