Tylos minutė

Vilniuje liepos 2 dieną, eidamas 86 metus, mirė jau tapęs legenda, pirmasis Lietuvos televizijos diktorius Juozas Gediminas Baranauskas.

„Kažkokių ligų tėvas neturėjo, viskas susidėjo, galbūt, amžius, karščiai...", - sakė Juozo Baranausko dukra Erika.

Televizijai Juozas Baranauskas atidavė daugiau kaip tris dešimtmečius, dirbo joje nuo 1957 iki 1991 metų.

Gerai prisimenu pirmasias Lietuvos televizijos laidas. Jos man, trylikamečiui paaugliui paliko neišdildomą įspdį - kinas namuose! Stebuklas, to dar niekuomet nebuvo! Nuo pirmųjų dienų įsiminė ir diktorius, ypač jo vyriškai tvirtas ir tuo pačiu sodrus, įtaigus balsas. Jis man atrodė, kaip savas, tarsi būtų kartu su mumis šeimoje.

Vėliau, jau dirbdamas žurnalistu, sužinojau, kad tuometė televizija turėjo ir daug žavesio, ir savų problemų. Visos laidos buvo tiesioginės ir iki pat 1958 m. buvo rodomos iš ankštos 40 kvadratinių metrų studijos. Gausybė studijoje įrengtų lempų darbą paversdavo tiesiog pragaru - joje būdavo taip karšta, kad diktorius Juozas Baranauskas ne kartą vėsinosi kojas įmerkęs po stalu padėtame dubenyje su šaltu vandeniu...

Tačiau nors darbo sąlygos ir nebuvo pačios geriausios, norinčių dirbti televizijoje buvo ne vienas. Kad gautų šį darbą, savanoriams reikėjo įveikti atranką. Likus mažiau nei mėnesiui iki televizijos transliacijų pradžios, buvo surengta televizijos diktorių atranka. Kiekvienas pretendentas prieš kamerą turėjo pasisveikinti ir pasakyti porą sakinių: „Labas vakaras. Pradedame Lietuvos televizijos laidą."

Po savaitės ši būsimų televizijos diktorių kino juosta buvo išryškinta ir kandidatai buvo pakviesti susipažinti su rezultatais. Tuomet iš visų kandidatų buvo atrinkti jauniausi - antro kurso studentė 18-metė Gražina Bigelytė ir trečio kurso studentas 22-ejų metų Juozas Baranauskas. Taip prasidėjo jo karjera televizijoje.

Pirmąsias televizijos laidos buvo rodomos tik šeštadieniais ir sekmadieniais, todėl iki liepos 3 d. televizijos programos transliuotos tik du kartus per savaitę, vėliau - ir trečiadieniais. Tiesa, nuo rugsėjo 1 d. laidos transliuoti padėtos keturis kartus per savaitę. Juozas Baranauskas vis dažniau „lankydavosi" mūsų namuose.

„Per televiziją pirmuosius žodžius „Labas vakaras, kalba Vilnius" ištarė Gražina Bigelytė, antruosius - Juozas Baranauskas. Jis buvo labai impozantiškos išvaizdos, labai dailus, labai tvarkingas, visada pasitempęs, toks šiaurietiškai šaltokas, labai maloniai šypsojosi, buvo labai mandagus, gero auklėjimo galima sakyti. Jis niekada neturėjo... bent jau nemačiau įsikarščiavusio ar pikto, nors daug metų tekdavo jį matyti visur. Juozas Baranauskas daugiausiai tiko skaityti oficialiai medžiagai. Tada diktoriai neturėjo jokių suflerių kaip dabar ir jie skaitydavo iš lapo. „Panorama", kurioje dalyvaudavo Juozas Baranauskas, visada būdavo repetuojama. (...) Kolektyvas buvo nedidelis, buvome kaip broliai seserys, vieni kitus mylėdavom, palaikydavom, gailėdavom, kai diktoriams reikėdavo... yra ta garsioji nuotrauka, kai jis skaito žinias kojas įmerkęs į dubenį su šaltu vandeniu, nes mažojoje studijoje, iš kur eidavo žinios, būdavo apie 40 laipsnių karščio. Visas tas pirmųjų televizijos metų sunkenybes teko pakelti. Diktoriams pirmiausia, nes jie visada turėdavo būti po ranka, formoje, pasiruošę bet kokioms žinioms", - sakė televizijos žurnalistė Nijolė Baužytė, prisimindama legendinį televizijos diktorių.

„Kiek aš laidų bevedžiau, geriausios laidos dar neturiu pravedęs. Kiekvieną laidą analizavau taip smulkiai, taip detaliai permąstydavau, kad vis rasdavau ką nors nepadaryta, nepasakyta, neparuošta," - sakė Juozas Baranauskas.

Už nuopelnus ir ilgametį darbą LRT pirmasis Lietuvos televizijos diktorius Juozas Baranauskas 2014 m. pelnė „Auksinės bitės" apdovanojimą.

Juozas Baranauskas gimė Kaune1935 metų kovo 30 dieną. 1954-1959 metais studijavo Viliniaus univeristete teisę. Studijuodamas antrame kurse laimėjo Lietuvos radijo diktorių, o 1957 ir televizijos diktorių konkursą. Lietuvos televizijoje dirbo nuo pirmosios jos laidos 1957 m. balandžio 30 d. iki 1991 metų.

1991-1992 metais buvo „Baltijos biržos" prezidento padėjėjas. 1992-1996 metais buvo Seimo narys. Vėliau buvo 1996 Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantu.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio vakarą pareiškė užuojautą dėl ilgamečio televizijos diktoriaus mirties.

„Kelioms lietuvių kartoms puikiai pažįstamas, daugeliui įsiminęs, sodraus balso pirmasis Lietuvos televizijos diktorius buvo ryški ir gili asmenybė, palikusi reikšmingą žymę Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Be J. Baranausko profesionalumo, inteligencijos, vidinės kultūros, ištikimybės ir pasišventimo darbui neįsivaizduojama Lietuvos radijo ir televizijos istorija. Velionis tapo legendine jos dalimi", - rašoma šalies vadovo užuojautoje.

Šią nelengvą akimirką prezidentas artimiesiems ir kolegoms linkėjo stiprybės.

Užuojautą dėl J.Baranausko mirties pareiškė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Netekome išskirtinės asmenybės. Mes jį prisiminsime kaip televizijos legendą ir pirmąjį diktorių, aplinkinius žavėjusį profesiniu reiklumu, ypatinga vidine kultūra ir darbštumu", - užuojautoje sakė parlamento vadovė.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.