Daug kalbame apie gerėjančią gyvenimo kokybę, vidutinį vakarietišką europietišką amžiaus ilgėjimą ir pensijų atidėjimą. O realusis gyvenimas kerta su negailestingu užsimojimu: kerta mus nestabilumas, nuolatiniai stresai, abejingumas, žmogaus pastangų neįvertinimas ir gyvenimo garantijų stoka.

Kai pasižvalgai po Spaudos rūmus, pamatai, kiek jau paliko mus žurnalistų, dar apyjaunių, sumanių, darbščių intelektualinio baro darbininkų.

Netikėta žinia atėjo apie Rimą Daukšą. Pražudė insultas. Jam buvo tik 61 -eri.

Su Rimu Daukša ilgai bedradarbiavome, ypač kai pradėjome leisti fotožurnalą ,,Vyzdys foto/video". Jis buvo aktyvus talkininkas, kūrybingas autorius, parašęs žurnalui daugybę straipsnių kultūros, istorijos ir technikos temomis.

Rašydamas apie žmones, asmenybes tai darydavo ne prašokomis, o ilgai savyje išnešiodamas ir jautriai subtiliai atskleisdamas savo herojus. Skaitytojams ilgam įsiminė ir gerai buvo įvertintas jo rašinys apie Tadą Dambrauską. Jame jis papasakojo ne tik apie išėjusį Anapilin kolegą, bet ir atskleidė visą to brežnevinio laikmečio kiek bohemišką Vilniaus rūsių- fotolaboratorijų ir jų dalyvių fotografų menininkų gyvenimą.

Imdavosi įdomių temų, kurios ir skaitytojams, ir jam pačiam būtų įdomios, nenuvalkiotos, aktualios. Tai pasakojimas apie fotografą - karį, kuris spausdino fotografijas sovietiniame tanke Afganistane, atskleidė to laikmečio karo Afganistane realybę. Tai pasakojimai apie keliautojus Antaną .Pošką, Matą Šalčių ir kitus.

Rimas Daukša mūsų žurnalui pateikė ir pasaulinės klasikos. Jam rūpėjo, kad jaunimas, pernelyg greitai pramokstantis fotografuoti gautų bent kažkokį pradinį supratimą apie pasaulinės fotografijos aukso fondus. Tokie vardai kaip A. Adamsas, A. Bressonas, R. Doisneau ir kiti, jų kūryba atsispindėjo jo straipsniuose, paskaitose.

Įsiminė jo išsami paskaita apie ,,Magnum" grupę, elitinės spaudos fotografijos veiklą, perskaityta Nidos fotografijos seminaro metu. Paskaita pasižymėjo paprastumu ir įtaigiu, neformaliu informuotumu.

Rimas Daukša ilgus metus dėstė fotografiją Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Buvo įžvalgus technikos ekspertas, išmanantis techniką ir valdantis plunksną. Savo kvalifikaciją nuolat keldavo lankydamasis tarptautinėse fotografijos mugėse, tarp jų ir Kelno Photokinoje, rašydavo apie tai straipsnius.

Rimas buvo subtilus, jautrus ir jumoro žmogus, tie bruožai, matyt, jame buvo ne iš vieno šaltinio: iš inteligentiškos šeimos, iš universitetinės aplinkos, perskaitytų daugybės knygų, pamatytų plačių horizontų. Baigęs Vilniaus inžinerinio instituto geodezinę inžineriją jis keletą metų dirbo Laose. Įvairiose įmonėse dirbo profesionaliu fotografu. Kai mūsų žurnalo redakcijai atėjo sunkesnės dienos susitikdavome vis rečiau.

Apie Rimą būtų galima kalbėti daug gerų žodžių, skaitydami šias eilutes, kolegos ir pažįstami patys prisimins kolegą.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2015-01-28 08:43

Atgal