Užsienio naujienos

Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute ir Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, Jurgio Baltrušaičio namuose, vyko konferencija „Teritorija BALTO-SLAVICA per kalbų ir literatūrų prizmę". Konferenciją rengė Slavistikos instituto Baltistinių-slavistinių tyrimų centras, vadovaujamas garsios Rusijos mokslininkės, baltų ir slavų kalbinių ir kultūrinių kontaktų tyrėjos T. Civjan, bendradarbiaujant su Lietuvos Rusijos kultūros atašė Rusijoje I. Vidugirytė. 

Organizaciniame konferencijos komitete dirbo nuolatinė jo narė, kalbininkė, tautosakos tyrinėtoja ir vertėja M. Zavjalova, jai talkino vienas perspektyviausių jaunųjų indoeuropeistų P. Arkadjevas, garsaus medievisto A. Gurevičiaus anūkas. Tai buvo 29-oji tokio pobūdžio konferencija (pirmoji vyko 1998 m.), kuri šiais metais buvo skirta Baltų-slavų tyrimų centro dešimties metų sukakčiai ir vieno iš jo steigėjų akademiko, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalieriaus Viačeslavo Ivanovo (1929-2017) devyniasdešimties metų jubiliejui. Šiose konferencijose tradiciškai dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos ir Latvijos, taip pat - Rusijos, Baltarusijos, Izraelio, Italijos, Estijos ir kitų šalių. Šiais metais į konferenciją iš Lietuvos atvyko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja mitologijos tyrinėtoja N. Laurinkienė, skaičiusi pranešimą „Baltų mitologijos Saulės vežimas kaip indoeuropiečių religinės kultūros atgarsis", ir Vilniaus universiteto Baltistikos katedros doc. J. Pakerys, pateikęs naujų duomenų ir jų interpretaciją Perkūno vardo etimologijos klausimu. Taip pat konferencijoje buvo transliuojamas Šiaulių universiteto prof. S. Valento pranešimo „Kur žiūri Lietuva (Teritorija Balto-Slavica poetinių paradigmų kaitos kontekste)" vaizdo įrašas. T. Civjan perskaitė jai atsiųstą Klaipėdos universiteto prof. R. Balsio pranešimą apie lietuvių vestuvinius sodus, kuriais ji domėjosi, tyrinėdama Adonio sodų simboliką. Latvijai konferencijoje atstovavo dvi Rygos universiteto profesorės: L. Leikuma, pateikusi latgalių kalbos sociologinių tyrimų rezultatus, ir Janina Kursite, analizavusi dvynių mitologiją.

Konferencijos atidarymo metu akademikas N. Kazanskis ir M. Zavjalova papasakojo apie baltistikos ir lituanistikos istoriją Rusijoje nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų. Abu prelegentai pabrėžė asmeninių ryšių tarp lietuvių ir rusų mokslininkų svarbą, taip pat rusų mokslininkų kelionių į Lietuvą ir pažinties su šalimi reikšmę. M. Zavjalovos pranešime daug dėmesio buvo skirta paskutiniam lietuvių ir rusų mokslininkų bendradarbiavimo etapui, kurį inicijavo ir palaikė Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje ir jos ilgametis kultūros atašė Juozas Budraitis. Tuo metu, prelegentės nuomone, J. Baltrušaičio namai tapo tikru lietuvių kultūros centru, apie kurį būrėsi ambasados draugai, lietuvių bendruomenė, mokslininkai ir menininkai.

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta kalbotyros klausimams ir vyko Rusijos Mokslų akademijos Slavistikos institute. Kalbotyros klausimus gvildeno Sankt Peterburgo universiteto Baltistikos centro vadovas Aleksejus Andronovas, laisvai kalbantis latvių, lietuvių ir net latgalių kalbomis, maskviškiai Antonas Cimmerlingas, Dmitrijus Sičinava, doktorantė Jana Penkova ir Humanitarinio universiteto studentė Svetlana Kukuškina, savo lingvistinius tyrimus pradėjusi, kai susižavėjo lietuvių kalba. Didžiausia konferencijos staigmena tapo pranešimas, kurį perskaitė žmogus-legenda, lingvistinio dėsnio, vadinamo jo vardu, atradėjas, prof. Vladimiras Dybo, analizavęs Vakarų indoeuropiečių kalbų akcentologiją.

Antrąją konferencijos dieną dalyviai rinkosi istoriniame Lietuvos Respublikos ambasados pastate, J. Baltrušaičio namuose, ir svarstė kalbų, mitologijos, tautosakos ir literatūrų ryšių klausimus. Sankt Peterburgo universiteto prof. V. Kazanskienė pasakojo apie lietuvių tautosakos įrašus garsaus lingvisto F. Fortunatovo archyve, o prof. G. Levintonas - analizavo Rygos vardo etimologiją, akademikas N. Kazanskis atskleidė B. Sruogos „Rusų literatūros istorijos" strategiją, o Minsko universiteto prof. A. Feduta - A. Tolstojaus dramų trilogijos lietuviškas politines implikacijas. Jeruzalės universiteto prof. Dmitrijaus Segalo pranešimas buvo paremtas jo atsiminimais apie lietuvių žydų rašytoją Icchoką Merą.

Konferencijos kuluaruose buvo aptartas reikšmingas sutapimas - šią savaitę darbą pradėjo trys užsienio baltistikos forumai - konferencijos Pizoje ir Maskvoje bei kongresas Vroclave. Anot taiklaus prof. V. Kazanskienės pastebėjimo, tai „kosminė baltistikos konferencija".