2024 m. birželio 24 d., Pirmadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Užsienio naujienos

*print*

Archyvas :: Eldoradas Butrimas. Reportažai iš Ukrainos: Ukrainietė skaičiavo į kaimą atskrendančias bombas ir gelbėjo paliktus kaimynų gyvūnus

2023-01-08
 
E.Bugtrimop nuotraukoje: S.Sliusarenko liūdi prie susprogdintos mokyklos; džiaugiasi, kad kaimynų katė atsivedė sveikus kačiukus

E.Bugtrimop nuotraukoje: S.Sliusarenko liūdi prie susprogdintos mokyklos; džiaugiasi, kad kaimynų katė atsivedė sveikus kačiukus

Eldoradas Butrimas
Specialiai LŽS iš Cirkuny kaimo, Charkovo regionas

 

Tai rašinys dar apie vieną iš NEPASTEBIMŲ arba TYLIŲJŲ karo didvyrių. Priešui apsupus Charkovą fronto linija nusistovėjo ties Cirkuny kaimu, į kurį per kelis mėnesius atskriejo virš 6000 bombų, o iš šešių tūkstančių gyventojų jame liko vos keliolika.
55 metų Svetlana Sliusarenka, iki karo dirbusi dažytoja aviacijos fabrike, buvo vienintelė, kuri gelbėjo išsibėgusių žmonių gyvūnus: nepaisydama okupantų įvestos komendanto valandos bei lekiančių bombų kasdien gamino ir nešė kaimynų paliktiems 26 šunims bei 27 katėms maistą.
"Išbadėję gyvūnai ėdė viską - net kruopų košę ir išvirtas bulvių lupynas, kitko pasiūlyti negalėjau, nes parduotuvės neveikė, o savanoriai maisto paketus ėmė vežti vėliau; tris kartus patekau į tiesioginį raketų apšaudymą, bet, parkrisdavau ant žemės, pagulėdavau ir, sprogimams nutilus, ėjau toliau pas keturkojus; nepatyriau nė mažiausio sužeidimo, tačiau bomba išvertė dalį mano namo sienos ir stogo kai buvau nuėjusi į šulinį vandens gyvūnams parnešti; dalis gyventojų ir dabar sako - be reikalo rizikavau gyvybe gelbėdama keturkojus, tačiau jei būčiau to nedariusi ir sėdėjusi troboje, tai ta bomba mane būtų užmušusi; Dievas turbūt manęs pasigailėjo už rūpestį jais; abi dukros ragino bėgti pas jas į Charkovą, tačiau nenorėjau palikti nei trobos, nei gyvūnų; bombų nebijojau, tačiau po tuščią gatvę ir sugriautus kiemus vaikščiodama neretai imdavau raudoti pagalvojusi, kad į gimtą kaimą niekada nebegrįš ankstesnis gyvenimas; bombas skaičiavau ir užsirašinėjau todėl, nes norėjau žinoti kuri bus paskutinė; iš pradžių per parą jų atskrisdavo 15, vėliau 30, o dar vėliau net po 90; ta, kuri apgriovė mano namą buvo 2025; maitinu ir toliau daugybę svetimų šunų ir kačių, nes vos keli kaimynai grįžo į sugriautą kaimą ir pasiėmė savo keturkojus; tokia jau gimiau, nuo vaikystės negalėjau abejingai praeiti pro benamius gyvūnus ir juos tempdavau namo; aš myliu viską - gamtą, gyvūnus, žmones, ir ypatingai mažus vaikus, todėl verkiau pamačiusi, kad okupantai susprogdino mokyklą; manau karai vyksta todėl, jog dalis žmonių myli tik save arba vien save ir savo artimus, o reikia mylėti visus; visuomenėje negali būti benamių žmonių, o tuo labiau benamių gyvūnų, nes jei mes, žmonės, juos prijaukinome, tai mes privalome jais ir rūpintis".

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2023-01-08 11:02
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Daina Kemeraitiene

2023-01-14 18:33

Gaila gyvūnų.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media