Televizija

Didelis darbo krūvis, stresas ir nerimas - priežastys, dėl kurių daugybė žmonių kenčia įvairius kūno skausmus ir įtampą. Nežinodami ko griebtis, žmonės neretai ima vartoti įvairius vaistus. Tačiau esama ir kitų būdų skausmui malšinti ir organizmo atsparumui įvairioms ligoms didinti.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos TV8 laidoje „Sveikas rytojus" buvo kalbama apie organizmo grūdinimą bei šalčio ir karščio terapijų naudą žmogaus sveikatai.

Savo asmenine istorija apie sveikatinimo paieškas laidoje pasidalino žinoma aktorė Redita Dominaitytė. Moteris jau ketvirtą sezoną vasarą ir žiemą praktikuoja maudynes sostinės upėje Vilnelėje.

Be maudynių šaltame vandenyje moteris intensyviai užsiima dviračių sportu bei bėgimu. Negana to, Redita yra išbandžiusi ir septynių dienų badavimą.

Moteris atskleidė, kad postūmis gyventi sveikiau atsirado atsigręžus į save.

„Aš nesu turėjusi labai rimtų problemų ar ligos. Tikriausiai, vienos priežasties, kuri mane pastūmėjo domėtis savo savijauta, aš negalėčiau įvardinti. Žinoma, faktas, kad visoms moterims netinka jų svoris. Tai buvo tam tikras šauktukas man užsiimti fizine veikla. Kada aš supratau, kad aš tikrai negaliu pakeisti savo genetikos, tuomet atsirado poreikis palaikyti bendrą kūno tonusą", - apie asmeninius pokyčius pasakojo R. Dominaitytė.

Kalbėdama apie praktikuojamas maudynes šaltame vandenyje, moteris teigė, kad šis dalykas į jos gyvenimą atėjo visiškai netikėtai.

„Upelis mano gyvenime - kompleksinis dalykas. Tai vienas iš mano sveikatinimosi pažinimo šaltinių. Šis eksperimentas atėjo labai intuityviai. Kada tavo organizmas tam tikra prasme patiria stresą, tuomet surandi visai kitokių būdų, kaip gauti tos energijos. Tam yra daug šaltinių: saulė, vanduo, oras", - kalbėjo pašnekovė.

Redita atskleidė ir maudynių šaltame vandenyje privalumus.

„Kai aš pradėjau labai stipriai gilintis į Wim Hof sistemą, aš supratau, kad visų pirma šaltas vanduo - priemonė padėti pačiai sau, nes tai yra antidepresantas numeris vienas. Maudantis šaltame vandenyje vyksta grūdinimosi procesas, organizmas akumuliuoja energiją, kuri padeda išsaugoti vidinius organus. Kai mes išlendame iš vandens, galvoje nebelieka jokių problemų. Per tas 2-3 minutes, kol tu pasėdi vandenyje, įvyksta esminiai procesai - organizmas atsinaujina", - pasakojo R. Dominaitytė.

Anot aktorės, apie šalčio terapijos naudą jai teko girdėti ir iš aplinkinių.

„Dalyvavau vienoje laidoje su Juozu Statkevičiumi, kur jis sakė, kad grožio paslaptis moterims - ryte ant veido dėti ledukus. Mano maudymosi ritualas taip pat užsibaigia tuo, kad aš įkišu į vandenį ir patį veidą", - laidoje kalbėjo žinoma aktorė.

Moteris atskleidė, kad šaltis - ne vienintelė naudinga terapija, kurią ji praktikuoja.

„Šaltis yra viena terapija, o karštis - visai kita, todėl laikas nuo laiko mes su dukra labai mėgstame apsilankyti kokiame nors pirčių komplekse. Mano pažintis su sanatorija įvyko prieš metus. Tai man buvo didžiulis atradimas. Aš pasirinkau „Eglės sanatoriją" Birštone, nes ji yra nuostabioje erdvėje. Ten išbandome sūkurines, purvo vonias, pirtis, o vėliau atsigaiviname šaltu kubilu ar veidą atgaiviname ledukais", - apie poilsį pasakojo moteris.

Apie karščio ir šalčio terapiją laidoje kalbėjo ir fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius. Specialistas laidos žiūrovams atskleidė, kuo kūnui šaltis yra naudingas.

„Šalčio terapijos metu, panaudojant tam tikrus jos parametrus ir trukmes, mes galime gydyti organizmą. Pačią paprasčiausią šalčio terapiją, kurią mes galime naudoti namuose - užšaldytas ledas ir šalčio paketai, kurie gali būti šaldytų gelių pavidalu. Kuomet mus kamuoja ūmus skausmas, sumušimai, reikia tą vietą atšaldyti, atvėsinti, kad įvyktų kuo mažesnė audinių pažaida. Šaldant audiniai žymiai greičiau atsistato. Jeigu skauda galvą, vieniems žmonėms padeda šaltis, nes jis sutraukia galvos smegenų kraujagysles", - pasakojo „Eglės sanatorijos" direktorius medicinai A. Balčius.

