Baigiantis metams dažnai pasvarstome, ką gero padarėme ne tik kitiems, bet ir sau, ar skyrėme reikiamą dėmesį sveikatai, kad kitais metais būtume kupini jėgų. Atgauti jėgas ir sustiprinti sveikatą šiandien gali padėti plačiai naudojamas sanatorinis gydymas.
Žinomumui apie jį plisti padėjo dar sovietmečiu iš lūpų į lūpas be perstojo sklindantys atsiliepimai apie patirtą naudą, susigrąžintą sveikatą ir visapusiškai puikiai praleistą laiką. Tą prisimena ir poetė Dalia Teišerskytė.
Laidoje „Sveikas rytojus" moteris teigė, kad pirmosios kelionės į sanatoriją paliko neišdildomus įspūdžius.
„Sovietiniais laikais kartais įvykdavo toks stebuklas, kad iš darbovietės už gerus darbo rezultatus buvo galima gauti siuntimą į sanatoriją. Tuomet ir teko ten apsilankyti pirmą kartą. Buvo madinga sakyti, kad važiuoji savaitgaliui į sanatoriją. Aš važiuodavau dėl to, kad labai mėgstu plaukioti baseinuose, vakare buvo galima sudalyvauti šokiuose", - prisiminimais dalinosi poetė.
Žinoma moteris apsilankymų sanatorijose nevengia iki šių dienų.
„Ir dabar aš labai mėgstu masažus, baseiną, geriu mineralinį vandenį. Sanatorijoje aš vaidinu ponią. Įsispiriu į baltas šlepetes, apsivelku baltą chalatą, vaikštau koridoriais, einu pasivaikščioti palei Nemuną. Man tai būna dovana sau. Seselės, gydytojos, visas aptarnaujantis personalas tarsi yra pakviestas tik tam, kad tau būtų gerai", - pasakojo D. Teišerskytė.
Tačiau moteris prisipažino, kad apie rimtesnę sanatorinio gydomo galią ji sužinojo tik užklupus ligai.
„Sveikata yra pirmoje vietoje. Kai nėra sveikatos, pamažu atrofuojasi visi kiti jausmai. Jeigu susirgęs žmogus pasiduoda ligai, tai liga ir nugalės. Kai aš prieš dvejus metus susidūriau su sveikatos problemomis, pradėjau domėtis ir sužinojau, kad reabilitacija, tarsi koks advokatas, tave apsaugo nuo ligų. Sanatorijoje tu lepiniesi masažais, tave skaniai maitina, esi aptarnaujamas visapusiškai, daktarai tavimi rūpinasi. Man be proto patinka „Eglės sanatorija", nes ten vyrauja aukšto lygio estetika", - kalbėjo Dalia.
Poetei įspūdį taip pat daro nuolatiniai sanatorinės infrastruktūros ir paslaugų kokybės atnaujinimai ir tai, kad iki sanatorijos 50-ojo jubiliejaus dienos čia jau gydėsi per 1 mln. 200 tūkst. žmonių.
Anot Dalios, pasikeitimai, kurie įvyko per eilę metų, negali likti nepastebėti.
„Nėra net kaip palyginti to, kas buvo ir to, kaip yra dabar. Mes nužengėme tūkstantį žingsnių į priekį. Sanatorijoje žmogus yra mylimas, gali jaustis kaip namuose, o mano sielai tai yra nepaprastai svarbu", - atviravo D. Teišerskytė.
Anot fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, psichoterapeuto Arvydo Balčiaus, sanatorinio gydymo nauda yra vertinama jau eilę metų.
„Sanatorinis gydymas turi labai gilias tradicijas. Jau senuose raštuose galima rasti įrašų, kad žmonės vykdavo į tas vietas, kur būdavo gydomųjų žemių. Turbūt turėtume suprasti, kad tai buvo žemės, kuriose yra purvo ir terminių, šiluminių šaltinių. Sanatorinis kurortinis gydymas ypatingai suklestėjo po II Pasaulinio karo. Buvo koncentruojamasi į mažesnius miestus, kurie turėjo natūralius gamtinius faktorius: mineralinius ir terminius vandenis, purvo procedūras, mankštų specialistus. Lietuvoje natūralių faktorių galima rasti Birštono ir Druskininkų kurortuose. Sąvoka „reabilitacija" atsirado 1970-aisiais metais. Tuomet ji buvo pritaikoma pacientams po sunkių susirgimų. Galima sakyti, kad dabartinė medicininė reabilitacija yra kilusi iš sanatorinio kurortinio gydymo", - istoriniais faktais dalinosi gydytojas A. Balčius.
Kurortinis gydymas anuomet Lietuvoje buvo geriausiai išvystytas Druskininkuose. Todėl praėjus vos keliems metams, 1972-aisiais, atokiai nuo Druskininkų centro gamtos prieglobstyje duris atvėrė „Eglės sanatorija". Jos šeimininkais tuomet buvo žemės ūkio darbuotojai, kuriems vietinio purvo procedūros labai tiko jų profesinėms sąnarių ir stuburo ligoms gydyti.
Sanatorijos istorija prasidėjo nuo dviejų bendrabučio tipo pastatų pamiškėje. Pirmaisiais metais čia buvo vos 200 lovų, kelialapiai būdavo išduodami tik gydytojų sprendimu per profesines sąjungas.
Kaip teigė gydytojas A. Balčius, su laiku, sanatorijai tobulėjant, joje atsirado vis daugiau galimybių.
