Užsienio naujienos

45 metų Ukrainos armijos majorė Jelena K. susigraudino rodydama vyro Michailo, irgi majoro, padarytus žiedus ir prasitarė, kad sutuoktinis neseniai fronte patyrė kelias stiprias kontūzijas. Moteris užtat neatviravo nei apie sužeistų ir žuvusių karių kiekį, nei apie jų psichinę būseną, ligas, nusiskundimus.

O kai pasakiau, jog prie parduotuvės užkalbinti trys kareiviai prasitarė, jog jų dalinyje siautėja paslaptingas virusas, Jelena vien tarstelėjo, kad prasidėjus šalčiams visada taip būna - silpnesnį imunitetą turintys ima sirgti kvėpavimo takų ligomis, peršalimais.

Pamatęs, kad suskambus majorės telefonui ekrane pasirodo jaunos kariškės nuotrauka, pasidomėjęs sužinojau, kad tai dukra Katia, armijos seržantė. „Kad visi šeimos nariai būtų kariškiais nėra labai dažnas reiškinys, užtat tarnaujančių sutuoktinių yra nemažai, mūsų brigadoje net 7 tokios poros" - pasakojo majorė.

Iš mažo kaimelio netoli Severodonecko kilusi ir mediciną studijavusi Jelena neplanavo tapti karo gydytoja, tačiau įsimylėjusi atsitiktinai pakeleivingoje mašinoje sutiktą karo akademijos studentą nusprendė jį visur lydėti kartu.

„Gal taip ir likimo buvo skirta - gimiau vasario 23, kuri anais laikais buvo minima, kaip sovietinės armijos diena; jau tris dukras turėjęs tėvas labai norėjo sūnaus, tad kai jam klaidingai pranešė, jog gimė berniukas, su draugais šventė 3 dienas, o man vėliau kasmet teko klausytis juokelių apie tai ir girdėti sveikinimus su „gimtadieniu ir armijos diena" - prisiminimais dalijosi Jelena.

Vyras juvelyru tapo atsitiktinai, po to, kai jų dalinį uždarius tapo bedarbiu, o namuose augo neseniai gimusi dukra. Juvelyro darbą metė 2014 metais išvykęs savanoriu kovoti į Donecką, kur netrukus vėl buvo priimtas į kariuomenę. Šiuo metu Michailas tarnauja vienoje iš sunkiausių mūšių vietų.

„Vyliausi, kad dukra pasirinks kitą profesiją, tačiau ji metė mokslus Čekijoje ir įstojo į karo akademiją Lvove, o dabar vadovauja vieno dalinio logistikos skyriui" - kalbėjo medikė.

Jelena dukros nematė jau visus metus, o su vyru trumpai šnektelėjo prieš du mėnesius. „Nemanykit, kad mes, kariškiai, esame antgamtiški, ir nieko nebijome bei ramiai miegame net šalia sprogstant bomboms; taip nėra, aš, pavyzdžiui, be vaistų retai užmiegu, o juos neretai vartoja ir vyras su dukra; pergyvename dėl artimųjų, dėl pavaldinių, dėl karo eigos" - pasakojo majorė.

Karė pasakė spėjanti, kad vyras ir dukra jai visko nepasakoja, nes žino, kad labiau jautriai reaguoja. Po karo majorė vėl ketina auginti daugybę gyvūnų - šunų, kačių, vištų ir kalakutų, nes tai ją esą labiausiai atpalaiduoja. Pirmą karo dieną vištas ir kalakutus moteris išleido į pievą, pagalvojusi, kad tegul jie geriau žūva laisvėje nei kad iš bado.

„Žinote, mūsų kariai net fronto apkasuose globoja žmonių paliktus šunis ir kates, ir prašo, kad sužeistus nuvežčiau pas veterinarą; atmintin labai įstrigo toks atvejis - trumpam sąmonę atgavęs sunkiai sužeistas karys paklausė ar viskas gerai kartu buvusiam kovos draugui ir ar nieko neatsitiko jo globojamai katytei" - pašnekesį taip užbaigė majorė.