Sukaktys, jubiliejai

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio dailininko, pedagogo, meno terapijos idėjų skleidėjo ir propaguotojo Archibaldo Bajorato 100-osioms gimimo metinėms skirtas atminimo vakaras „Esu dėkingas likimui...".

Archibaldas Bajoratas (Archibald Bajorat) gimė 1923 m. kovo 15 d. Klaipėdoje. 1928-1942 m. gyveno Šilutėje, mokėsi Šilutės Herderio gimnazijoje (dab. Šilutės pirmoji gimnazija). Baigiantis Antrajam pasauliniam karui išvyko į Vokietiją, studijavo grafiką ir tapybą, vėliau - meno terapiją. Dirbo viename didžiausių Vokietijos elektros pramonės koncernų, o nuo 1959 m. tapo laisvai kuriančiu menininku. A. Bajoratas ypač vertinamas kaip grafikas ir iliustruotojas. Vokietijoje, Braunšveigo meno mokykloje, pas profesorius Bruno Müller-Linow ir Hermann Eidenbenz, jis gavo meno pagrindus, kad galėtų kurti savitą meninio atlikimo stilių.

Dailininkas pusę šimtmečio neturėjo galimybės lankytis gimtinėje. Tik pertvarkos metais - 1989 m. - jo paroda buvo atidaryta Klaipėdoje. Prabėgus keleriems metams, 1991 m., surengė parodas Vilniuje ir Šilutėje, dalyvavo tarptautinio ekslibrisų konkurso-parodos „Šilutei-480" atidaryme, 1996 m. tapo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos ir jos partnerių surengto tarptautinio meninių atvirukų konkurso „Šilutė" laureatu. Baltiška A. Bajorato kilmė nulėmė jo kūrybos tematiką. Apsilankymai Lietuvoje pagimdė begalę darbų, atspindinčių Pamario vandens, oro ir vėjo jėgą, Kuršių nerijos peizažo grožį. Menininkas kūrybinės dvasios rado ne tik gamtoje, bet ir mitologijoje bei pasaulinėje literatūroje. Jis iliustravo Hermano Zudermano, Agnes Miegel, Rudolfo Naujoko raštus, sukūrė darbų estų epo „Kalevipoeg" tema, apdovanotas (2001) Suomijos Baltosios Rožės ordino Riterio kryžiumi už suomių epo „Kalevala" iliustracijas ir Suomijos kultūros garsinimą, pelnė Kalevalos draugijos Helsinkyje garbės nario vardą (1982).

Kartu su žmona Rūta nuo 1993 m. Vilniuje, Ukmergėje, Klaipėdoje ir Šilutėje rengė seminarus Valdorfo pedagogikos tema, rėmė Lietuvos pedagogus, dirbančius pagal Valdorfo pedagogiką, taikančius meno terapijos principus, inicijavo Valdorfo pedagogikos draugijos įkūrimą Šilutėje. Dailininko posakis „nuo to laiko, kai su žmona Rūta vėl ėmėme lankytis tėvynėje, Lietuva ir jos žmonės man yra visų svarbiausia" tapo jo gyvenimo tikslu iki pat lemtingos iškeliavimo amžinybėn akimirkos 2009 m. gruodžio 15 d.

Atminimo vakaro metu kalbėta apie A. Bajorato meninę kūrybą ir eksponuojamą dailininko grafikos darbų parodą, vyko dokumentinio filmo „Medyje raižyta širdis" (aut. Raimonda Canderienė), skirto dailininko gyvenimo pėdsakui Šilutėje įprasminti, peržiūra, keletas šilutiškių pasidalijo mielais prisiminimais apie pažintį ir bendravimą su A. Bajoratu ir jo žmona Rūta. Vakarą papuošė Šilutės pirmosios gimnazijos folkloro ansamblio narių ir jo vadovės, mokytojos Giedrės Pocienės atliekama kanklių muzika.

Renginio metu atskleista daug įdomių faktų apie talentingo dailininko asmenybę. Šilutiškiai džiaugėsi atradę arba iš naujo išgyvenę bendravimo patirtį su iškiliuoju kraštiečiu.