„Pačioje pradžioje sanatorija savo gydyklų neturėjo. Sanatorija savo klientus veždavo į veikiančias miesto centrines gydyklas. Jai plečiantis, daugėjant korpusų, buvo pastatytos centrinės gydyklos. Jau tuo metu jos buvo labai šiuolaikiškos. Gydyklose buvo taikomi natūralūs gydomieji veiksniai. Pradėjo veikti ir du baseinai, o šiandien turime jų net šešis. Taip pat pradėjo veikti purvo, vonių, povandeninio masažo skyriai, fizioterapija, kineziterapija. Sanatorijai plečiantis atsirado ir naujovė - vertikali vonia, kurią galima rasti iki šiol", - apie sanatorijos istoriją pasakojo gydytojas A. Balčius.
Anot specialisto, sanatorijai plečiantis, smarkiai išsiplėtė ne tik paslaugų spektras, bet ir kokybė.
„Per 70 metų sanatorija labai pasikeitė. Pasikeitė gyvenimo, maitinimo sąlygos. Naudojame pačias naujausias randamas technologijas. Gydyklos kardinaliai buvo atnaujintos maždaug 2006-2007 metais. 2008 metais buvo pastatytas komforto korpusas su gydyklomis. Druskininkų sanatorijoje atsirado dvi gydyklos, o 2014 metais buvo pradėta statyti ir sanatorija Birštone", - pasakojo gydytojas.
Kaip teigė gydytojas A. Balčius, sanatorinės procedūros atvykstantiems taikomos skirtingai, priklausomai nuo to, koks yra žmogaus tikslas.
„Viskas priklauso nuo to, ko žmogus atvažiuoja. Jeigu jis atvažiuoja sveikatinimo tikslais, procedūrų pagalba duodame stimulą, organizmas gauna iššūkį ir greitai susitvarko. Tačiau jei turime kažkokią problemą ir laiku atvažiuojame, tai gautas gydymo efektas gali tęstis net iki dviejų metų", - kalbėjo specialistas.
Prieš 7-erius metus „Eglės sanatorijai" ėmęs vadovauti Artūras Salda laidoje atskleidė ir apie sanatorijos gydytojų bei specialistų filosofiją. Kaip teigė pašnekovas, svarbiausias uždavinys sanatorijoje - laimingas žmogus.
„Mes visą laiką su darbuotojais kalbame, kad mūsų ateitis priklauso nuo patenkintų, išvažiuojančių šiandien klientų. Pas mus labai didelę dalį sudaro grįžtantys klientai ir jie pritraukia naują jų dalį. Mes dedame daug pastangų, kad klientas išvažiuotų laimingas dabar, o ne ateityje", - pasakojo generalinis direktorius A. Salda.
Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus" - ilgą darbo patirtį medicinos srityje sukaupusių 4 specialistų pokalbis su laidos žiūrovais apie geros sveikatos profilaktiką, gyvenimo būdo patarimus, naudingiausias ir aktualiausias medicinos, farmacijos aktualijas bei sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą.
Ilgametė laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė dalina laiko patikrintus sveikatos patarimus, plastikos chirurgijos specialistas, vienas iš „Fi Clinica" įkūrėjų Vygintas Kaikaris pasakoja apie sveiką grožį, psichoterapeutas, „Eglės sanatorijos" direktorius medicinai Arvydas Balčius kalba apie geros sveikatos profilaktiką, o grožio terapijos studijų dėstytoja, veido masažų instruktorė, „Fi Clinica" grožio specialistė Ramunė Skurkienė pasakoja apie sveiko gyvenimo paslaptis bei gražios odos puoselėjimą.
Naujas sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus"sezonas - jau nuo sausio 8 dienos, sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
Daugiau informacijos:
Vaida Poderytė-Bernatavičė
TV TOPAS
vaidapoderyte@gmail.com , vaida@tvtopas.lt
+370 698 54276
**
IŠ SPAUDAI RENGIAMOS „LIETUVOS ŽINIASKLAIDOS ENCIKLOPEDIJOS"
Teišerskytė Dalia *1944 11 27 Leonava (Šiluvos vlsč.) žurnalistė, poetė, politikė. 1953 buvo ištremta į Sibirą. 1962 grįžo į Lietuvą. Mokėsi Mosėdžio vakarinėje mokykloje, dirbo daržininkystės ūkyje. 1963-67 mokėsi Kauno technologijos technikume, spaudos technologijos kurse. Dirbo spaustuvėse. 1974 baigė VU (žurnalistiką). Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas", „Mobilinos" mokymo centrą. 1989-2000 UAB „Gabija" viceprezidentė. Laikraščio „Jaunystė" vyr. redaktorė, 1990-2000 žurnalo „Gabija" redaktorė. Nuo 2000 LR Seimo narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė (2006). Tarptautinės rašytojų ir publicistų asociacijos narė. Išleido poezijos knygas "Eilėraščiai Kotrynai", "Bijau rudens" (abi 1994), "Tai aš" (1995), "Laikas", "Meilės laiškai" (abi 1996), "Septyniasdešimt septyni eilėraščiai" (1999), "Stebuklai baigėsi" (2000), "Slenkstis", "Gabutės darželis" (abi 2004), Atodūsiai (2007), "Tai tik meilė..." (2013). Novelių knygą "Ratas" (1997). Daugiau kaip 400 estrados dainų tekstų autorė.
Komentarai (0)