Specialistas atskleidė ir kelis šalčio terapijos būdus.

„Vienas iš būdų panaudoti šalčio terapiją - į tam tikrą pažeistą kūno vietą pūsti šaltą orą. Jis gali būti -40 - -60 laipsnių. Pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu ir jam paūmėjus, mums reikia tuo momentu atšaldyti audinius, kad susidarytų kuo mažesnis uždegimo procesas. Kitas, truputį sudėtingesnis šalčio terapijos būdas - purkšti įvairias azoto, angliarūgštės dujas ir jomis atšaldyti audinius. Dar vienas būdas, kurį naudojame šaldymui - kriosaunos. Tuomet visą kūną patalpiname į -80 - -120 laipsnių šaltį, galvą palikdami ore. Ir jau pats sudėtingiausias būdas -šalčio kameros, kur šaltis gali siekti nuo -100 iki -140 laipsnių. Į tokią kamerą žmogus eina su kauke, specialiai tam pasiruošęs ir viduje kvėpuoja tuo šaltu oru. Vertėtų paminėti, kad kriosauna ir kriokameros yra naudojamos ir grožiui. Jos padeda atjauninti audinius ir standina kūną", - pasakojo gydytojas A. Balčius.

Kalbėdamas apie kriosaunos privalumus gydytojas teigė, kad svarbiausią vaidmenį atlieka trys hormonai: adrenalinas, noradrenalinas ir kortizolis. Adrenalino ir kortizolio išsiskyrimo šaltis neveikia, bet padidina noradrenalino išsiskyrimą.

Noradrenalinas yra streso hormonas, veikiantis smegenų sritis, kurios reguliuoja dėmesį bei reakcijas, tonizuoja visą kūną. Todėl po kriosaunos procedūros pagerėja nuotaika, darbingumas ir miegas, didėja organizmo atsparumas ligoms.

Šalčio terapija galima pasinaudoti ir šaltuoju metų laiku nuvykus išsimaudyti į greta esantį vandens telkinį. Tačiau specialistas atkreipė dėmesį, kad nevertėtų linkti į kraštutinumus, o verčiau klausyti vidinio balso.

„Maudytis upelyje, ežere galima, bet visuomet turime klausyti savo organizmo bei savęs paklausti, ar tikrai norime šiandien maudytis. Jeigu mums tai padeda, gerėja mūsų nuotaika, darbingumas, mes jaučiamės atsigavę, pailsėję - puiku", - apie maudynes upelyje kalbėjo specialistas.

Dar viena iš efektyvių terapijų - šilumos terapija. Anot „Eglės sanatorijos" direktoriaus medicinai, ji atneša žmogaus organizmui taip pat didelės naudos.

„Šiluma kraujagysles praplečia, o šaltas vanduo jas sutraukia. Taip pasireiškia treniruojantis poveikis. Ląstelėms kraujagyslėse naudingos medžiagos, pavyzdžiui, serotoninas, azoto oksidas, dar labiau praplečia kraujagysles. Vienos iš populiariausių paskutiniu metu yra tonizuojančios infraraudonųjų spindulių pirtys, kurios iš esmės ir turėtų būti atliekamos rytais. Joje mūsų kūno temperatūra pakyla mažiausiai vienu laipsniu. Todėl, jeigu prie mūsų kimba virusas, jis tiesiog to padaryti negali, o jei prikimba - negali pasidauginti", - apie šilumos terapijos privalumus kalbėjo gydytojas.

Specialistas taip pat papasakojo kokiomis pirčių galimybėmis galima pasinaudoti ir kuo jos naudingos mūsų organizmui.

„Jeigu į sanatoriją atvažiuojate vakare, rasite visą eilę pirčių: rusišką, sauną, sauną su garais, pirtį su druska, aromaterapines pirtis, turkiškas garines pirtis. Visos jos daro įvairų poveikį, tačiau turi vieną tikslą - sušildyti kūną. Jei dėl kokio patiriamo skausmo mus kamuoja susitraukę raumenys, pirtyje mes sušylame, atsipalaiduojame, nustojame spausti nervą ir taip išsprendžiame problemą. Kurortuose naudojama ne tik šilumos terapija, bet ir gydymas šilumos nešėjais. Pagrindiniai Lietuvoje šilumos nešėjai - durpinis ir sapropelinis purvas", - žiniomis dalinosi gydytojas.

Daugiau informacijos:

TV TOPAS

vaidapoderyte@gmail.com , vaida@tvtopas.lt

Tel. +370 698 54276