Užsienio naujienos

Vidmantas Valiušaitis

Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės kvietimu, drauge su LŽS vicepirmininku Audriu Antanaičiu, lapkričio 26 ir 27 dienomis viešėjome istorinėje Rusijos sostinėje. Mus pasitiko tenykštės bendruomenės pirmininkas, Sankt Peterburgo konservatorijos profesorius Gintautas Želvys ir LR generalinio konsulo pareigas Sankt Peterburge einąs konsulas Robertas Tamošiūnas.

Konsulato rezidencijoje buvome priimti, pavašinti ryto kava su sumištiniais ne tik konsulo R. Tamošiūno, bet ir konsulato ministrės patarėjos Irenos Strumilienės, konsulatą vizitavusios URM Viešųjų ryšių ir informacijos departamento direktorės Aušros Semaškienės. Čia pat konsulate svečių kambariuose buvome ir apgyvendinti

Pasivaikščioję po miestą, nuvykome į Sankt Peterburgo lietuvių kultūros, švietimo ir informacijos centrą. Puikios patalpos pačiame miesto centre, pora šimtų metrų nuo Nevos prospekto! Čia sutelkta lietuviška biblioteka, veikia sekmadieninė mokykla, kur lietuvių kalbos mokosi ne vien vaikai, bet ir suaugusieji, vienaip ar kitaip siejantys save su Lietuva ir norintys išmokti lietuviškai. Tuo įsitikinome patys - sekmadienį mokymo klasė buvo pilnutėlė studentiško ir šiek tiek vyresnio amžiaus žmonių. Lietuvių kalbos juos mokė lituanistė, viena iš laikraščio „Peterburgo lietuvis" redaktorių Apolonija Kalniūtė. Įstaigoje įrengtas erdvus priimamasis, lietuvių bendruomenės pirmininko kabinetas, susirinkimų ir renginių salė su fortepijonu ir modernia garso bei vaizdo technika, valgomasis, virtuvė. Yra pora svečių kambarių, kuriuose laikinai apsistoja studentai ar viešnagėn į Sankt Peterburgą atvykę lietuviai iš svetur.

Pavaišinti skaniais lietuviškais pietumis, ėmėmės reikalo - susitikimo su lietuvių bendruomene. Į susitikimą su žurnalistais iš Lietuvos atvyko tarp 30-40 žmonių. Renginys prasidėjo trumpu Sankt Peterburgo lietuvių moterų dainos vieneto koncertu. Tautiniais rūbais pasipuošusios devynios moterys ir merginos padainavo keturias lietuviškas, įskaitant Maironio „Už Raseinių, prie Dubysos", vieną prancūzišką ir vieną rusišką, dainas. Jaudinantis buvo pasirodymas. Prof. G. Želvys trumpai supažindino su lietuvių bendruomenės darbais, pristatė svečius iš Lietuvos.

Mudu su Audriu kalbėjome apie Lietuvos valstybės raidą per dvidešimt nepriklausomybės metų, nevengdami platesnių istorinių ekskursų apie Lietuvos ir Rusijos santykius istorijos bėgyje, pradedant nuo Petro I-ojo laikų. Dvi valandas trukęs susitikimas, kaip atrodo, neprailgo, auditorija neišsivaikščiojo, išliko dėmesinga ir aktyvi iki renginio pabaigos.

Bendruomenė paliko labai gerą įspūdį - šviesūs, išsilavinę, mąstantys, įdėmiai gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje stebintys žmonės. Tai buvo galima jausti iš auditorijos klausimų ir komentarų, bendravimo su tautiečiais po renginio prie taurės vyno. Didelė susirinkusiųjų dalis buvo jaunimas. Kai kurie iš jų - atvykę studijuoti iš Lietuvos. Susipažinome su vienintelio Rusijoje lietuviško laikraščio „Peterburgo lietuvis" redaktoriumi Vitalijumi Bruču, žurnalistiką Sankt Peterburge studijuojančia vilniete, simpatinga to paties leidinio bendradarbe Ana Berezovskaja, pasižymėjusiu Rusijoje lietuvių fotografu Alfredu Paulausku.

Sutemus prof. G. Želvys surengė įspūdingą ekskursiją po naktinį miestą. Sankt Peterburgas stebėtinai gražiai apšviestas. Veik kiekvienas reikšmingesnis pastatas išraiškingai iliuminuotas, švyti tiltai per Nevos upę ir kanalus. Įspūdis nepakartojamas, išliekantis ilgam.

Sekmadienio rytą dalyvavome šv. Mišiose Katalikų aukštosios dvasinės seminarijos Švč. Mergelės Marijos katalikų bažnyčios koplyčioje. Šioje seminarijoje, kadaise besivadinusioje Romos katalikų dvasine akademija, mokslus ėjo, vėliau - profesoriavo ir kilo pareigose iki vicerektoriaus pozicijos, Jonas Mačiulis-Maironis. Peterburge jis išgyveno beveik dvidešimt metų. Šios aukštosios mokyklos koridoriai mena ne tik Maironio, bet ir M. Valančiaus, A. Baranausko žingsnių aidą...

Išlydėtuvių, sekmadienį į Sankt Peterburge veikiančio lietuvių verslininko restoraną drauge su konsulu R. Tamošiūnu ir konsulato ministre patarėja I. Strumiliene, prof. G. Želvio buvome pakviesti pietų. Restoranas ir greta veikiantys prekybos namai įrengti šiuolaikiškai, aptarnavimas - pavyzdingas. Buvo malonu matyti, kad lietuviai geba sėkmingai veikti ir už Lietuvos ribų. Pakėlėme raudono vyno taurę už lietuviškos dvasios palaikymą, deramą jos raišką svetur.